Viešpats spartina savo darbą

Kaip žinoma, Čarlzas Dikensas savo klasikinį romaną Pasakojimas apie du miestus pradėjo teiginiu „Tai buvo geriausi laikai; tai buvo blogiausi laikai“. Tam tikra prasme tai pasakytina ir apie mūsų laikus.

Gyvename neramiais laikais, kai „visa žemė sumaištyje“. Šį rytą vyresnysis Garis E. Styvensonas gražiai pabrėžė prezidento Raselo M. Nelsono patarimą mums, kaip Jėzaus Kristaus pasekėjams, būti taikdariais. Tai yra svarbiausia puoselėjant vienybę, taiką ir gydymą „blogiausiais laikais“.

Tačiau gyvename ir „geriausiais laikais“ – akcentuosiu būtent tai. Doktrinos ir Sandorų pirmame skyriuje Viešpats pareiškė, kad evangelijos pilnatvė bus skelbiama pasaulio pakraščiams. Viešpats tikrai spartina savo darbą mūsų laikais. Turėtume būti didžiai dėkingi už šį spartinimą, kuris vyko ir vyksta, kad ir kokie sunkūs būtų šie laikai. Gyvename laikais, kai Viešpaties pasekėjams tenka privilegija girdėti Jo balsą ir atsiliepti atvira širdimi ir protu. Gelbėtojui ir Jo įsakymams pasišventę Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai randa prasmę ir ypatingą asmeninę ramybę.

Skirtingais Bažnyčios istorijos laikotarpiais pastebimai padaugėdavo į sandoros kelią įžengusių žmonių. Vienas iš tokių laikotarpių buvo 1837–1850 metų laikotarpis. Kai kurie pirmieji Viešpaties atkurtosios Bažnyčios apaštalai tarnavo misijose Jungtinėje Karalystėje. Dėl šių misijų tūkstančiai prisijungė prie Bažnyčios, o iki 1850 m. Jungtinėje Karalystėje gyveno daugiau Bažnyčios narių nei Jungtinėse Valstijose. Tuo metu Viešpats nurodė tiems šventiesiems rinktis Jutoje. Įvyko masinė emigracija, kartais remiama paskolomis iš „Nuolatinio emigracijos fondo“.

Man patinka pasakojimas, kaip 1852 metais į Druskos Ežero slėnį atvyko daug atsivertusiųjų iš Anglijos ir Velso. Emigracijos kanjono prieigose juos pasitiko Pirmoji Prezidentūra, lydima kapitono Pito pučiamųjų orkestro. Laikraštis Deseret News atvykusius apibūdino kaip „piligrimus, [įskaitant] seseris ir vaikus, einančius pėsčiomis, nudegusius saulėje ir nugairintus vėjo, bet nenusiminusius; jų širdys šviesios ir džiugios, ir tai aiškiai matėsi iš jų laimingų ir linksmų veidų.“

Jiems „praeinant šventyklos kvartalą, […] tūkstančiai vyrų, moterų ir vaikų buvo susirinkę iš įvairių miesto vietų, kad susivienytų šlovingam ir džiaugsmingam pasveikinimui.“ Į juos kreipėsi prezidentas Brigamas Jangas: „Telaimina jus Viešpats, Izraelio Dievas. […] Mes nuolat meldėmės už jus; tūkstančiai maldų diena iš dienos buvo atnašaujamos už jus Tam, kuris mums įsakė surinkti Izraelį, išgelbėti žmonių vaikus skelbiant evangeliją ir paruošti juos Mesijo atėjimui.“

Leiskite man, to džiaugsmingo įvykio dvasia, dar kartą patikinti visus naujus atsivertusiuosius ir grįžtančius į Viešpaties Bažnyčią: mes jus mylime; mums reikia jūsų; Viešpačiui reikia jūsų. Gal nesutiksime jūsų su marširuojančiais pučiamųjų orkestrais, tačiau meldžiamės, kad jūsų pastangas žengti sandoros keliu, vedančiu pas Dievą Tėvą ir Jėzų Kristų į celestialinę karalystę, lydėtų dangaus palaimos.

Yra aiškių įrodymų, kad tikėjimas į Jėzų Kristų mūsų dienomis auga. Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčioje pastebimai padaugėjo atsivertusiųjų ir išaugo jų aktyvumas. Per pastaruosius 36 mėnesius prie Bažnyčios prisijungė beveik 900 000 atsivertusiųjų. Šie atsivertusieji sudaro maždaug 5 procentus visų Bažnyčios narių. Naujų narių laukiame išskėstomis rankomis ir su nuoširdžiu dėkingumu už jūsų pasirinktą kelią.

