Tej Kev Khi Lus thiab Kev Lav Ris
Yexus Khetos lub Koom Txoos yog ib lub koom txoos uas rau siab ntso ua tej kev sib khi lus nrog Vajtswv.
“Nej lub Koom Txoos txawv lwm lub li cas?” Kuv lo lus teb rau lo lus nug tseem ceeb no yeej sib txawv thaum kuv loj hlob thiab lub Koom Txoos no tau loj hlob. Thaum kuv yug los xyoo 1932 hauv Utah, peb lub Koom Txoos tsuas muaj li 700,000 leej neeg, feem ntau lawv sawv daws nyob hauv Utah thiab hauv cov xeev ib ncig no. Lub sij hawm ntawd, peb tsuas muaj 7 lub tuam tsev. Niaj hnub no Yexus Khetos Lub Koom Txoos ntawm Tsoom Haiv Neeg Ntseeg hauv Hnub Nyoog Kawg muaj coob tshaj 17 plhom tus mej zeej nyob hauv 170 lub teb chaws. Thaum lub Plaub Hlis Ntuj hnub tim 1, peb muaj 189 lub tuam tsev uas tau muab fij tseg lawm hauv ntau lub teb chaws thiab muaj dua 146 lub ntxiv uas tseem tab tom ua. Kuv tau kev tshoov siab los hais lus txog lub ntsiab rau cov tuam tsev no thiab zaj keeb kwm rau kev sib khi lus hauv peb txoj kev teev tiam. Qhov no yuav ntxiv rau tej kev qhia uas cov neeg uas ua kuv ntej tau hais lawm.
I.
Ib txoj kev khi lus yog lus cog tseg hais tias yuav ua raws li tej kev lav ris. Yus txoj kev sib cog lus yog qhov uas tswj kav peb lub neej thiab ib lub xam khoo uas khiav zoo. Tas sim no muaj neeg uas tawm tsam qhov tswv yim no. Muaj ib co neeg tsawg tsawg uas tsim txom tej lub koom haum txoj cai thiab hais tias tib neeg yuav tsum tsis txhob muaj ib yam dab tsi uas tswj kav lawv txoj kev ywj siab xaiv. Tiam sis peb paub hais tias tib neeg muab ib co kev ywj siab tseg vim peb xav tau tej yam zoo vim peb nyob hauv cov koog zej zog. Tej kev tso yus ib txhia kev ywj siab xaiv tseg yog vim muaj tej kev sib cog lus los sis kev khi lus, uas tib neeg ua los sis xav tias sawv daws yuav ua.
Nov yog ib co piv txwv txog tej kev sib khi lus hauv peb lub xam khoo: (1) cov kws txiav txim, (2) cov tub rog, (3) cov neeg kho mob, thiab (4) neeg tua hluav taws. Cov neeg uas ua tej hauj lwm no yeej cog ib co lus tseg—feem ntau lawv yeej lav lus los sis sib khi lus tseg—hais tias lawv yuav rau siab ntso ua lawv tej hauj lwm. Peb cov tub txib ua tib yam li ntawd. Tej tsoo tsho los sis daim ntawv qhia npe yeej qhia tseeb hais tias tus neeg uas hnav li ntawd tau sib khi lus thiab ces yeej muaj ntiag tug hauj lwm yuav qhia thiab pab tib neeg thiab peb yuav tsum txhawb nqa lawv tej hauj lwm. Ib lub ntsiab ntxiv rau ob qho no yog kom pab cov neeg uas hnav li no yuav nco qab ntsoov txog lawv tej kev lav ris uas lawv tau khi tseg lawm. Yeej tsis muaj ib qho yees siv hauv lawv tej tsoo tsho los sis tej cim, nws tsuas pab lawv nco txog lawv tej kev lav ris tseem ceeb uas lawv yuav tsum ua. Qhov no muaj tseeb txog tej lub cim txog lub nplhaib sib qhaib thiab sib yuav thiab lub ntawd qhia lwm tus neeg li cas thiab qhia tus neeg uas coj lub nplhaib ntawd txog nws tej kev sib khi lus.
II.
