2020–2024
Cov Txiv Ntoo uas Nyob Mus Ib Txhis
Plaub Hlis Ntuj xyoo 2024 lub tuam rooj sab laj


11:39

Cov Txiv Ntoo uas Nyob Mus Ib Txhis

Yuav tsum tau tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv muab peb tej kab ke khi tseg yog tias peb xav tau tej koob hmoov uas tau cog tseg mus tas ib txhis.

Thaum kuv yog ib tug tub hluas, kuv nyiam noj txiv duaj tshiab uas siav siav. Niaj hnub no, thaum kuv xav txog ib lub txiv duaj siav nrog nws tej kua qab zib, ua rau kuv lo qaub ncaug. Thaum yus de cov txiv duaj uas siav, cov txiv tsuas kav li ob los plaub hnub xwb ua ntej lwj. Kuv tseem nco qab ntsoov nrog kuv niam thiab kuv cov kwv tij cov muam nyob hauv peb chav ua mov thaum peb muab cov txiv duaj kawv rau hauv cov hwj tseg cia rau lub caij no. Yog peb kawv cov txiv duaj zoo, cov txiv duaj uas qab heev no yuav kav ntau xyoo, tsis yog ob los plaub hnub xwb. Yog yus tib zoo npaj ua, cov txiv duaj yuav kav ntev txog thaum yus qhib lub hau.

Khetos tau qhia peb kom peb “mus txi cov txiv uas nyob mus ib txhis.”1 Tiam sis Nws tsis yog hais txog txiv duaj. Nws hais txog Vajtswv tej koob hmoov rau Nws cov me nyuam. Yog peb ua raws li peb tej kev khi lus nrog Vajtswv, cov koob hmoov uas los ntawm peb tej kev khi lus yuav kav ntev txog tom qab lub neej no thiab yuav khi tseg rau peb los sis kav mus ib txhis, los ua cov txiv uas nyob mus ib txhis.

Tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv, uas nws txoj hauj lwm yog tus Ntsuj Plig Dawb Huv ntawm Kev Cog Lus, yuav muab txhua txoj kab ke khi tseg kom yuav tseem nyob tom qab lub neej no rau cov uas rau siab ntseeg.2 Yuav tsum tau tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv muab peb tej kab ke khi tseg yog tias peb xav tau tej koob hmoov uas tau cog tseg mus tas ib txhis, los ua cov txiv ntoo uas nyob mus ib txhis.

Qhov ntawm no tseem ceeb heev yog peb xav txais kev tsa nto.3 Li Thawj Tswj Hwm Nelson tau qhia: “Peb yuav tsum xav txog qhov kawg thaum peb pib. … Muaj tseeb tiag, rau peb txhua tus, qhov ‘kawg’ uas peb xav tau yog kom muaj txoj sia nyob mus ib txhis nrog peb tsev neeg txais kev tsa nto thiab nyob hauv Vajtswv, peb Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej, thiab Nws Leej Tub Yexus Khetos lub xub ntiag.”4 Thawj Tswj Hwm Nelson kuj hais tias: “Kev sib yuav xilethi-aus yog ib qhov tseem ceeb rau peb txoj kev npaj siab muaj txoj sia nyob mus ib txhis. Yuav tsum yuav tus neeg yog, nyob hauv qhov chaw yog, los ntawm txoj cai uas yog thiab muab siab ntseeg ua raws li yus txoj kev khi lus dawb ceev. Yog ua li no ces, yus thiaj yuav tau kev tsa nto nyob hauv Vajtswv lub nceeg vaj xilethi-aus.”5

Yog li ntawd, cov koob hmoov ntawm kev tsa nto yog dab tsi? Tej no yog nrog Vajtswv nyob ua ke mus ib txhis ua ib nkawm niam txiv uas yuav tau “tej rooj theej kiab, tej nceeg vaj, tej nom tswv, thiab tej lub hwj chim, … thiab ib txoj kev muaj tub ki ntxiv mus ib txhiab thiab ib txhis,”6 thiab yuav txais tag nrho tej uas Vajtswv tus uas yog Leej Txiv muaj7

Tus Tswv tau qhia los ntawm Joseph Smith tias:

“Nyob hauv lub yeeb koob xilethi-aus muaj peb lub ceeb tsheej los yog peb theem;

“Thiab yuav kom txais tau lub uas siab tshaj plaws, ib tug neeg yuav tsum ua raws nraim li tus txheej txheem ntawm lub pov thawj hwj no [txhais hais tias yog txoj kev khi lus tshiab thiab kav ib txhis ntawm kev sib yuav];

“Thiab yog nws tsis ua li ntawd, ces nws txais tsis tau.

