2020–2024
Sawv! Nws Hu Koj
Plaub Hlis Ntuj xyoo 2024 lub tuam rooj sab laj


11:21

Sawv! Nws Hu Koj

Txoj moo zoo tsis yog ib txoj kev rau peb dim tau tej teeb meem thiab tej kev cov nyom tiam sis yog ib txoj kev kom peb txoj kev ntseeg muaj zog ntxiv thiab kom peb paub kho tej teeb meem ntawd.

Yav tas los kuv nug kuv tus poj niam hais tias, “Koj puas paub vim li cas, raws li kuv nco qab mas, wb tsis tau muaj teeb meem loj hauv wb lub neej hlo li?”

Nws ntsia kuv hais tias, “Paub kawg. Kuv yuav qhia koj vim li cas wb tsis tau muaj teeb meem loj—yog vim koj tsis nco qab zoo!”

Nws txoj kev teb sai npaum li no ua rau kuv to taub hais tias kev ua neej raws li Yexus Khetos txoj moo zoo yeej tsis ua rau peb dim kev mob thiab kev sim siab, vim yuav tsum muaj tej ntawd kom peb loj hlob tuaj.

Txoj moo zoo tsis yog ib txoj kev rau peb dim tau tej teeb meem thiab tej kev cov nyom tiam sis yog ib txoj kev kom peb txoj kev ntseeg muaj zog ntxiv thiab kom peb paub kho tej teeb meem ntawd.

Kuv twb kawm txog qhov tseeb no ob peb lub hlis tas los thaum kuv taug kev, es ua ciav kuv pom kev plooj plooj thiab tsaus heev. Ua rau kuv ntshai heev. Ces, cov kws kho mob qhia kuv tias, “Yog koj tsis pib txais kev kho mob, ntshe ob peb lub lim tiam xwb ces koj pom tsis taus kev.” Ua rau kuv haj yam ntshai.

Ces lawv hais tias, “Yuav tsum txhaj tshuaj rau koj qhov muag—txhaj tshuaj thaum koj rua muag—txhua plaub lub lim tiam, mus tas koj lub neej.”

Qhov ntawd mas ua rau kuv tsim dheev.

Ces ua rau kuv xav txog ib lo lus nug. Kuv nug kuv tus kheej, “Ua li ntawd! Kuv tsis txawj pom kev zoo, tiam sis kuv pom kev ntawm sab ntsuj plig zoo li cas? Puas muaj dab tsi uas kho tau qhov ntawd? Thiab qhov uas kuv pom kev meej ntawm sab ntsuj plig txhais li cas?”

Kuv tau xav txog zaj dab neeg txog ib tug txiv neej dig muag, hu ua Npatimes, nyob hauv phau Txoj Moo Zoo uas Malakaus sau. Vaj lug kub hais tias, “Thaum nws hnov sawv daws hais tias Yexus tus uas yog neeg Naxales tuaj, ces nws txawm hu nrov nrov hais tias, Yexus uas yog Daviv tus Tub, thov koj hlub kuv.”1

Neeg coob xav tias Yexus tsuas yog Yauxej tus tub, yog li ntawd vim li cas Npatimes hu Yexus ua “Daviv tus Tub”? Yog vim nws to taub tias Yexus yeej yog tus Mexiyas, tus uas cov yaj saub qhia hais tias yuav yug los ua Daviv ib tug xeeb ntxwv.2

Yeej yog ib yam txawv heev uas tus txiv neej dig muag, ib tug uas tsis txawj pom kev, paub tias yog Yexus. Nws pom tej yam ntawm sab ntsuj plig tiam sis nws pom tsis taus ntawm sab cev nqaij daim tawv, es neeg coob pom tau Yexus ntawm sab cev nqaij daim tawv, tiam sis lawv dig muag tsis pom kev ntawm sab ntsuj plig.

Los ntawm zaj dab neeg no peb kawm ntxiv txog kev pom meej ntawm sab ntsuj plig.

Peb nyeem hais tias, “Muaj ntau leej cheem nws kom nws tsis txhob hais lus, tiam sis nws haj yam hu nrov hais tias, Daviv tus Tub, thov koj hlub kuv.”3

Txhua tus nyob ib puag ncig hais kom nws tsis txhob qw, tiam sis nws haj yam hu nrov vim nws paub tias Yexus yog leej twg tiag tiag. Nws tsis mloog tib neeg lub suab thiab haj yam qw nrov.

Nws twb ua tej yam, nws tsis raug tej yam. Txawm yog nws pom tsis taus kev, nws twb siv nws txoj kev ntseeg kom ua ntau dua li nws txawj ua.

Yog li ntawd, lub ntsiab cai thib ib uas peb kawm yog peb pom meej ntawm sab ntsuj plig thaum peb tsom ntsoov rau Yexus Khetos thiab ua raws nraim li tej yam uas peb paub tias muaj tseeb.

