2020–2024
Txais tus Tswv lub Txiaj Ntsim Hloov Siab Lees Txim
Kaum Hli Ntuj xyoo 2024 lub tuam rooj sab laj


11:35

Txais tus Tswv lub Txiaj Ntsim Hloov Siab Lees Txim

Thov kom peb tsis txhob tos txog thaum raug tej yam nyuaj ua ntej peb tig mus rau Vajtswv. Thov kom txhob tos qhov kawg ntawm peb lub neej ua ntej peb hloov siab lees txim tiag.

Kuv ua tim khawv tias Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej uas hlub peb. Nyob hauv lub rooj saj laj xyoo 2019, tom qab tau txhawb nqa kuv ua ib tug Tuam Thawj Coj Xya Caum, pawg hu nkauj tau hu zaj nkauj “Kuv Zoo Siab Yexus Hlub Kuv” uas tau tshoov kuv siab thiab ntsuj plig.

Kuv zoo siab nws nqi los, nws tseg nws lub tsev saum ntuj

Los cawm ib tug neeg uas muaj txoj kev txhaum zoo li kuv,

Nws hlub kuv, nws theej kuv lub txhoj kom kuv muaj txoj sia,

Kuv cia siab kuv yuav rov mus nrog nws nyob saum ntuj tiag.

Thaum kuv mloog tej lus no, kuv zoo siab kawg. Kuv xav tias txawm yog kuv ua yuam kev ntau thiab qaug zog, tus Tswv tau foom koob hmoov rau kuv kom kuv paub tias “nrog nws lub zog kuv yeej muaj peev xwm ua tau txhua yam.”

Qhov uas yus xav tias yus tsis txaus, yus qaug zog, los sis yus tsis tsim nyog yeej yog ib qho uas peb feem coob xav. Kuv tseem xav li no; kuv twb xav li no hnub uas lawv hu kuv ua ib tug thawj coj. Kuv twb xav li no ntau zaus, thiab kuv tseem xav li no thaum kuv tab tom hais lus rau nej tam sim no. Tiam sis, kuv tau kawm tias kuv tsis nyob kuv ib leeg thaum kuv xav li no. Muaj tseeb tiag, muaj ntau zaj hauv cov vaj lug kub hais txog cov uas xav zoo ib yam li kuv. Piv txwv tias, peb xav tias Nifais yog ib tug tub qhe uas rau siab ua tus Tswv txoj hauj lwm. Tiam sis tej lub sij hawm, nws xav tias nws tsis txaus, nws qaug zog, thiab tsis tsim nyog.

Nws hais tias: “Txawm li ntawd los, txawm tias tus Tswv txoj kev zoo kawg nkaus, uas tau qhia rau kuv txog nws tej hauj lwm tseem ceeb thiab zoo kawg nkaus, kuv lub siab tseem qw hais tias: Auj kuv yog ib tug neeg uas nyuaj siab kawg! Muaj tseeb tiag, kuv tu siab vim yog kuv cev nqaij daim tawv; kuv tus ntsuj plig quaj ntsuag vim yog kuv tej kev ua txhaum.”

Tus Yaj Saub Joseph Smith hais tias nws ib sij xav tias nws “raug txim” thaum nws tseem hluas “rau [nws] txoj kev qaug zog thiab kev tsis zoo.” Tiam sis Joseph tej kev txhawj xeeb yeej yog ib feem ntawm nws txoj kev xav kawm txog Vajtswv thiab thov Vajtswv. Raws li nej nco qab, nws tau mus thov hauv ib koog ntoo ze nws lub tsev kom nrhiav qhov tseeb, kev kaj siab lug, thiab kev zam txim. Nws hnov tus Tswv hais rau nws tias, “Joseph, kuv tus tub, kuv zam txim rau koj. Cia li mus, coj raws li kuv tej kev cai, thiab ua raws li kuv cov lus txib. Saib seb, kuv yog tus Tswv muaj yeeb koob. Kuv raug muab ntsia rau saum ntoo khaub lig rau neeg ntiaj teb tej kev txhaum, xwv kom tag nrho cov uas yuav ntseeg kuv lub npe yuav tau txoj sia nyob mus ib txhis.”