Qhov uas kuv hais tias tej kev khi lus yog lub hauv paus uas tswj kav peb lub neej muaj tseeb thaum hais txog tej kev khi lus ntawm txoj kev teev ntuj thiab. Lub hauv paus thiab zaj keeb kwm rau ntau txoj kev teev ntuj yeej nyob rau hauv tej kev sib khi lus. Piv xam hais tias, Anplaham txoj kev sib khi lus yog lub hauv paus rau ntau txoj kev teev ntuj. Nws qhia txog Vajtswv tej kev sib khi lus uas Nws cog tseg nrog Nws cov me nyuam. Phau Qub hais ntau heev txog Vajtswv txoj kev sib khi lus nrog Anplaham thiab nws cov xeeb leej xeeb ntxwv tej kev sib khi lus.1
Thawj qhov hauv Phau Ntawv Maumoos, uas raug muab sau tseg hauv tib lub caij hauv Phau Qub, qhia meej meej txog cov neeg Ixayees tej kev sib khi lus thiab kev teev ntuj. Nifais kawm tias cov neeg Ixayees tej lus sau tseg thaum lub caij ntawd yog “cov neeg Yudais cov ntawv, uas muaj tus Tswv tej lus khi tseg, uas nws tau khi rau nws cov neeg ntawm tsev neeg Ixayees.”2 Nifais tej ntawv hais ntau heev txog Anplaham txoj kev sib khi lus3 thiab tias Ixayees yog “tus Tswv cov neeg khi lus.”4 Txoj kev nrog Vajtswv los sis cov thawj coj ntawm txoj kev teev ntuj sib khi lus tseg kuj nyob rau hauv Phau Ntawv Maumoos tej ntawv uas qhia txog Nifais, Yauxej hauv Iyiv teb, Vaj Ntxwv Npeyamis, Amas, thiab tus Nom Maulaunais.5
III.
Thaum txog lub caij uas yuav muab tag nrho Yexus Khetos txoj moo zoo txum tim rov qab los, Vajtswv tau hu tus yaj saub, Joseph Smith. Peb tsis paub txhij txhua txog tej lus qhia uas tus tim tswv Maulaunais qhia rau tus yaj saub hluas no. Peb paub hais tias nws qhia Joseph tias “Vajtswv muaj ib txoj hauj lwm rau [nws] ua” thiab tias “tag nrho Txoj Moo Zoo uas kav mus ib txhis” yuav tsum tawm tuaj, qhov ntawd kuj muaj “tej lus cog tseg rau lawv cov poj koob yawm txwv.”6 Peb paub tseeb hais tias cov nqe vaj lug kub uas tus tub hluas Joseph no yeej mob siab nyeem—ua ntej nws raug txib los txhim tsa ib lub koom txoos—qhia ntau heev txog tej kev khi lus uas nws tab tom txhais lus hauv Phau Ntawv Maumoos. Phau no yog qhov uas qhia yuav luag txhij txhua txog txoj kev muab txoj moo zoo Txum Tim Rov Qab los, kuj muaj Vajtswv txoj hau kev rau Nws cov me nyuam, thiab Phau Ntawv Maumoos qhia ntau heev txog tej kev khi lus.
Vim Joseph nyeem Phau Vaj Lug Kub Npaivnpaum ntau, nws paub txog cov lus hauv Henplais uas tus Cawm Seej hais tias “nws yuav cog lus tshiab rau cov Ixayees thiab cov Yudas .”7 Henplais kuj hais tias Yexus yog “tus neeg nruab nrab ntawm kev khi lus tshiab.”8 Tiag tiag mas, phau vaj lug kub Npaivnpaum zaj dab neeg txog tus Cawm Seej txoj kev qhuab qhia tib neeg hauv ntiaj teb no yeej hu ua “Phau Tshiab,” los yog ua lwm yam lus hais tias “Kev Khi Lus Tshiab.”