Cov kwv tij thiab cov muam, yog peb xav pom kev ntawm sab ntsuj plig zoo, peb yuav tsum txiav txim siab tias peb yuav tsis txhob mloog neeg ntiaj teb lub suab uas hnov ib puag ncig peb. Nyob hauv lub ntiaj teb uas ntxhov hnyo no, peb yuav tsum rau siab ntseeg ua raws li tej yam uas peb paub lawm, rau siab ntseeg ua raws li peb tej kev khi lus, rau siab ntseeg ua raws li cov lus txib, thiab txhawb nqa peb txoj kev ntseeg, ib yam li tus txiv neej no tau ua. Peb yuav tsum haj yam ua tim khawv tshaj tawm txog tus Tswv rau lub ntiaj teb. Tus txiv neej paub Yexus, nws ua raws nraim li tej yam uas nws ntseeg, thiab tsis mloog lwm tus lub suab.

Muaj ntau lub suab uas xav kom peb tsis txhob hais lus nrov vim peb yog Yexus Khetos cov thwj tim. Tej lub suab ntawm lub ntiaj teb xav kom peb nyob ntsiag to, tiam sis peb yeej yuav tsum muaj zog hais lus nrov kom tshaj tawm ua tim khawv txog tus Cawm Seej. Los ntawm tag nrho cov neeg hauv lub ntiaj teb no, tus Tswv xav kom nej thiab kuv hais lus nrov ua tim khawv, tsa peb lub suab, thiab sawv Nws cev hais lus. Yog peb tsis ua li no, ces leej twg yuav ua tim khawv txog Yexus Khetos? Leej twg yuav hais Nws lub npe, thiab tshaj tawm txog Nws ntiag tug hauj lwm?

Peb txais kev txib ntawm sab ntsuj plig vim peb paub txog Yexus Khetos.

Tiam sis Npatimes tau ua li cas tom qab ntawd?

Thaum tus Tswv txib nws sawv tsees, nws cia li rau siab ntseeg ua li ntawd.

Vaj lug kub hais tias, “Tus dig muag txawm hle hlo nws lub tsho ntev thiab sawv tsees mus cuag Yexus.”4

Tus txiv neej uas txo hwj chim thiab rau siab ntseeg no to taub hais tias nws yuav sawv los ua neej zoo dua raws li Yexus txib. Nws paub tias nws yeej zoo dua li nws tej xwm txheej, thiab qhov nws xub ua thaum nws hnov Yexus hu nws yog hle hlo nws lub tsho thov khawv.

Ib zaug ntxiv nws twb ua tej yam, nws tsis raug tej yam.

Nyaj nws xav tias, “Kuv tsis tas khaws qhov no ntxiv, vim tam sim no muaj Yexus hauv kuv lub neej. Nov yog ib hnub tshiab. Kuv xav tso lub neej txom nyem tseg. Nrog Yexus kuv yuav muaj ib lub neej tshiab uas muaj kev zoo siab thiab kev xyiv fab, uas yog los ntawm Nws. Thiab neeg ntiaj teb xav li cas txog kuv los kuv tsis quav ntsej. Yexus hu kuv, thiab Nws yuav pab kuv ua neej tshiab.”

Yeej yog ib txoj kev hloov zoo kawg nkaus!

Thaum nws tso nws lub tsho ntev tseg, nws kuj muab tag nrho tej kev zam kev rau nws tus kheej tso tseg.

Thiab nov no yog lub ntsiab cai thib ob: peb pom kev meej ntawm sab ntsuj plig thaum peb tso tus neeg ntawm sab cev nqaij daim tawv tseg, hloov siab lees txim, thiab pib ib lub neej tshiab coj raws li Yexus Khetos.

Txoj kev ua li no yog txoj kev ua raws li tej kev khi lus kom sawv tau ua neej zoo dua dhau los ntawm Yexus Khetos.

Thaum peb zam kev rau peb tus kheej, khuv xim peb tej xwm txheej thiab tej teeb meem thiab tag nrho tej yam phem uas peb raug hauv peb lub neej, thiab khuv xim txhua tus neeg phem uas peb xav tias ua rau peb tsis zoo siab, ces zoo li peb tseem hnav tus neeg thov khawv lub tsho ntev. Yeej muaj tseeb hais tias, tej lub sij hawm, tib neeg ua tsis zoo rau peb (txawm yog txhob txwm ua los sis tsis txhob txwm ua). Tiam sis peb yuav tsum txiav txim siab muab siab rau ntseeg Yexus Khetos kom hle taus lub tsho ntev ntawm kev ntxhov siab uas peb tseem hnav kom muab kev txhaum zais cia, thiab peb yuav tsum muab qhov no pov tseg, vim peb paub tias Nws yuav kho peb zoo.

Yeej tsis muaj nqis hais tias, “Kuv yog li no vim kuv raug tej xwm txheej tsis zoo thiab muaj hmoov tsis zoo. Kuv thiaj hloov tsis taus, kuv thiaj li tsis muaj txim.”

