Lub Tuam Rooj Sab Laj
Nws Kho Peb Sab Ntsuj Plig Zoo Hlo
Plaub Hlis Ntuj xyoo 2025 lub tuam rooj sab laj


11:29

Nws Kho Peb Sab Ntsuj Plig Zoo Hlo

Kev zoo hlo tsis txhais tias yuav kho txhua yam mob ntawm sab cev nqaij daim tawv los sis sab siab ntsws hauv lub neej no. Kev zoo hlo yog los ntawm kev hloov siab los ntseeg Yexus Khetos.

Kaum tus neeg mob ruas hu rau tus Cawm Seej, “Thov koj hlub peb.” And Jesus did. Nws hais kom mus cuag tus pov thawj thiab, thaum lawv mus, lawv tej ruas twb zoo lawm.

Lawv cov ntawd muaj ib tug pom hais tias, nws tej ruas zoo tas lawm, nws txawm rov qab los thiab hais nrov nrov ua Vajtswv tsaug. Nws rov qab mus cuag tus Cawm Seej, txhos caug ntawm Nws ko taw, thiab ua Yexus tsaug.

Thiab tus Cawm Seej hais rau tus uas ris txiaj, “Koj txoj kev ntseeg twb ua rau koj … zoo [hlo] lawm.”

Yexus Khetos tau kho kaum tus neeg mob ruas zoo. Tiam sis ib tug, uas rov qab los rau tus Cawm Seej, txais ib qho ntxiv. Yexus twb kho nws sab ntsuj plig zoo hlo.

Twb kho cuaj tus neeg mob ruas sab cev nqaij daim tawv.

Tiam sis tsuas muaj ib tug uas Yexus kho nws sab cev nqaij daim tawv thiab sab ntsuj plig zoo hlo.

Thaum xav txog zaj dab neeg no, kuv tau xav seb qhov fab ntxeev puas muaj tseeb thiab. Yog tias kev kho mob thiab kev zoo hlo tsis yog tib yam, Nws puas kho tau ib tug neeg sab ntsuj plig zoo hlo tiam sis tsis kho tus mob ntawm sab cev nqaij daim tawv los sis sab siab ntsws?

Tus Thawj Kws Kho Mob yuav kho peb tej kev txom nyem—ntawm sab cev nqaij daim tawv thiab sab siab ntsws—raws li Nws lub sij hawm. Tiam sis thaum yus tseem tos kev kho mob, kho puas tau yus sab ntsuj plig zoo hlo?

Qhov uas yus sab ntsuj plig zoo hlo txhais li cas?

Yexus Khetos kho peb sab ntsuj plig zoo hlo thaum peb siv peb txoj kev ywj siab coj raws li Nws los ntawm txoj kev ntseeg, ywj peb lub siab rau Nws kom Nws thiaj muab hloov tau, coj raws li Nws tej lus txib, thiab nkag mus rau kev sib cog lus rau Nws, txo hwj chim kav mus thiab kawm los ntawm tej teeb meem ntawm lub ntiaj teb no mus txog thaum peb rov mus rau ntawm Nws lub xub ntiag thiab txais kev kho mob txhua yam. Kuv sab ntsuj plig yuav zoo hlo thaum kuv tos kev kho mob, yog tias kuv nrog Nws sib raug zoo kawg siab kawg ntsws.

Kev ntseeg Yexus Khetos ua rau peb muaj kev cia siab. Kuv nrhiav kev cia siab thaum siv zog xav zoo hlo—txoj kev zoo hlo uas los ntawm kev ntseeg Yexus Khetos. Kev ntseeg Nws ua rau kuv muaj kev cia siab tias kuv yuav txais kev kho zoo hlo, thiab kev cia siab ntawd pab txhawb kuv txoj kev ntseeg Yexus Khetos. Ib qho txhawb ib qho kom muaj hwj chim.