Joseph txoj kev xav hloov siab lees txim tiag thiab kev nrhiav kev cawm seej rau nws sab ntsuj plig tau pab nws los cuag Yexus Khetos thiab txais kev zam txim rau nws tej kev txhaum. Qhov no twb qhib rooj ntug kom muab Yexus Khetos txoj moo zoo txum tim rov qab los.

Tus Yaj Saub Joseph Smith zaj no tau ua kom peb paub tias peb tej kev xav tias peb qaug zog thiab tsis tsim nyog yuav pab peb to taub peb twb poob lawm. Yog peb txo hwj chim, ces tej kev xav no yuav pab peb paub tias peb yuav tsum muaj Yexus Khetos, thiab ib yam li Joseph, yuav ua rau peb xav xav tig mus rau tus Cawm Seej kawg siab kawg ntsws thiab hloov siab lees txim rau peb tej kev txhaum.

Kuv cov phooj ywg, kev hloov siab lees txim yog kev xyiv fab! Kev hloov siab lees txim yog ib feem ntawm ib tug txheej txheem yus ua txhua hnub uas tus Tswv qhia peb “ib nqe lus ntxiv rau ib nqe lus, ib ntsiab cai ntxiv rau ib ntsiab cai,” kom peb ua neej raws li Nws tej lus qhia. Ib yam li Joseph thiab Nifais, peb muaj peev xwm “thov nws rau txoj kev hlub tshua; vim nws muaj hwj chim cawm tau.” Nws muaj hwj chim ua raws li peb tej kev xav ua ncaj ncees thiab kho tau txhua yam kev mob hauv peb lub neej.

Phau Ntawv Maumoos: Ib zaj Tim Khawv Ntxiv txog Yexus Khetos muaj ntau zaj txog cov neeg uas tau kawm kom los cuag Yexus Khetos thaum lawv hloov siab lees txim tiag tiag.

Kuv xav qhia nej txog ib zaj los ntawm kuv lub pov txwv Puerto Rico uas qhia txog tus Tswv txoj kev hlub tshua.

Nyob hauv kuv lub zos hu ua Ponce ib tug poj niam hauv peb lub Koom Txoos, Célia Cruz Ayala, txiav txim siab tias nws yuav muab ib Phau Ntawv Maumoos rau ib tug phooj ywg. Nws hais tias nws twb muab qhwv thiab mus muab qhov khoom plig no, uas muaj nqi tshaj tej hlaws. Thaum nws tab tom taug kev, ib tug tub sab los, txeeb nws lub hnab nyiaj, thiab khiav mus nrog qhov khoom plig ntawd.

Thaum nws hais txog zaj dab neeg no hauv lub koom txoos, nws tus phooj ywg hais tias, “Tos seb! Tej zaum nov yog koj lub cib fim kom qhia txog txoj moo zoo!”

Ob peb hnub tom qab ntawd, nej puas paub dab tsi tshwm sim? Célia txais ib tsab ntawv. Kuv tuav tsab ntawv uas Célia muab rau kuv saib ntawd hauv kuv txhais tes hnub no. Tsab no hais tias:

“Niam Cruz:

“Thov zam txim rau kuv, zam txim rau kuv. Koj yeej yuav tsis paub tias kuv tu siab npaum li cas vim kuv tsim txom koj. Tiam sis vim kuv ua li ntawd, kuv lub neej twb hloov, thiab tseem yuav hloov ntxiv.

“Phau ntawd [Phau Ntawv Maumoos] tau pab kuv lub neej lawm. Zaj npau suav ntawm tus neeg ntseeg Vajtswv ntawd twb tshoov kuv lub siab. … Kuv xa koj tsib [duas] rov qab rau koj, vim kuv siv tsis tau. Kuv xav kom koj paub tias zoo li koj ci ntsa iab. Txoj kev kaj ntawd ua rau kuv [tsis ua phem rau koj, yog li ntawd] kuv thiaj li khiav mus xwb.