Tej kev khi lus yog lub hauv paus rau txoj kev muab txoj moo zoo txum tim rov qab los. Twb pom puav pheej li no thaum tus Tswv xub qhia tus Yaj Saub los txhim tsa Nws lub Koom Txoos. Thaum nyuam qhuav luam Phau Ntawv Maumoos tawm, tus Tswv hais kom txhim tsa Nws lub Koom Txoos rov qab los, tsis ntev ces tau hu ua Yexus Khetos Lub Koom Txoos ntawm Tsoom Haiv Neeg Ntseeg hauv Hnub Nyoog Kawg.9 Kev tshwm sim thaum lub Plaub Hlis Ntuj xyoo 1830 qhia tias tom qab tib neeg “yuav txais neeg ua kev cai raus dej hauv nws lub koom txoos” tom qab lawv “ua tim khawv” (uas txhais tau tias hais lus pov thawj tseeb) “hais tias lawv tau hloov siab lees txim tiag tiag rau tag nrho lawv tej kev txhaum, thiab txaus siab ris Yexus Khetos lub npe, muaj kev txiav txim siab yuav ua hauj lwm rau nws kom txog thaum kawg.”10
Tib txoj kev tshwm sim ntawd hais tias lub Koom Txoos yuav tsum “tuaj sib ntsib ua ke mus noj mov mog thiab haus cawv txiv hmab kom nco txog tus Tswv Yexus.” Cov lus rau txoj kab ke no qhia tias nws tseem ceeb npaum li cas vim tus txwj laug los sis tus pov thawj uas ua txoj kab no. Nws foom koob hmoov rau cov khob cij hais tias “lawv sawv daws cov tau noj …, kom lawv … ua tim khawv rau koj, Au Vajtswv, Leej Txiv tus uas Nyob Mus Ib Txhis, kom lawv txaus siab txais koj Leej Tub lub npe, thiab nco ntsoov txog nws, thiab coj raws li nws tej lus txib uas nws tau muab rau lawv.”11
Tus Tswv qhia ntxiv seb tej kev khi lus tseem ceeb npaum li cas hauv lub Koom Txoos tshiab thaum sau hauv lus cev hauv thawj phau uas luam tawm txog Nws tej kev tshwm sim. Nyob hauv phau ntawv no tus Tswv qhia tias Nws tau hu Joseph Smith los vim neeg ntiaj teb tau “ua yuam kev tsis ua raws li kuv cov kab ke, thiab tau rhuav kuv txoj kev khi lus uas kav ib txhis.”12 Txoj lus tshwm sim no piav ntxiv tias Nws cov lus qhia yog raug tsa tseg “xwv kom yuav muab kuv txoj kev khi lus uas kav ib txhis tsa cia.”13
Niaj hnub no peb to taub tej kev khi lus hauv lub Koom Txoos uas muab txum tim rov qab los lawm thiab cov mej zeej pe hawm li cas. Thawj Tswj Hwm Gordon B. Hinckley piav li no hais txog peb txoj kev ua kev cais raus dej thiab kev noj lub cim nco txog txhua txhua lub lim piam: “Txhua tus mej zeej hauv lub Koom Txoos no uas tau ua kev cai raus dej twb los koom txoj kev khi lus dawb ceev no. Txhua zaus peb noj tus Tswv lub cim nco txog, peb rov qab sib khi lus tseg tib yam nkaus.”14
Coob tug neeg uas hais lus hauv lub rooj sab laj no tau qhia peb txog Thawj Tswj Hwm Russell M. Nelson, pheej hais txog txoj kev cawm seej hu ua “txoj kev khi lus,” uas “coj peb rov qab mus rau [Vajtswv]”, thiab “yog txog peb txoj kev sib raug zoo nrog Vajtswv.”15 Nws kuj qhia peb kom pom qhov kawg ntawm qhov pib thiab kom “xav txog tej yam xilethi-aus.”16
IV.
