Dievo pranašai
Įsiklausyti į pranašo balsą ir paklusti jam yra lemtingai svarbu norint laikytis visko, kas gera, iki Antrojo atėjimo.
Brangus jaunime, kokia nuostabi ši konferencijos sesija! Jau girdėjome tris dabartinius Jėzaus Kristaus apaštalus. Kokia nuostabi palaima! Ir išgirsime dar vieną, vyresnįjį Henrį B. Airingą. Dvasinė puota tęsiasi!
Kai kalbėjau praeitais metais, iš Dovydo susidūrimo su Galijotu sužinojome, kaip reikia pasiruošti susidurti su šiuo pasauliu. Ar atsimenate tuos penkis akmenis? Šiandien papasakosiu Senojo Testamento istoriją, kurią skaičiau būdama jūsų amžiaus, ir dėl to panorau būti panaši į jos pagrindinę veikėją. Biblija mums nepraneša jos vardo, todėl ją vadinsime Šunemo moterimi, nes toks jos miestelio pavadinimas.
Vieną dieną pranašas Eliziejus ėjo per Šunemą, ir skaitome, kad ten „gyveno turtinga moteris. Ji kvietė jį užeiti pavalgyti. Nuo to laiko kiekvieną kartą praeidamas jis užsukdavo pavalgyti.“ Įsivaizduoju, kad pranašas Eliziejus buvo labai laimingas, gavęs kvietimą valgyti jos namuose! Jis jau buvo užsukęs kelis kartus, kai vieną dieną moteris pasakė savo vyrui: „[Dabar] aš suprantu, kad tas žmogus […] yra šventas Dievo vyras.“
Moteris sakė: „[Dabar] aš suprantu.“ Atrodo, kad ji pakvietė Eliziejų į savo namus, nežinodama, kad jis pranašas; savo liudijimą ji gavo per Šventąją Dvasią atidžiai klausydamasi, ką Eliziejus sako ir ko moko. (Atminkite, kad tuo metu nebuvo nuotraukų! Taigi buvo sunku atpažinti pranašą vien iš veido.)
Tačiau čia istorija dar nesibaigia. Vieną dieną moteris pasakė savo vyrui: „Padarykime mažą kambarėlį […] ir padėkime jam ten lovą, stalą, kėdę ir lempą, kad užsukęs jis turėtų kur pailsėti.“
Ši tikinti moteris norėjo savo namuose įrengti kambarį, kad pranašas, keliaudamas per miestą, turėtų kur apsistoti!
Šiandien iš šio patyrimo galime išmokti svarbią pamoką.
Viešpats paliudijo Šunemo moteriai, kad Eliziejus yra Dievo pranašas, ir ji ėmėsi veiksmų, kad atvertų savo namus jam priimti.
Mes taip pat galime gauti asmeninį liudijimą apie šių dienų Dievo pranašus ir atverti savo širdį ir protą – savo namus – žiniai, kurią mūsų Dangiškasis Tėvas turi mums paruošęs šiomis pastarosiomis dienomis.
Brangūs jaunuoliai, kviečiu jus užduoti sau tokį klausimą: „Ar turiu asmeninį liudijimą apie dabar gyvenančius Dievo pranašus?“
Pradėkime nuo pradžių.
Kas yra pranašas? Pranašas – tai žmogus, kurį Dievas pašaukia kalbėti Jo vardu. Šiandien, kaip ir senovėje, žemėje yra pranašų.