“Tej zaum nws nkag tau rau hauv lwm lub ntuj ceeb tsheej, tiam sis qhov ntawd yog qhov kawg ntawm nws lub nceeg vaj; nws muaj tsis tau ntxiv lawm.”8

Peb kawm ntawm no tias ib tug nyob tau hauv lub nceeg vaj xilethi-aus, los sis nyob nrog Vajtswv tau, thiab tsis sib yuav. Tiam sis yog ib tug xav txais tau theem siab tshaj plaws ntawm lub nceeg vaj xilethi-aus, yuav tsum sib yuav nrog txoj cai yog thiab ua raws nraim li tej kev khi lus ntawm kev sib yuav ntawd. Thaum peb rau siab ntseeg ua raws li tej kev khi lus no, tus Ntsuj Plig Dawb Huv ntawm txoj Kev Cog Lus yuav khi peb txoj kev khi lus sib yuav tseg cia.9 Tej koob hmoov khi tseg no los ua cov txiv ntoo uas nyob mus ib txhis.

Yuav tsum ua dab tsi thiaj li mob siab ntseeg ua raws li txoj kev khi lus sib yuav tshiab thiab kav ib txhis?

Thawj Tswj Hwm Russell M. Nelson tau qhia tias thaum peb ua raws li txoj kev khi lus sib yuav nyob mus ib txhis, peb muaj ob txoj kev sib khi: ib txoj kev khi tus txiv thiab tus poj niam nyob ntawm ob sab, thiab ib txoj kev khi nrog Vajtswv nyob sab saud.10 Kom txais cov koob hmoov ntawm kev tsa nto khi tseg rau peb thiab nyob nrog peb tom qab lub neej no, peb yuav tsum ua raws nraim li ob txoj kev sib khi ntawm kev khi lus uas khi rau ob sab thiab khi rau sab saud.

Kom ua raws li tau khi lus nrog nej tus khub, Vajtswv tau qhia peb kom “hlub [nej] tus poj niam [los sis tus txiv] tag nrho [nej] lub siab, thiab … npuab [nws] thiab txhob npuab lwm tus hlo li.”11 Rau cov uas twb sib yuav lawm, kev npuab nws thiab txhob npuab lwm tus hlo li txhais tias nej sab laj ua ke nrog kev hlub, nej hlub thiab saib xyuas ib leeg, yuav tsum saib nej tus khub tseem ceeb dua lwm yam lom zem, thiab nej thov tau Vajtswv pab nej kov yeej nej tej kev qaug zog.12 Kuj txhais tias tsis txob pw ua ke los sis sib tham nrog lwm tus uas tsis yog nej tus khub, tsis hais hais lus qab zib los tham hluas nkauj hluas nraug los, kuj tsis saib daim duab liab qab vim qhov no ua rau nej ntshaw lwm tus.13

Xwv kom ua raws li kev khi rau ob sab ntawm kev khi lus no, txhua tus khub yuav tsum xav sib yuav. Tsis ntev tas los Thawj Tswj Hwm Dallin H. Oaks tau qhia tias: “Peb paub hais tias [Vajtswv] yuav tsis yuam muab leej twg nrog lwm tus neeg sib khi yog tias tus ntawd tsis kam. Tej koob hmoov ntawm txoj kev sib khi yeej muaj rau tag nrho lawv cov uas ua raws li lawv tej kev khi lus tiam sis Vajtswv yuav tsis yuam leej twg nrog lwm tus neeg sib khi uas tsis tsim nyog los sis tsis kam.”14

Txoj kev khi rau sab saud uas Thawj Tswj Hwm Nelson hais txog txhais li cas? Txoj kev khi rau sab saud yog kev khi lus uas peb khi nrog Vajtswv.