Tus Tswv qhia Enauj tias nws txoj kev ntseeg ua rau nws “huv.” Enauj sab ntsuj plig txawm zoo hlo thaum nws xav txog nws txiv uas yog tus yaj saub Yakhauj tej lus, thaum nws xav to taub lub cib fim muaj txoj sia nyob mus ib txhis, nws thiaj li thov Vajtswv kawg siab kawg ntsws. Thiab thaum nws muaj siab xav thiab txo hwj chim, tus Tswv lub suab los rau nws, qhia tias twb zam txim rau nws tej kev txhaum lawm Thiab Enauj nug tus Tswv, “Ua li cas thiaj ua tau li ntawd?” Thiab tus Tswv teb hais tias, “Vim yog koj txoj kev ntseeg Khetos. … koj txoj kev ntseeg tau ua rau koj huv.”

Los ntawm peb txoj kev ntseeg Yexus Khetos, peb nrhiav kev kom peb sab ntsuj plig yuav zoo hlo thaum peb tseem tos thiab cia siab rau kev kho mob ntawm sab cev nqaij daim tawv thiab sab siab ntsws.

Los ntawm Nws txoj kev theej txhoj, thiab thaum peb rau siab hloov siab lees txim, tus Cawm Seej kho peb zoo kom dim kev txhaum, ib yam li Nws tau kho Enauj zoo hlo. Nws txoj Kev Theej Txhoj yeej ncav cuag peb tej kev tu siab thiab nyuaj siab.

Tiam sis tej zaum Nws yuav tsis kho peb tej kab mob—xws li kev mob ntev heev, kev mob multiple sclerosis, kheesxawj, kev ntxhov siab, kev nyuaj siab, thiab tej yam zoo li ntawd. Kev kho li ntawd yeej yog raws li tus Tswv lub sij hawm. Thiab nyob rau lub sij hawm no, peb xaiv tau kom Nws kho peb sab ntsuj plig zoo hlo thaum peb ntseeg Nws!

Kev zoo hlo txhais tias yus huv lawm thiab muaj lub siab puv npo. Ib yam li tsib tug hluas nkauj uas muaj tswv yim uas lawv lub teeb puv roj thaum tus nraug vauv los txog, Yexus Khetos kho tau peb zoo hlo thaum peb muab roj puv peb lub teeb cov roj ntawm kev hloov siab los ntseeg Nws. Yog li ntawd, peb thiaj li npaj rau lub rooj tshoob ntawd, uas yog Nws txoj Kev Los Zaum Ob.

Nyob hauv zaj lus piv txwv no kaum tus hluas nkauj yeej nyob hauv qhov chaw yog, tos tus nraug vauv. Txhua tus nqa ib lub teeb tuaj.

Tiam sis thaum Nws los txog, thaum ib tag hmo, tsib tug hlas nkauj uas tsis muaj tswv yim tsis muaj roj txaus taws lawv lub teeb. Tsis yog tias lawv ua siab phem tiam sis lawv tsis muaj tswv yim. Cov uas tsis muaj tswv yim tsis tau npaj muaj roj ntawm kev hloov siab los ntseeg txaus kom taws tau lawv lub teeb ci.

Ces, thaum teb lawv tej kev thov kom nkag mus noj tshoob, tus nraug vauv teb tias, “Nej tsis paub kuv.”

Txhais tias, tsib tug hluas nkauj muaj tswv yim yeej paub Nws. Nws kho lawv sab ntsuj plig zoo hlo.

Lawv lub teeb muaj cov roj ntawm kev hloov siab los ntseeg puv nkaus ua rau cov hluas nkauj muaj tswv yim nkag mus noj tshoob nyob rau ntawm tus nraug vauv sab xis.

Ib yam li tus Cawmseej tau hais, “Rau siab ntseeg, thov Vajtswv tas mus li, muab neb lub teeb yim thiab ua kom cig, thiab nqa roj nrog neb, xwv kom neb yuav npaj txhij thaum tus Nraug Vauv los.”

Tsib tug Hluas Nkauj Muaj Tswv Yim, los ntawm Ben Hammond

Tsib tug Hluas Nkauj Muaj Tswv Yim, los ntawm Ben Hammond

Ib lub khoom puab zoo kawg li uas qhia txog Tsib tug Hluas Nkauj Muaj Tswv Yim tau muab tso ntawm Tshav Tuam Tsev nyob ntawm lub qhov rooj mus rau lub Tsev rau Koom Haum Niam Tsev thiab nyob hauv tus duab ntxoov ntxoo ntawm lub Tuam Tsev Salt Lake.