Nim no kuv xav qhia txog tej kev khi lus hauv lub tuam tsev. Kom ua tau tag nrho nws tej hauj lwm muab tag nrho Yexus Khetos txoj moo zoo txum tim rov qab los, tus Yaj Saub Joseph Smith siv ntau xyoo ua ntej xaus nws lub neej coj kav txoj kev txua lub tuam tsev hauv Nauvoo, Illinois. Dhau ntawm nws, tus Tswv tau qhia tej lus dawb ceev, tej lus qhuab qhia, thiab tej kev khi lus uas cov thawj coj tom qab nws mam li ua hauv cov tuam tsev. Nyob hauv tib neeg tau lub vaj txiaj ntsim lawv thiaj tau kawm Vajtswv txoj kev cawm seej thiab raug caw los ua tej kev sib khi lus dawb ceev. Cov uas rau siab ntso ua raws li tej kev khi lus ntawd tau lus cog tseg hais tias lawv yuav tau txoj sia nyob mus ib txhis, es “txhua yam tsav yuav yog li lawv” thiab lawv “yuav nyob ntawm Vajtswv thiab nws tus Khetos xub ntiag mus ib txhiab thiab ib txhis li.”17
Tau ua tej kab ke ua vaj txiaj ntsim hauv lub Tuam Tsev hauv Nauvoo ua ntej cov neeg pioneer raug ntiab tawm mus hla teb chaws mus nyob hauv cov roob tim Sab Hnub Poob. Peb muaj ntau zaj lus tim khawv uas cov neeg pioneer ntawd hais txog lub hwj chim uas lawv txais vim lawv raug muab khi rau Khetos hauv lub Tuam Tsev hauv Nauvoo lawv thiaj muaj zog taug kev deb li ntawd thiab txhim tsa ib lub neej tshiab tim Sab Hnub Poob.18
Cov neeg uas tau txais lub vaj txiaj ntsim hauv ib lub tuam tsev yuav tsum hnav lub tuam tsev cev tsoos tsho, uas yog ib ce khaub ncaws sab hauv yus ris tsho uas luag tej pom tsis tau. Nws pab cov mej zeej uas tau vaj txiaj ntsim lawm nco qab txog tej kev khi lus dawb ceev uas lawv tau khi tseg lawm thiab tej koob hmoov uas lawv txais tau hauv lub tuam tsev dawb huv. Yog yuav ua tau raws li cov ntsiab lus dawb huv no, peb kawm hais tias peb yuav tsum hnav lub tuam tsev tsoos tsho tas mus li, tsuas hle thaum tsim nyog hle xwb. Vim tej kev khi lus tsis muaj “tej hnub phav,” txoj kev hle yus tsoos tsho no qhia tias yus tsis to taub yus tej kev lav ris thiab tej koob hmoov uas yus yuav txais. Qhov fab ntxeev mas, cov neeg uas rau siab ntso hnav lawv cev tsoos tsho thiab ua raws li lawv tej kev khi lus hauv lub tuam tsev qhia tseeb hais tias lawv yog cov neeg ntseeg tus Tswv Yexus Khetos tiag tiag.
Yexus Khetos Lub Koom Txoos ntawm Tsoom Haiv Neeg Ntseeg hauv Hnub Nyoog Kawg tab tom ua cov tuam tsev thoob plaws ntiaj teb no. Lub ntsiab rau cov no yog kom foom koob hmoov rau Vajtswv cov me nyuam uas mus pe hawm hauv cov tuam tsev thiab los lav ris tej yam tseem ceeb thiab tej hwj chim thiab txais tej koob hmoov txawv vim lawv raug muab khi tseg nrog Khetos thaum lawv ua tej kev sib khi lus.
Yexus Khetos lub Koom Txoos yog ib lub koom txoos uas rau siab ntso ua tej kev sib khi lus nrog Vajtswv. Tej kev khi lus yeej nyob hauv txhua txoj kab ke ntawm kev cawm dim thiab kev tsa nto uas lub Koom Txoos no ua. Txoj kab ke thiab tej kev khi lus rau kev cai raus dej yog ib yam yus yuav tsum ua yus thiaj muaj cai nkag mus hauv lub nceeg vaj xilethi-aus. Tej kab ke thiab kev khi lus hauv lub tuam tsev kuj yog tej yam peb yuav tsum ua kom peb thiaj yuav raug tsa nto los nyob hauv lub nceeg vaj xilethi-aus, uas kuj yog txoj sia nyob mus ib txhis, uas yog “Vajtswv lub txiaj ntsim zoo tshaj plaws.”19 Qhov ntawd kuj yog Yexus Khetos Lub Koom Txoos ntawm Tsoom Haiv Neeg Ntseeg hauv Hnub Nyoog Kawg lub luag hauj lwm ntag.
Kuv hais lus tim khawv txog Yexus Khetos, tus uas coj kav lub Koom Txoos ntawd, thiab thov kom Nws nchuav koob hmoov los rau peb txhua tus uas sim ceev lawv tej kev sib khi lus dawb ceev no. Los ntawm Yexus Khetos lub npe, amees.