Peb yuav tsum ua raws nraim li tej kev khi lus hauv lub tuam tsev uas peb tau ua txog tej kev cai ntawm kev mloog lus, kev theej txhoj, txoj moo zoo, kev coj dawb huv, thiab kev fij tseg kom ua raws li kev khi lus nrog Vajtswv. Peb kuj khi lus nrog Vajtswv kom txais peb tus khub mus ib txhis thiab ua ib tug khub thiab niam tsev los txiv tsev ncaj ncees. Thaum peb ua raws li kev khi lus rau sab saud, peb hloov los ua neeg tsim nyog txais koob hmoov uas yog kev koom Vajtswv tsev neeg los ntawm Anplaham txoj kev khi lus, uas txais cov koob hmoov uas muaj xeeb leej xeeb ntxwv, txoj moo zoo, thiab lub pov thawj hwj.15 Tej koob hmoov no kuj yog cov txiv ntoo uas nyob mus ib txhis.

Peb yeej xav kom txhua tus ua raws nraim li lawv tej kev khi lus tshiab thiab kav ib txhis ntawm kev sib yuav thiab muaj tej koob hmoov khi tseg rau lawv mus tas ib txhis, tiam sis tej lub sij hawm zoo nkaus li peb ncav tsis cuag. Nyob hauv kuv txoj hauj lwm qhuab qhia, kuv tau ntsib cov mej zeej uas ua raws li lawv tej kev khi lus thaum lawv cov khub tsis ua li ntawd. Thiab muaj ib co ua tsis tau sib yuav, vim tias tsis muaj cib fim rau lawv sib yuav hauv lub neej no. Thiab muaj ib cov uas tsis ua raws li lawv tej kev khi lus sib yuav. Ua li cas rau cov tib neeg no hauv tej xwm txheej no?

  1. Yog nej rau siab ntseeg ua raws li tej kev khi lus uas nej khi thaum nej nej txais nej qhov vaj txiaj ntsim, nej yuav txais tej koob hmoov uas tau cog lus tseg rau nej hauv lub vaj txiaj ntsim txawm nej tus khub tau muab nws txoj kev khi lus tso tseg los sis tsis quav ntsej txog kev sib yuav. Yog nej tau sib khi hauv lub tuam tsev thiab sib nrauj tom ntej, thiab tsis tau muab nej txoj kev sib khi tso tseg, yog nej rau siab ntseeg nej yuav tseem txais cov koob hmoov ntawm kev cai sib khi.16

    Tej lub sij hawm, vim lawv raug tus khub txoj kev ntxeev siab thiab lawv tu siab heev, ib tug khub uas rau siab ntseeg xav muab lawv txoj kev sib khi nrog lawv tus khub tso tseg kom khiav deb li deb tau ntawm nws, tsis hais hauv ntiaj teb no thiab mus ib txhis. Yog nej txhawj tias nej yuav tseem sib khi nrog ib tug qub poj niam los sis qub txiv uas tsis hloov siab lees txim, nco ntsoov tias, nej yeej tsis sib khi! Vajtswv yuav tsis yuam leej twg nrog lwm tus neeg sib khi mus ib txhis yog tias tus ntawd tsis kam. Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej uas yuav foom koob hmoov rau peb raws li peb tej kev xav tau xav yuav thiab tej kev xaiv cia peb txais tej koob hmoov ntawd.17

    Tiam sis, yog ib tug neeg xav txiav nws txoj kev sib khi, yuav cia nws ua li ntawd. Yeej ua tau raws li tej tug txheej txheem. Tiam sis tsis txhob lam ua xwb! Thawj Pawg Thawj Tswj Hwm tuav tej yawm sij khi tej yam hauv lub ntiaj teb thiab nyob saum ntuj ceeb tsheej. Thaum twg Thawj Pawg Thawj Tswj Hwm txiv ib txoj kev sib khi , tej koob hmoov uas los ntawm kev sib khi ntawd yuav tsis muaj lawm; txoj kev khi rau ob sab ntawm tus txiv thiab poj niam thiab khi rau sab saud nrog Vajtswv. Yeej tseem ceeb rau nej to taub tias kom txais tau tej koob hmoov uas los ntawm kev tsa nto, peb yuav tsum txais thiab rau siab ntseeg txoj kev khi lus tshiab thiab kav ib txhis, txawm nyob hauv lub neej no los sis lub neej tom qab.