“Kuv xav kom koj paub tias koj yuav pom kuv dua, tiam sis thaum koj pom, koj yuav tsis paub kuv, vim kuv yuav ua koj tus nus. … Hauv qhov chaw kuv nyob, kuv yuav tsum nrhiav tus Tswv thiab mus rau koj lub koom txoos.

“Zaj lus uas koj sau hauv phau ntawd ua rau kuv los kua muag. Txij thaum hmo Wednesday los kuv yuav tsum nyeem phau ntawv ntawd xwb. Kuv twb thov Vajtswv kom nws zam txim pub rau kuv [thiab] kuv thov koj zam txim pub rau kuv thiab. … Kuv xav tias qhov khoom plig uas koj muab qhwv yog ib yam uas kuv muag taus. [Tiam sis,] ua rau kuv xav hloov kuv lub neej. … Thov zam txim rau kuv, zam txim rau kuv.

“Koj tus phooj ywg uas tsis nyob.”

Cov kwv tij thiab cov muam, tus Cawm Seej txoj kev kaj yuav ncav cuag peb, tsis hais peb raug tej xwm txheej dab tsi. Thawj Tswj Hwm Jeffrey R. Holland hais tias “Nej nyob hauv lub qhov tob npaum li cas los Yexus Khetos txoj kev Theej Txhooj tseem yuav ci ntsa iab ua tau txoj kev kaj rau nej.”

Hais txog tus uas txais Celia qhov khoom plig, uas yog Phau Ntawv Maumoos, tus txiv neej no twb pom tus Tswv txoj kev hlub tshua ntxiv. Twb siv sij hawm ntev me ntsis kom tus kwv no zam txim rau nws tus kheej, tiam sis nws nrhiav kev xyiv fab thaum nws hloov siab lees txim. Yog ib qho txuj ci tseem ceeb! Ib tug poj niam uas rau siab ntseeg, ib Phau Ntawv Maumoos, kev hloov siab lees txim tiag tiag, thiab tus Cawm Seej lub hwj chim ua rau ib tug neeg txais tau cov koob hmoov ntawm txoj moo zoo thiab tej kev khi lus hauv tus Tswv lub tsev. Lwm tus hauv nws tsev neeg twb ua li ntawd ib yam thiab tau txais tej kev lav ris hauv tus Tswv lub vaj txiv hmab, tsis hais mus ua tub txib los yog.

Thaum peb los cuag Yexus Khetos, peb txoj kev hloov siab lees txim tiag tiag yuav ua rau peb xav mus rau tus Cawm Seej lub tuam tsev dawb huv.

Yog ib lub hom phiaj ncaj ncees thaum peb xav siv zog los ua neeg huv—kom peb tsim nyog txais cov koob hmoov tag nrho uas peb Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej thiab Nws Leej Tub pub rau peb los ntawm tej kev khi lus hauv lub tuam tsev! Kev ua hauj lwm ntau hauv tus Tswv lub tsev thiab kev siv zog ua raws li tej kev khi lus uas peb khi nyob haud yeej yuav ua rau peb xav thiab muaj peev xwm txais kev hloov siab hloov ntsws uas yuav tsum muaj kom peb hloov los ua neeg zoo li peb tus Cawm Seej. Thawj Tswj Hwm Russell M. Nelson tau ua tim khawv tias: “Tsis muaj dab tsi uas yuav qhib lub rooj ntug ntau tshaj [kev teev tiam Vajtswv hauv lub tuam tsev]. Tsis muaj ib yam dab tsi!”

Kuv cov phooj ywg zoo, nej puas xav tias nej tsis txaus? Nej xav tias nej tsis tsim nyog los? Nej tsis paub tseeb txog nej tus kheej los? Tej zaum nej txhawj tias: Kuv ua puas taus? Puas lig dhau rau kuv? Vim li cas kuv pheej poob tas zog thaum kuv siv zog ua zoo npaum li kuv ua taus?