Šie 900 000 atsivertusiųjų per pastaruosius 36 mėnesius viršija bendrą Bažnyčios narių 1940 metais – per jos 110-ąsias metines – skaičių, kuris buvo vos didesnis nei 860 000 narių. Tai buvo metai, kai gimė vyresnysis R. Holandas, vyresnysis Dyteris F. Uchtdorfas ir aš.

Šie nuostabūs nauji atsivertusieji ateina iš visų pasaulio kraštų. Per pirmus šešis šių metų mėnesius, palyginti su ankstesniais metais, Europoje, Afrikoje, Azijoje, Ramiojo vandenyno salose ir Lotynų Amerikoje naujų narių padaugėjo daugiau nei 20 procentų. Šiaurės Amerikoje šis augimas padidėjo 17 procentų. Viešpaties darbas galingai žengia pirmyn. Šie augantys skaičiai yra aiškus liudijimas, kad evangelija paliečia širdis ir keičia gyvenimus visur.

Mūsų dienomis šie brangūs atsivertusieji jau nebesirenka centrinėje vietoje. Dėl Bažnyčios narių tikėjimo ir pasišventimo ištekliai leidžia remti bendruomenes – statyti maldos namus ir šventyklas visame pasaulyje. Turint būtinus kunigystės raktus ir parūpintus išteklius, gelbėjančios apeigos dabar yra prieinamos daugelyje pasaulio dalių.

Kad ir kur gyventų, dabartiniai nariai turi priimti šimtus tūkstančių naujų narių, kaip tai padarėme su mano minėtais Anglijos ir Velso šventaisiais mūsų ankstyvosios istorijos laikais. Man patiko vyresniojo Gerito V. Gongo kalba šioje sesijoje, kurioje jis mus mokė, kad niekas neturi sėdėti vienišas nei emociškai, nei dvasiškai.

Mūsų šventa pareiga yra šiltai priimti naujus ir grįžtančius narius. Viešpačiui spartinant savo darbą, turėtume mylėti, puoselėti tuos, kurie priima Jo evangeliją, ir jiems tarnauti. Mes galime padėti kurti Sionės liaudį, kur būtume „vienos širdies ir vienos minties, ir gyven[tume] teisume“. Kad būtume viena su Viešpačiu, turime būti viena priešais Viešpatį. Priimti kitus yra visų narių pareiga, nepriklausomai nuo krikšto datos.

Bažnyčios nariams patariu apkabinti šiuos brangius išrinktuosius žmones, priėmusius Jėzaus Kristaus evangeliją.

Prezidentas Gordonas B. Hinklis mus mokė, kad naujiems atsivertusiesiems reikia draugo, atsakomybės ir maitinimo „geruoju Dievo žodžiu“ (Moronio 6:4). Mes galime būti tie draugai, kurie patikina šiuos naujus atsivertusiuosius, kad jie čia savi, o ne tik svečiai. Galime padėti jiems suprasti, kad jie yra Jėzaus Kristaus mokiniai, galintys patarnauti kitiems ir priimti pašaukimus tarnauti. Jauni atsivertusieji turėtų apsvarstyti galimybę tarnauti nuolatinėje misijoje. Visi turėtų būti pasiryžę stengtis gyventi panašiai kaip Kristus.

Daug žmonių prie Bažnyčios prisijungia didžiai asmeniškai aukodamiesi ir jiems žūtbūtinai reikia aplinkinių šventųjų meilės ir paramos.

Jūs, nauji ir grįžtantys nariai, galite susidurti su iššūkiais. Būkite kantrūs sau. Misionieriai mokė jus svarbiausios doktrinos ir paaiškino karalystės sandoras ir apeigas, išdėstytas Raštuose ir vadovėlyje Skelbkite mano evangeliją.

Priimti tas apeigas ir sandoras bei gyventi pagal Dievo įsakymus yra labai svarbu. Susitelkite į išaukštinimui būtinas sandoras. Evangelija išaukštinimą padaro įmanomą, o tam reikia sudaryti šventas sandoras su Dievu ir jų laikytis. Sandoros sudaromos šventykloje, išskyrus krikštą, patvirtinimą ir Melchizedeko kunigystės suteikimą vyrams. Už mirusiuosius visos šios gelbėjančios apeigos atliekamos tik šventykloje. Tad pasiruošimas šventyklai turėtų būti neatidėliotinas tikslas.