  2. Hais rau cov mej zeej ntawm lub Koom Txoos uas tsis tau sib yuav, thov nco ntsoov tias “raws li tus Tswv txoj kev thiab lub sij hawm, yeej yuav pub txhua yam koob hmoov rau Nws Haiv Neeg Ntseeg uas rau siab ntseeg. Tus Tswv yuav txiav txim thiab muab nqi zog rau txhua tus raws li lawv [lub siab xav] thiab tej yam lawv ua.”18

  3. Yog tias nej tsis tau rau siab ntseeg ua raws li nej tej kev khi lus hauv lub tuam tsev, puas muaj kev cia siab? Muaj kawg! Yexus Khetos txoj moo zoo yog ib txoj moo zoo ntawm kev cia siab. Kev cia siab ntawd los ntawm Yexus Khetos vim muaj kev hloov siab lees txim tiag tiag thiab ua raws li Khetos tej lus qhia. Kuv yeej tau pom neeg ua kev txhaum loj, muab tej kev khi lus dawb ceev tso tseg. Niaj hnub nim no, kuv pom tej tug uas hloov siab lees txim tiag tiag, txais kev zam txim, thiab rov qab los rau txoj kev khi lus. Yog nej tau tso nej tej kev khi lus hauv lub tuam tsev tseg, kuv yaum kom nej rov qab tig los rau Yexus Khetos, sab laj nrog nej tus npisov, hloov siab lees txim, thiab qhib nej lub siab rau lub hwj chim kho uas muaj zog heev vim muaj Yexus Khetos txoj Kev Theej Txhoj.

Cov kwv tij thiab cov muam, peb Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej uas hlub peb tau muab tej kev khi lus rau peb kom peb txais tau txhua yam uas Nws muab rau peb. Tej koob hmoov dawb ceev no uas los ntawm Vajtswv yeej qab zib tshaj txhua yam txiv hauv ntiaj teb. Peb yuav muaj tej no mus tas ib txhis, los ua cov txiv ntoo uas nyob mus ib txhis, thaum peb rau siab ua raws li peb tej kev khi lus ntawm lub tuam tsev.

Kuv ua tim khawv tias Vajtswv tau muab txoj cai txum tim rov qab los kom muaj cai khi tej yam hauv ntiaj teb thiab tej yam saum ntuj ceeb tsheej. Muaj txoj cai ntawd nyob hauv Yexus Khetos lub Koom Txoos ntawm Tsoom Haiv Neeg Ntseeg hauv Hnub Nyoog Kawg. Thawj Pawg Thawj Tswj Hwm thiab Pawg Kaum Ob tug Thwj Tim tuav txoj cai ntawd raws li Thawj Tswj Hwm Russell M. Nelson qhia. Cov uas ua raws nraim li txoj kev khi lus tshiab thiab kav ib txhis ntawm kev sib yuav thiab ua raws li txoj kev khi lus ntawd yuav los ua zoo tag nrho thiab thaum kawg txais tag nrho Leej Txiv lub hwj chim, txawm lawv raug dab tsi los yog.19

Tej koob hmoov cog tseg uas los ntawm peb tej kev khi lus yuav khi tseg rau peb los ntawm tus Ntsuj Plig Dawb Huv ntawm Kev Cog Lus thiab yuav los ua cov txiv ntoo uas nyob mus ib txhis thiab ib txhis. Kuv hais lus tim khawv li no los ntawm Yexus Khetos lub npe, amees.

Lus Cim

  1. Yauhas 15:16.

  2. Saib Dale G. Renlund, “Txais Tau Vajtswv lub Hwj Chim Dhau Los ntawm tej Kev Khi Lus,” Liyahaunas, Tsib Hlis Ntuj 2023, 35–38; Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 132:7.

  3. Ib txoj kab ke tau khi tseg thiab nyob saum ntuj thiab hauv lub ntiaj teb no vim tias leej twg uas ua kab ke ntawd tau txoj cai thiab tus Vaj Ntuj Plig tau pom zoo.