Cov kwv tij thiab cov muam, peb yeej yuav ua yuam kev hauv peb lub neej. Tiam sis nco ntsoov tias, ib yam li Txwj Laug Gerrit W. Gong qhia tias, “Peb tus Cawm Seej txoj Kev Theej Txhoj yeej nyob mus ib txhis. Peb txhua tus ua yuam kev thiab ua tsis yog. Tej zaum, rau ib ntu, peb yuav poob zoo. Vajtswv hlub peb thiab nplij peb lub siab hais tias, txawm peb nyob qhov twg los txawm peb tau ua li cas los, peb yeej muaj cib fim rov qab mus cuag Nws. Nws tos txais kom muab peb khawm.”

Ib yam li kuv tus poj niam uas kuv hlub, Cari Lu, twb qhia kuv tias peb sawv daws yuav tsum hloov siab lees txim, rov qab xav, thiab rov ua dua tshiab txhua hnub.

Yuav muaj tej yam uas cuam tshuam. Thov kom peb tsis txhob tos txog thaum raug tej yam nyuaj ua ntej peb tig mus rau Vajtswv. Thov kom txhob tos qhov kawg ntawm peb lub neej ua ntej peb hloov siab lees txim tiag. Tiam sis, thov kom peb, txawm yog peb taug txoj kev ua raws li peb tej kev khi lus qhov twg los, thov kom peb tsom ntsoov rau Yexus Khetos lub hwj chim txhiv dim thiab Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej txoj kev xav kom peb rov qab los rau Nws.

Tus Tswv, Nws cov vaj lug kub dawb huv, Nws cov yaj saub thiab cov thwj tim, thiab Nws cov tuam tsev dawb huv ua rau peb xav hloov los ua neeg dawb huv los ntawm Khetos cov lus qhuab qhia.

Thiab Nifais hais tias: “Thiab nim no, saib seb, kuv cov kwv tij uas kuv hlub es, qhov no yog txoj kev; thiab yeej tsis muaj lwm txoj kev los sis lwm lub npe nyob hauv qab ntuj uas yuav cawm tau tib neeg dim nyob hauv Vajtswv lub nceeg vaj. Thiab nim no, saib seb, qhov no yog Khetos txoj lus qhuab qhia, thiab yog tib txoj lus qhuab qhia tseeb ntawm Leej Txiv, thiab ntawm Leej Tub thiab ntawm tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv.”

Txoj kev koom nrog Vajtswv los tej zaum yuav ua rau peb xav tias yog ib qho nyuaj heev. Tiam sis peb nres taus, nyob twj ywm, ntsia tus Cawm Seej, thiab nrhiav kev kom hloov tej yam Nws xav kom peb hloov. Yog peb ua li ntawd kawg siab kawg ntsws, peb yuav txais Nws txoj kev kho mob. Thiab cia li xav tias peb cov xeeb ntxwv yuav tau koob hmoov npaum li cas thaum peb muab siab npuab tus Tswv lub txiaj ntsim hloov siab lees txim!

Tus Thawj Puab Lauj Kaub Av yuav puab peb thiab muab peb hlawv uas yog ib txoj hauj lwm nyuaj heev. Txawm yog li ntawd los, tus Thawj Kws Kho Mob yuav kho peb zoo. Kuv twb txais lub hwj chim kho mob hauv kuv lub neej lawm. Kuv ua tim khawv tias peb yuav txais dhau los ntawm kev ntseeg Yexus Khetos thiab kev hloov siab lees txim txhua hnub.

Au, kuv zoo siab ua tsaug vim nws hlub kuv thiab nws

Txaus siab los tuag theej kuv!

Kuv ua tim khawv txog Vajtswv txoj kev hlub thiab Nws Leej Tub txoj Kev Theej Txhoj lub hwj chim uas tsis paub kawg. Peb yeej yuav muaj lub hwj chim no thaum peb hloov siab lees txim kawg siab kawg ntsws.