Yog ib qho chaw ntxim qhia txog zaj lus piv txwv no. Rau qhov thaum peb ua raws li peb tej kev khi lus, qhov tseem ceeb yog tej kev khi lus los ntawm tus Tswv lub tsev, peb npaj cov roj ntawm kev hloov siab los ntseeg tseg cia.

Tsib tug hluas nkauj muaj tswv yim muab lawv lub teeb ci.
Tsib tug hluas nkauj ib leeb txhawb nqa ib leeg.

Txawm tias cov hluas nkauj uas muaj tswv yim tsis faib lawv cov roj ntawm kev hloov siab los ntseeg, lawv yeej faib qhov kaj thaum lawv tuav lawv lub teeb uas puv roj thiab ci ntsa iab. Qhov tseem ceeb, lawv ib leeg txhawb nqa ib leeg—xub pwg rau xub pwg, ib sab caj npab khawm lwm tus, ib leeg ntsia ib leeg.

Tiag tiag, “[peb] yog lub teeb uas ci rau neeg ntiaj teb pom kev.” Tus Cawm Seej qhia tias:

“Kuv muab nej ua lub teeb rau cov neeg no. Lub nroog uas nyob saum roob yeej tsis muaj ib yam dab tsi yuav thaiv tau lub nroog ntawd.

“… [Peb puas] taws teeb thiab muab phiab khwb rau? Tiam sis tsuas muaj yuav muab txawb rau qhov chaw siab kom txhua tus uas nyob hauv lub tsev pom kev;

“Yog li ntawd cia nej lub teeb ci li no rau cov neeg no, xwv kom lawv yuav pom tej yam uas nej ua zoo thiab muab yeeb koob rau nej Leej Txiv tus uas nyob saum ntuj ceeb tsheej.”

Tus Tswv txib peb kom muab Nws txoj kev kaj ci rau lwm tus. Yog li ntawd npaj nej lub teeb kom puv cov roj ntawm kev hloov siab los ntseeg Yexus Khetos thiab npaj kom nej lub teeb ci ntsa iab. Ces cia lub teeb ci ntsa iab. Thaum peb faib peb lub teeb, peb nqa kev nplij siab los ntawm Yexus Khetos rau lwm tus, peb txoj kev hloov siab los ntseeg Nws tob dua, thiab peb zoo tag nrho txawm tias peb tos kev kho. Thiab thaum peb cia peb lub teeb ci ntsa iab, peb muaj kev zoo siab thaum peb tos.

Ib qho piv txwv los ntawm cov vaj lug kub pab qhia txoj ntsiab cai uas qhia tias peb yuav zoo hlo thaum peb hloov siab los ntseeg Yexus Khetos thiab txais Nws lub dag zog, tsis hais thaum peb tseem tos Nws kho peb zoo.

Tus Thwj Tim Povlauj raug ib qho mob—uas nws piav tias zoo li ib lub pos chob uas nws tau thov peb zaug kom tus Tswv muab tshem tawm. Thiab tus Tswv hais rau Povlauj, “Kuv pom zoo hlub koj ces txaus lawm. Kuv yuav pub kuv lub hwj chim rau tus uas qaug zog.” Povlauj hais li no txog qhov no:

“Qhov uas kuv qaug zog ua rau kuv zoo siab kawg li, rau qhov Yexus Khetos lub hwj chim yuav tsom kwm kuv.

“Kuv yog tus uas ua Yexus Khetos tes hauj lwm, yog li ntawd txawm yog kuv qaug zog, … rau qhov thaum kuv qaug zog thaum ntawd kuv yuav muaj zog.”

Povlauj tus piv txwv qhia tias txawm tias peb muaj kev qaug zog, peb txoj kev muag zog ntawm Yexus Khetos thiaj li zoo kawm nkaus—los sis, puv nkaus thiab zoo tag nrho. Cov uas raug kev tawm tsam thiab tig mus rau Vajtswv nrog kev ntseeg li Povlauj yuav muaj peev xwm txais tej koob hmoov uas los ntawm txoj kev sib raug zoo nrog Vajtswv.