    “Peb pheej xav tias peb tsuas siv txoj cai ua kev sib khi thaum ua cov kab ke hauv lub tuam tsev xwb, tiam sis yuav tsum muaj txoj cai no kom cov kab ke muaj tseeb tom qab peb tuag. Piv txwv hais tias, lub hwj chim ua kev sib khi yeej yog kev pom zoo rau nej txoj kev cai raus dej thiaj li yuav pom tias twb raug cai nyob no thiab nyob saum ntuj ceeb tsheej. Tag nrho cov kab ke pov thawj hwj yog ua los ntawm tus Thawj Tswj Hwm ntawm lub Koom Txoos cov yawm sij, thiab ib yam li Thawj Tswj Hwm Joseph Fielding Smith piav tias, “Nws [lub Koom Txoos tus Thawj Tswj Hwm [tau muab txoj cai rau peb, nws tau muab lub hwj chim ua kev sib khi rau peb lub pov thawj hwj, vim nws tuav cov yawm sij ntawd.’ [raws li Harold B. Lee hais, nyob hauv Conference Report, Kaum Hlis Ntuj. 1944, 75]” (D. Todd Christofferson, “Lub Hwj Chim Ua Kev Sib Khi,” Liyahaunas, Kaum Ib Hlis Ntuj. 2023, 20).

    “Ib txoj kab ke uas sib khi los ntawm tus Ntsuj Plig Dawb Huv ntawm Kev Cog Lus yog ib txoj uas tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv tau pom zoo; yog txoj uas Vajtswv pom zoo. … Tsis muaj leej twg uas dag tau tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv. … Txhua tej kab ke thiab hauj lwm hauv lub Koom Txoos los yeej muaj tej ntsiab cai no thiab. Yog tias ob tug khub [hauv txoj kev sib yuav] ua ‘ncaj ncees thiab raws li qhov tseeb’ [Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 76:53], yog nkawd ua neeg tsim nyog ces, ib lub cim pom zoo tau tso rau nkawv txoj kev sib yuav hauv lub tuam tsev; yog tias nkawd tsis ua neeg tsim nyog, ces nkawd muaj txim los ntawm tus Ntsuj Plig thiab tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv yuav tsis pom zoo. Kev ua neeg tsim nyog yuav cia lub cim pom zoo nyob ntawd thiab tej kev tsis ncaj ncees yuav tso tseg lub cim pom zoo” (Bruce R. McConkie, “Holy Spirit of Promise,” nyob hauv Preparing for an Eternal Marriage Student Manual [2003], 136).

    Tus Ntsuj Plig Dawb Huv ntawm Kev Cog Lus yog tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv uas pom zoo rau txhua tej kab ke: txoj kev cai raus dej, txoj kev pom zoo, kev tsa los, kev sib yuav. Cov koob hmoov uas tau cog lus yog los ntawm txoj kev rau siab ntseeg. Yog ib tug tib neeg tsis ua raws li kev khi lus, tsis hais txoj kev cai raus dej, txoj kev tsa los, kev sib yuav los sis lwm yam, tus Ntsuj Plig yuav tsis pom zoo, thiab tus tib neeg ntawd yuav tsis txais tej koob hmoov. Txhua tej kab ke tau muaj tej cog lus tias yuav tau koob hmoov yog tias rau siab ntseeg. Tus Ntsuj Plig Dawb Huv ntawm Kev Cog Lus tsis pom zoo yog tias tau muab txoj kev khi lus tso tseg” (Joseph Fielding Smith, Doctrines of Salvation, comp. Bruce R. McConkie [1954], 1:45).

  4. Russell M. Nelson, Heart of the Matter: What 100 Years of Living Have Taught Me (2023), 15. Tus Ntsuj Plig Dawb Huv ntawm Kev Cog Lus yuav tsum muab txhua tej kev khi lus khi kom thiaj li muaj tom qab sawv rov los ntawm qhov tuag” (saib Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 132:7).

  5. Russell M. Nelson, “Celestial Marriage,” Liyahaunas, Kaum Ib Hlis Ntuj 2008, 94.

  6. Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 132:19.

  7. Saib Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 84:38.

  8. Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 131:1–4.

  9. Saib Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 132:19–20. “Qhov chaw siab tshaj plaws ntawd—kev tsa nto hauv lub nceeg vaj xilethi-aus—yog qhov uas Yexus Khetos Lub Koom Txoos ntawm Tsoom Haiv Neeg Ntseeg hauv Hnub Nyoog Kawg tsom ntsoov” (Dallin H. Oaks, “Tej Nceeg Vaj Muaj Yeeb Koob,” Liyahaunas, Kaum Ib Hlis Ntuj. 2023, 26).