Kartais jausitės, kad nepakankamai žinote. Evangelijos pažinimas yra didi palaima, palaipsniui įgyjama laikui bėgant, bet tai nėra gelbėjančios apeigos. Evangelija nėra žinių patikrinimas. Tačiau prezidentas Raselas M. Nelsonas pažadėjo: „Jei kiekvieną dieną pamaldžiai studijuosite Mormono Knygą, jūsų sprendimai bus geresni – kiekvieną dieną. […] Jei apmąstysite studijuotus dalykus, dangaus langai atsivers ir jūs ne tik sulauksite atsakymų į savo klausimus, bet ir žinosite, kokiu keliu pakreipti savo gyvenimą.“

Be to, kiekvienais metais per Bažnyčios sekmadienines pamokas paeiliui nagrinėsite Senąjį Testamentą, Naująjį Testamentą, Mormono Knygą bei Doktriną ir Sandoras. Ilgainiui, augant jūsų evangelijos žinioms, jūsų įsitikinimai tvirtės. Reguliarus Raštų studijavimas palaimins ir praturtins jūsų gyvenimą, nes sustiprins jūsų atsivertimą į Jėzaus Kristaus evangeliją.

Tyros Jėzaus Kristaus doktrinos mokymasis yra viso gyvenimo siekis: tiek suprasti doktriną, tiek gyventi gyvenimą, panašų į Kristaus. Būtinos sandoros suteikia pagrindą, kurį vadiname sandoros keliu. Šių principų galingai mokė prezidentas Nelsonas. Visi nariai, ypač nauji ir grįžtantys, bus palaiminti, kai studijuos ir priims jo pranašiškas žinias apie sandoras ir sandoros kelią.

Jei užsibrėšite tikslą vertai priimti visas išaukštinimui būtinas sandoras, būsite kelyje, vedančiame į celestialinę karalystę. Turime sutelkti dėmesį į šventyklą ir šventyklos apeigas. Dauguma sandorų yra prieinamos kiekvienam asmeniui. Tačiau amžinosios santuokos sandora apima jūsų pastangų suvienijimą su porininku. Mūsų tikslas turėtų būti surasti tą amžinąjį porininką.

Tačiau nenusiminkite, jei šiuo metu amžinoji santuoka neįmanoma. Pranašai mokė, kad nė viena palaima nebus sulaikyta nuo ištikimų narių, kurie laikosi Dievo įsakymų. Vienas Mormono Knygos pranašas, karalius Benjaminas, gražiai pasakė: „Kurie vykdo Dievo įsakymus [… yra] laiminami visais dalykais, […] ir jei jie […] išsilaiko ištikimi iki galo, jie priimami […], kad gyventų su Dievu niekada nesibaigiančios laimės būsenoje.“

Jei dar nesupratote, suprasite, kad nariai nėra tobuli. Apreikštoje doktrinoje aiškiai sakoma, kad gyvendami čia, žemėje, mes klysime. Gyvename netobulame ir puolusiame pasaulyje, o ne celestialiniame pasaulyje. Šis gyvenimas yra išbandymo metas, kai nuolat turime progų atgailauti ir įrodyti, kas esame.

Stengdamiesi tapti panašūs į Jėzų Kristų, visi jaučiamės netinkami. Jo Apmokėjimas suteikia mums galimybę atgailauti kasdien, kai mums nepavyksta. Kaip kitas Mormono Knygos pranašas Nefis sakė: „Todėl turite veržtis pirmyn, būdami nepajudinami dėl Kristaus, turėdami tobulą vilties skaistumą ir meilę Dievui bei visiems žmonėms. Todėl, jei veršitės pirmyn, sotindamiesi Kristaus žodžiu, ir ištversite iki galo, štai, taip sako Tėvas: Jūs turėsite amžinąjį gyvenimą.“

Apmąstydami šių dienų iššūkius turime atminti, kad Gelbėtojas žemiškosios tarnystės metu taip pat gyveno neramiais ir žiauriais laikais. Jis sutelkė dėmesį ne į to meto politinius iššūkius, o į šventųjų lavinimą.

Nuolat sumaištyje skendinčiame pasaulyje sekti Gelbėtoju, Jo doktrina ir mokymais niekada nebuvo lengva. Nepastoviame pasaulyje Gelbėtojui nebuvo lengva mirtingosios viešnagės metu, nebuvo lengva mūsų ankstyviesiems vadovams ir nariams ir nėra lengva mums. Laimei, šiuolaikiniai pranašai teikia konkrečius nurodymus, kurių mums reikia mūsų laikais. Tą dvasiškai galingą palikimą perims prezidentas Dalinas H. Ouksas.

Liudiju, kad Jėzaus Kristaus Bažnyčios doktrina yra amžina ir tikra. Tvirtai ir užtikrintai liudiju, kad Jėzus Kristus gyvas ir kad dėl Jo Apmokėjimo galime būti viena su Juo. Šventu Jėzaus Kristaus vardu, amen.