Povlauj tsis txais kev kho nws tej kev txom nyem, tiam sis nws zoo tag nrho ntawm sab ntsuj plig los ntawm Yexus Khetos. Thiab txawm tias nws muaj kev ntxhov siab, lub teeb ntawm nws txoj kev hloov siab los ntseeg thiab lub zog los ntawm Yexus Khetos ci ntsa iab thiab nws zoo siab. Nyob hauv nws Tsab Ntawv mus rau cov neeg Filipis nws hais tias, “Nej yuav tsum niaj hnub zoo siab, rau qhov nej twb nrog tus Tswv koom ib txoj sia lawm. Kuv rov hais ib los ntxiv hais tias: nej cia li zoo siab.”

Cov viv ncaus thiab cov nus, Nws yeej kho tau peb sab ntsuj plig zoo hlo, txawm yog peb tseem tos kom Nws kho peb sab ceb nqaij daim tawv thiab sab siab ntsws zoo. Kev zoo hlo tsis txhais tias yuav kho txhua yam mob ntawm sab cev nqaij daim tawv los sis sab siab ntsws hauv lub neej no. Kev zoo hlo yog los ntawm kev hloov siab los ntseeg Yexus Khetos thiab cia lub teeb ntawm kev hloov siab ci ntsa iab.

“Cov uas tau hu lawm muaj coob, tiam sis cov uas xaiv [kom tus Tswv xaiv lawv los] muaj tsawg.”

Yeej yuav kho txhua yam ntawm sab cev nqaij daim tawv thiab sab siab ntsws thaum peb sawv rov los. Tiam sis nej puas kam xaiv tam sim no kom Nws kho nej sab ntsuj plig zoo hlo?

Kuv zoo siab tshaj tawm tias kuv tau hloov siab los ntseeg tus Tswv Yexus Khetos. Kuv siv zog cia Nws kho kuv sab ntsuj plig zoo hlo. Kuv paub tias txhua yam yuav rov qab los thiab kev kho yuav los, raws li Nws lub sij hawm, rau qhov Nws muaj txoj sia nyob.

Maivliag Madalas yog ib tug poj niam uas Yexus Khetos kho. Thiab nws yog ib tug poj niam Yexus Khetos tau kho nws sab ntsuj plig zoo hlo. Nws yog tus Cawm Seej ib tug thwj tim thiab nws raws Yexus mus thoob plaws Kalilais thiab txhawb pab Yexus.

Nws nyob ntawm tus ntoo khaub lig, thiab ua tim khawv txog tus Cawm Seej txoj kev tuag.

Nws mus rau Yexus lub qhov ntxa kom mus npaj lub cev faus cia thiab pom tias twb muab daim txiag zeb uas npog lub rooj ntxa twb dov rau ib cag lawm, thiab tus Tswv lub cev tsis nyob haud. Maivliag nyob tim lub qhov ntxa quaj thaum cov tim tswv ces tus Cawj Seej nug tias, “Me ntxhais, ua li cas koj quaj? koj tuaj nrhiav leej twg?”

Maivliag quaj hais tias “Xyov lawv coj kuv tus Tswv mus tso rau qhov twg lawm, kuv tsis paub li.”

Thiab Yexus maj mam hu nws lub npe, “Maivliag.” Thiab nws paub Nws thiab teb hais tias, “Launpaunis; … Xib Hwb.”

Thaum tshaj tawm txog tus Cawj Seej, Yaxayas hais tias, “Tus Tswv uas kav ib puas tsav yam yuav rhuav txoj kev tuag kom puas tsuaj mus ib txhis; nws yuav so txhua tus lub kua muag.”

Nws txoj Kev Sawv Rov Los pab so Maivliag tej kua muag. Tiag mas Nws yuav so nej tej kua muag thiab.

Maivliag yog thawj tug tim khawv txog tus Cawm Seej uas sawv rov los. Thiab nws yog thawj tug uas qhia lwm tus txog tej yam uas nws tau pom.