  10. “Tej khub niam txiv uas sib yuav thiab lawv tsev neeg muaj kev sib hlub tshwj xeeb vim lawv koom ua ke kev khi rau ob sab , tiam sis kuj muaj kev koom ua ke tshiab rau sab saud thaum peb khi lus nrog Vajtswv txoj kev khi lus tshiab thiab kav ib txhis ntawm kev sib yuav” (Russell M. Nelson, Heart of the Matter, 41–42).

  11. Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 42:22;; kuj saib Phau Qhia Kev Coj lub Koom Txoos: Kev Ua Hauj Lwm hauv Yexus Khetos lub Koom Txoos ntawm Tsoom Haiv Neeg Ntseeg hauv Hnub Nyoog Kawg, 38.6.16. Thaum kuv hais txog kev sib yuav no, kuv hais txog kev sib yuav raws li Vajtswv txoj kev cai, uas txhais tias kev sib yuav raws li kev cai ntawm ib tug txiv neej thiab ib tug poj niam (saib “Tsev Neeg: Ib zaj Lus Tshaj Tawm rau lub Ntiaj Teb,” Txoj Moo Zoo cov Ntawv).

  12. Saib “Tsev Neeg: Ib zaj Lus Tshaj Tawm rau lub Ntiaj Teb,” Txoj Moo Zoo cov Ntawv.

  13. Saib Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 42:22–24.

  14. Dallin H. Oaks, “Tej Nceeg Vaj Muaj Yeeb Koob,” 29; ntxiv qhov uas ntawv qaij.

  15. Saib Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 86:8–11; 113:8; Anplaham 2:9–11.

  16. Saib Phau Qhia Kev Coj lub Koom Txoos, 38.4.1.

    Thaum kuv ua ib tug tub txib hauv teb chaws Switzerland, kuv tus khub thiab kuv qhia txoj moo zoo rau ib khub niam txiv uas muaj 60 xyoos. Thaum wb qhia khub niam txiv no txog Yexus Khetos lub Koom Txoos uas tau muab txum tim rov qab los, tus poj niam nyiam tej yam uas wb qhia nkawd. Ob peb lub lim tiam tom qab ntawd, nws tau muaj ib zaj lus tim khawv tias Yexus Khetos lub Koom Txoos uas tau muab txum tim rov qab los muaj tseeb, nrog raws li txoj cai yog, thiab tias Yexus Khetos coj Nws lub Koom Txoos dhau los ntawm cov yaj saub thiab cov thwj tim. Wb cia siab tos ntsoov qhia khub niam txiv no txog lus qhuab qhia tseem ceeb ntawm Txoj Moo Zoo Txum Tim Rov Qab Los, ib lub cib fim rau kev sib yuav mus ib txhis li. Tiam sis, thaum peb qhia khub niam txiv no txog kev sib yuav mus ib txhis, tus poj niam qhia rau wb tias nws tsis xav nrog nws tus txiv nyob mus ib txhis. Rau nws, nws tsis xav nrog nws tus txiv uas nws tau yuav rau 36 xyoos nyob saum ntuj ceeb tsheej. Tus muam no tau ua kev cai raus dej, tiam sis nws tus txiv tsis ua. Nkawd tsis sib khi hauv lub tuam tsev.

    Tiam sis, ntuj ceeb tsheej yog ib qhov chaws ua ntau tus xav nrog tus khub uas lawv tau sib yuav. Nyob ua ke nrog yus tus khub uas yus hlub mus ib txhis yeej zoo li ntuj ceeb tsheej. Li Txwj Laug Jeffrey Holland qhia txog nws tus poj niam Pat, ntuj ceeb tsheej yuav tsis yog ntuj ceeb tsheej yog tias tsis muaj nws (saib “Scott Taylor: For Elder Holland, Heaven without His Wife and Children ‘Wouldn’t Be Heaven for Me,’” Church News, Tsib Hlis Ntuj 22, 2023).

  17. Saib Dallin H. Oaks, “Tej Nceeg Vaj Muaj Yeeb Koob,” 26.

  18. Russell M. Nelson, “Celestial Marriage,” 94.

  19. Saib Yauhas 15:16.