Kuv cov phooj ywg, kuv ua tim khawv txog qhov uas dhau los ntawm tus Yaj Saub Joseph Smith twb tau muab txoj moo zoo txum tim rov qab los thiab ua tim khawv tias tus Cawm Seej yog tus uas coj peb dhau los ntawm Nws tus yaj saub, Thawj Tswj Hwm Russell M. Nelson. Kuv paub Yexus Khetos muaj txoj sia nyob thiab Nws yog tus Thawj Kws Kho Mob rau peb sab ntsuj plig. Kuv ua tim khawv tias tej no muaj tseeb, los ntawm Yexus Khetos lub npe uas dawb huv, amees.

Lus Cim

  1. “Kuv Zoo Siab Yexus Hlub Kuv,” Cov Nkauj Qhuas Vajtswv, zaj 82.

  2. Amas 26:12.

  3. 2 Nifais 4:17; kuj saib nqe 18–19.

  4. Joseph Smith—Keeb Kwm 1:29.

  5. Joseph Smith, “History, circa Summer 1832,” 3, josephsmithpapers.org; tau kho kev sau ntawv thiab kev sau lub cim.

  6. Saib Mauxiyas 4:11–12.

  7. Thawj Tswj Hwm Russell M. Nelson qhia hais tias: “Thaum peb xaiv hloov siab lees txim, peb txiav txim siab tias peb yuav hloov! Peb cia tus Cawm Seej muab peb hloov los ua tus neeg zoo tshaj peb ua tau. Peb xaiv kom peb sab ntsuj plig loj tuaj thiab muaj kev xyiv fab—yog kev xyiv fab uas los ntawm Nws txoj kev txhiv dim. Thaum peb xaiv hloov siab lees txim, peb xaiv kev hloov los ua neeg zoo li Yexus Khetos ntxiv!” (“Peb Muaj Peev Xwm Ua Zoo Dua thiab Ua Neeg Zoo Dua,” Liyahaunas, Tsib Hlis Ntuj 2019, 67).

  8. 2 Nifais 28:30.

  9. Amas 34:18.

  10. “Kuv cov kwv tij thiab cov muam, Phau Ntawv Maumoos muaj nqi npaum li cas rau nej? Yog tias leej twg yuav muab ib co pov haum los sis Phau Ntawv Maumoos pub rau nej, nej yuav xaiv qhov twg? Tiag tiag, nej saib qhov twg muaj nqi ntau tshaj?” (Russell M. Nelson, “Phau Ntawv Maumoos: Nej lub Neej Yuav Zoo Li Cas Yog Tias Tsis Muaj?,” Liyahaunas, Kaum Ib Hlis Ntuj 2017, 61).

  11. Saib F. Burton Howard, “Missionary Moments: ‘My Life Has Changed,’” Church News, Ib Hlis Ntuj 6, 1996, thechurchnews.com; kuj saib Saints: The Story of the Church of Jesus Christ in the Latter Days, phau 4, Sounded in Every Ear, 1955–2020 (2024), 472–74, 477–79.

  12. Jeffrey R. Holland, “Cov Tub Zog hauv Vaj Txiv Hmab,” Liyahaunas, Tsib Hlis Ntuj 2012, 33.

  13. Cia peb nres thiab xav txog peb cov xeeb ntxwv puas tau? Vim peb pom qhov ze xwb, peb tsis pom tam sim no, tiam sis peb txoj kev txaus siab tig rov qab mus cuag tus Tswv nrog ib lub siab uas xav hloov—hloov siab lees txim thiab lees yuav Yexus Khetos txoj Moo Zoo—yuav pab peb tsev neeg yav tom ntej! Xav txog tej koob hmoov ntxiv ua los ntawm ib tug ntsuj plig uas muaj kev txo hwj chim, kev siab mos siab muag, thiab kev ntseeg Yexus Khetos txawm nyuaj dab tsi los xij!