Kuv txo hwj chim koom nrog Maivliag hais kuv zaj lus tim khawv. Nws twb sawv rov los. Yexus Khetos muaj txoj sia nyob. Thaum kawg Nws yuav kho txhua yam mob ntawm sab cev nqaij daim tawv thiab sab siab ntsws zoo. Thiab thaum peb tos kev kho mob ntawd, kev ntseeg tus Thawj Kws Kho Mob yuav ua rau peb sab ntsuj plig txawm zoo hlo. Los ntawm Yexus Khetos lub npe, amees.

Lus Cim

  1. Saib Lukas 17:11–19. Lo lus “zoo hlo” txhais los ntawm lo lus Kilis uas txhais tias cawm, cawm dim, txhiv dim, los sis kho kom zoo. Qhov ntawd hais txog qhov tseeb tias Yexus Khetos kho tau peb ntawm sab cev nqaij daim tawv thiab Nws cawm, cawm peb dim, txhiv peb dim, thiab kho tau peb zoo.

  2. Saib Amas 40:23: “Tus ntsuj plig yuav txum tim rov qab los rau lub cev, thiab lub cev los rau tus ntsuj plig; muaj tseeb tiag, thiab txhais npab txhais ceg thiab lub pob qij txha yuav txum tim rov qab los rau nws lub cev; muaj tseeb tiag, ib txoj plaub hau saum taub hau xwb los yuav tsis ploj; tiam sis txhua yam yuav txum tim rov qab los rau lawv tej qub chaw thiab qub cev uas zoo tag nrho.” Kuj saib Russell M. Nelson, “Jesus Christ—the Master Healer,” Liyahaunas, Kaum Ib Hlis Ntuj 2005, 87: “Lub txiaj ntsim ntawm kev sawv rov los yog tus Tswv txoj kev kho uas zoo heev lawm.”

  3. Saib Maulaunais 7:40–42.

  4. Enauj 1:8.

  5. Enauj 1:7.

  6. Enauj 1:8.

  7. Saib Mathais 25:1–13.

  8. Tsis muaj tswv yim rau qhov lawv tsis xav tias kev muaj roj ntau tshaj siab xav tseem ceeb.

  9. Joseph Smith Translation, Mathais 25:12 (nyob hauv Mathais 25:12, lus cim a).

  10. Hais txog zaj lus piv txwv txog kaum tus hluas nkauj, Txwj Laug David A. Bednar qhia tias:

    “Thov xav txog cov hluas nkauj cov teeb zoo nkaus li yog lub teeb ntawm zaj lus tim khawv. Cov hluas nkauj uas tsis muaj tswv yim nqa lawv cov teeb ntawm zaj lus tim khawv tiam sis tsis npaj nroj txhab. Cia li xav txog cov roj zoo nkaus li yog cov roj ntawm kev hloov siab los ntseeg. …

    “Tsib tug hluas nkauj uas muaj tswv yim puas qia dub thiab tsis kam muab lawv cov roj faib, los sis lawv puas hais qhov yog hais tias yeej faib tsis tau cov roj ntawm kev hloov siab los ntseeg? Qhov uas muaj zog ntawm sab ntsuj plig vim yus pheej ua raws li cov lus txib tas li puas yog ib qho uas yus faib tau rau lwm tus? Kev txawj ntse uas yus txais los ntawm kev rau siab kawm thiab xav txog cov vaj lug kub puas yog ib qho uas faib tau rau lwm tus uas xav tau? Kev kaj siab lug uas txoj moo zoo muab rau ib tug Neeg Ntseeg Hauv Hnub Nyoog Kawg uas rau siab ntseeg puas yog ib qho uas muab tau rau ib tug uas raug kev ntxhov siab los yog kev cov nyom loj heev? Lus teb rau tag nrho tej lus nug no yog tsis tau.”

    Nws piav tias peb muaj “hauj lwm ua kom peb lub teeb ntawm zaj lus tim khawv ci thiab muaj cov roj ntawm kev hloov siab los ntseeg. Cov roj uas muaj nqi no los peb yuav ib zaug ib tee—‘ib kab dhau ib kab [thiab] ib zaj dhau ib zaj’ (2 Nifais 28:30), nrog lub siab ntev thiab kev rau siab ua. Tsis muaj ib txoj kev luv; yeej npaj tsis tau thaum lig lawm” (“Hloov Siab Los Ntseeg tus Tswv,” Liyahaunas, Kaum Ib Hlis Ntuj 2012, 109).