Thaum peb xav li ntawd, peb txiav txim siab tias peb yuav raug tej yam.

Peb khaws tus neeg thov khawv lub tsho ntev cia.

Kev muab siab rau ntseeg txhais tias peb tso siab rau peb tus Cawm Seej, peb ntseeg tias dhau los ntawm Nws txoj Kev Theej Txhoj, peb yuav nce saum txhua yam, raws li Nws txib.

Lub ntsiab cai thib peb yeej nyob ntawm cov lus kawg no: “[nws] mus cuag Yexus.”

Nws ua li cas ho mus taus cuag Yexus vim nws dig muag? Tsuas muaj tib txoj kev mus cuag Yexus uas yog kev mloog Nws lub suab.

Thiab qhov no yog lub ntsiab cai thib peb: peb pom meej ntawm sab ntsuj plig thaum peb mloog tus Tswv lub suab thiab cia Nws coj peb txoj hau kev.

Ib yam li tus txiv neej tau tsa nws lub suab kom nrov dua cov neeg nyob ib puag ncig, nws txawj mloog tus Tswv lub suab kom hnov taus nrov tshaj lwm tus lub suab.

Nov yog txoj kev ntseeg uas ua rau Petus mus ko taw saum nplaim dej tsuas yog nws tsom ntsoov rau tus Tswv thiab tsis xav txog cua ntsawj hlob hlob.

Ces zaj dab neeg txog tus txiv neej dig muag tas li no “tam sim ntawd nws txawm pom kev thiab nrog Yexus taug kev mus.”5

Ib yam tseem ceeb tshaj plaws hauv zaj no yog qhov uas tus txiv neej tau muab siab rau ntseeg Yexus Khetos thiab txais ib qho txuj ci tseem ceeb vim nws mob siab tiag tiag thov, muaj kev mob siab tiag xav coj raws li Nws.

Thiab peb txais cov koob hmoov hauv peb lub neej kom peb thiaj li yuav coj raws li Yexus Khetos. Peb pom tias yog Nws, peb ua raws li peb tej kev khi lus nrog Vajtswv vim muaj Nws, peb hloov peb tus cwj pwm dhau los ntawm Nws, thiab nyiaj kom mus txog thaum kawg thaum peb coj raws li Nws.

Kuv xav tias kev pom kev meej ntawm sab ntsuj plig yeej yog kev tsom ntsoov rau Yexus Khetos.

Yog li ntawd kuv puas txawj pom kev meej ntawm sab ntsuj plig thaum txhaj tshuaj rau kuv qhov muag? Es, kuv tsis tshua paub. Tiam sis kuv yeej zoo siab rau tej yam uas kuv pom tau.

Kuv pom meej tias tus Tswv coj txoj hauj lwm dawb ceev no thiab coj kuv lub neej.

Txawm kuv mus qhov twg los, kuv pom neeg coob txoj kev ntseeg uas yeej txhawb nqa kuv txoj kev ntseeg ib yam.

Kuv pom cov tim tswv nyob ib puag ncig kuv.

Kuv pom txoj kev ntseeg ntawm cov neeg uas pom tsis taus tus Tswv ntawm sab cev nqaij daim tawv, tiam sis lawv pom Nws ntawm sab ntsuj plig, vim lawv paub Nws zoo.

Kuv ua tim khawv tias txoj moo zoo yeej yog qhov uas pab taus txhua yam, vim Yexus Khetos yog tus uas pab taus txhua tus. Kuv yeej zoo siab rau tej yam uas kuv pom tau thaum kuv coj raws li kuv tus Cawm Seej.

Kuv cog lus tias thaum peb mloog tus Tswv lub suab thiab cia Nws coj peb mus rau ntawm tus Cawm Seej txoj kev ua raws li peb tej kev khi lus, ces peb yuav pom kev meej, to taub ntawm sab ntsuj plig, thiab nyob kaj siab lug tas peb lub neej.

Thov kom peb yuav ua tim khawv nrov txog Nws nrov dua li tej lub suab uas nchav mus puag ncig nyob hauv ib lub ntiaj teb uas xav xav mloog txog Yexus Khetos ntxiv. Thov kom peb yuav tshem tus neeg thov khawv lub tso ntev uas peb tseem hnav thiab nce saum lub ntiaj teb no, kom ua neej zoo dua dhau los ntawm Yexus Khetos. Thov kom peb yuav muab txhua yam uas tab kaum peb tso tseg peb thiaj li yuav coj raws li Yexus Khetos thaum peb mloog Nws hais. Kuv thov Vajtswv li no los ntawm Yexus Khetos lub npe, amees.

Lus Cim

  1. Malakaus 10:47.

  2. Saib Yaxayas 11:1; Yelemis 23:5; Mathais 21:9.

  3. Malakaus 10:48.

  4. Malakaus 10:50.

  5. Malakaus 10:52.