  14. Muam Célia Cruz tau qhia tej no thaum nws sib tham nrog Txwj Laug Jorge M. Alvarado nyob thaum lub Kaum Hlis Ntuj hnub tim 10, 2024.

  15. Russell M. Nelson, “Zoo Siab Tau Txais lub Txiaj Ntsim cov Yawm Sij Pov Thawj Hwj,” Liyahaunas, Tsib Hlis Ntuj 2024, 122.

  16. Thaum peb nug tej yam zoo li no, peb yuav tsum nco ntsoov tus Thwj Tim Povlauj tej lus:

    “Tsis muaj ib yam dab tsi yuav cais tau peb tawm ntawm Yexus Khetos txoj kev hlub? tsis hais teeb meem, kev nyuaj siab, kev tsim txom, kev tshaib kev nqhis, kev txom nyem, kev txhawj ntshai, los sis kev ploj kev tuag. …

    “Txawm yog li ntawd los Yexus Khetos tus uas hlub peb, nws twb pab peb kov yeej txhua yam ntawd huv tib si lawm;

    “Rau qhov kuv paub tseeb hais tias tsis muaj ib yam dab tsi yuav cais tau peb ntawm Vajtswv txoj kev hlub, tsis hais tuag los sis kev ua neej nyob, cov tim tswv los sis cov uas muaj hwj chim kav saum nruab ntug, nim no los sis yav tom ntej,

    “saum nruab ntug los sis hauv muab tiv txwv, los sis ib puas tsav yam uas yog Vajtswv tsim yeej tsis muaj ib yam dab tsi cais tau peb ntawm Vajtswv txoj kev hlub uas nws pub Yexus Khetos uas yog peb tus Tswv los tuag theej peb lub txhoj.” (Loos 8:35, 37–39).

  17. Gerrit W. Gong, “Peb Hluav Taws ntawm Kev Ntseeg,” Liyahaunas, Kaum Ib Hlis Ntuj 2018, 41.

  18. Nifais yeej coj yam ntxwv zoo txog qhov no. Nws hais tias:

    “Kuv tus ntsuj plig es, cia li tsim los mas! Tsis txhob poob siab rau tej kev txhaum ntxiv lawm. Cia li zoo siab, auj kuv lub siab es, thiab tsis txhob muab chaw rau tus yeeb ncuab ntawm kuv tus ntsuj plig ntxiv lawm. …

    “Auj tus Tswv es, koj puas yuav txhiv kuv tus ntsuj plig? Koj puas yuav pab kom kuv dim ntawm kuv tej yeeb ncuab tes? Koj puas yuav ua kom kuv tshee thaum kuv pom kev txhaum?” (2 Nifais 4:28, 31).

  19. Thawj Tswj Hwm Dallin H. Oaks tau qhia tias: “Thaum ib tug neeg [hloov siab lees txim] … , tus Cawm Seej tsis yog ntxuav tus tib neeg ntawd los ntawm kev txhaum xwb. Nws kuj ua rau tus neeg ntawd muaj zog thiab. Txoj kev muaj zog tseem ceeb heev rau peb kom to taub lub ntsiab ntawm kev ntxuav, uas yog kom rov qab mus cuag peb Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej. Kom mus nrog Nws nyob tau, peb yuav tsum tsis txob huv xwb. Peb yuav tsum hloov los ntawm ib tug neeg uas tsis muaj zog uas tau ua txhaum rau ib tug neeg ua muaj zog nrog lub zog uas tiv tau kev txhaum thiab muaj peev xwm nyob tau nrog Vajtswv” (“The Atonement and Faith,” Ensign, Plaub Hlis Ntuj 2010, 33–34).

  20. 2 Nifais 31:21.

  21. Peb saib taus peb tsev neeg thiab Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej thaum peb hloov siab lees txim thiab siv zog ua ib neej zoo.

  22. Cov Nkauj Qhuas Vajtswv, zaj 82.