  11. Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 33:17. Thawj Tswj Hwm Russell M. Nelson tau qhia: “Tam sim no yog lub sij hawm rau nej, thiab rau kuv, npaj rau peb tus Tswv thiab tus Cawm Seej, Yexus uas yog tus Khetos, txoj Kev Los Zaum Ob. Tam sim no yog lub sij hawm rau peb tsom ntsoov rau peb txoj kev ua Nws cov thwj tim” (“Tus Tswv Yexus Khetos Yuav Rov Qab Los,” Liyahaunas, Kaum Ib Hlis Ntuj 2024, 121).

  12. Tus kws puab Tsib tug Hluas Nkauj Muaj Tswv Yim yog Ben Hammond, thiab nws puab tsib tug hluas nkauj uas muaj tswv yim li poj niam uas muaj hnub nyoog sib txawv thiab haiv neeg txawv, sawv cev rau cov poj niam uas hloov siab los ntseeg Yexus Khetos.

  13. Thaum peb txais lub cim nco txog, peb rov qab khi lus nrog tus Tswv thiab khi lus tshiab tias peb txaus siab ris Yexus Khetos lub npe thiab coj raws li Nws tej lus txib. Txoj kev tsim nyog sib koom siab nrog cov kab ke pov thawj hwj thiab ua raws li tej kev khi lus pab kho peb zoo hlo. Zaj nkauj “Mov thiab Dej, Cawm Neeg txoj Sia” piav txog lub ntsiab cai no:

    Mov thiab Dej, Cawm Neeg txoj Sia,

    Pub kuv noj, cia kuv haus.

    Tus Tswv, cia kuv ua neeg tshiab

    Thiab kho kuv zoo hlo—thiab ua dawb huv—

    Khi rau Koj tas mus ib txhis.

    (Hymns—For Home and Church, Txoj Moo Zoo cov Ntawv; ntxiv qhov uas ntawv qaij)>

  14. Mathais 5:14.

  15. 3 Nifais 12:14–16.

  16. Cov lus ntawm zaj nkauj qhuas Vajtswv no:

    Kuv lub me teeb me me, kuv yeej yuav taws kom ci. …

    Ci rau qhov txhia qhov chaw, kuv yeej yuav taws kom ci.

    Yexus tau muab rau kuv, kuv yeej yuav taws kom ci.

    Taws ci ci, taws ci ci, taws ci ci.

    (“This Little Light of Mine,” Hymns—For Home and Church, Txoj Moo Zoo cov Ntawv.)

  17. 2 Kauleethaus 12:7.

  18. Saib 2 Kauleethaus 12:8.

  19. 2 Kauleethaus 12:9.

  20. 2 Kauleethaus 12:9–10.

  21. Filipis 4:4; kuj saib 2 Kauleethaus 1:3–4: “Peb cia li ua Vajtswv tus uas yog peb tus Tswv Yexus Khetos Leej Txiv tsaug. Leej Txiv tus uas yog Vajtswv, nws hlub peb thiab txhawb peb lub zog; Nws txhawb peb lub zog thaum peb raug txhua yam kev nyuaj siab, kom peb thiaj txhawb tau lwm tus lub zog thaum lawv raug tej kev nyuaj siab; peb txhawb lwm tus lub zog ib yam li Vajtswv twb txhawb peb lub zog lawm.”

  22. Saib David A. Bednar, “Cia Li Muab Nej lub Zog Los Coj, Auj Xi-oos,” Liyahaunas, Kaum Ib Hlis Ntuj 2022, 94.

  23. Mathais 22:14; kuj saib Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 121:34–35.

  24. Saib Lukas 8:2–3.

  25. Saib Yauhas 19:25.

  26. Yauhas 20:15; kuj saib nqe 13.

  27. Yauhas 20:13.

  28. Yauhas 20:16.

  29. Yaxayas 25:8.