Pranašai yra regėtojai ir apreiškėjai. Tai reiškia, kad jie gali matyti tai, ko kiti nemato, ir jie gali pranašauti apie būsimus įvykius. Jie taip pat gali paruošti mus negandoms. Pranašai gauna įsakymus ir apreiškimus iš Viešpaties. Devintame tikėjimo teiginyje kalbama apie nuolatinį apreiškimą šiomis paskutinėmis dienomis. Jame sakoma: „Mes tikime visa, ką Dievas apreiškė, visa, ką jis apreiškia šiuo metu, ir tikime, kad jis dar apreikš daug didžių ir svarbių dalykų, susijusių su Dievo karalyste.“
Vyresnysis Garis E. Styvensonas sakė: „Ir šiandien Viešpats savo pranašams apreiškia savo įsakymus ir valią, nes Jis trokšta vesti mus į laimę šiame ir į celestialinę šlovę kitame gyvenime.“
Pranašai taip pat skelbia evangeliją ir yra Dievo įkvėpti mokytojai ir pasiuntiniai visiems žemės gyventojams.
Kiekvienas Pirmosios Prezidentūros ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo narys yra pranašas, regėtojas ir apreiškėjas. Tarnaudami kaip Viešpaties vadovaujama taryba jie turi įgaliojimą skelbti ir aiškinti doktriną bei nustatyti Jo Bažnyčios politiką. Jie rūpestingai meldžiasi ir svarsto, nes šių kvorumų sprendimai turi būti priimami vienbalsiai. Taip Viešpats mus patikina, kad Jo valia bus įvykdyta.
Pranašai liudija apie Kristų – apie Jo egzistavimą, Jo tarnystę ir dieviškumą.
Paskaitykime keletą Mormono Knygos pranašų liudijimų.
Abinadis skelbė:
„Dievas pats ateis žemyn tarp žmonių vaikų ir išpirks savo žmones.
Ir kadangi gyvena kūne, jis bus pavadintas Dievo Sūnumi.“
Samuelis Lamanitas taip pat liudijo, kad Jėzus Kristus yra „Dievo Sūnu[s], dangaus ir žemės Tėv[as], Kūrėj[as] visų dalykų nuo pradžios“.
O pranašas Moronis pasakė: „Aš mačiau Jėzų ir […] jis kalbėjosi su manimi veidas į veidą.“
Aplankius nefitus, vienas pirmųjų Kristaus darbų buvo pašaukti dvylika apaštalų. Ir Jis sakė žmonėms: „Palaiminti esate, jeigu klausysite žodžių šitų dvylikos, kuriuos aš išsirinkau.“
Dabar leiskite tarti kelis žodžius tėvams ar kitiems šeimos nariams, auginantiems vaikus. Pats Viešpats Adomą ir Ievą mokė išgelbėjimo plano tiesų. O tada Jis tarė jiems: „Aš duodu [jums] įsakymą, kad gausiai mokytum[ėte] to savo vaikus.“
Ką reiškia gausiai mokyti? Tai reiškia mokytis Evangelijos tiesų, turėti asmeninį liudijimą apie jas ir dalytis tuo pažinimu su savo vaikais. Tai reiškia naudotis tiek formalaus, tiek ir neformalaus mokymo progomis. Tai reiškia gyventi pagal tą žinojimą ir liudijimą.
Mormono Knygoje 2 060 jaunųjų karių apibūdinami kaip „tiesos ir rimtumo vyrai, nes buvo išmokyti laikytis Dievo įsakymų ir teisiai vaikščioti priešais Jį“. Šie jaunuoliai ištikimai pakluso Helamanui, kuris tuo metu buvo jų kariuomenės vadas ir pranašas, ir jie suprato, kad jų motinos pripildė jų širdis tiesos ir tikėjimo.
Tėvai ir motinos, šiame pasaulyje, kur daug balsų ir kartais daug tamsos, pats Dievas yra mums įsakęs auginti vaikus šviesoje ir tiesoje. Jis patikėjo mums pareigą mokyti savo vaikus gelbstinčių evangelijos tiesų. Jei mes to nedarysime, pasaulis to tikrai nepadarys.
Brangūs jaunieji draugai, turiu jums kvietimą: artimiausiomis dienomis kviečiu jus atsiklaupti, atverti širdį ir su tikėjimu melstis Dangiškajam Tėvui, prašant Jo patvirtinti jums, kad Jo pasirinktas pranašas ir apaštalai yra šių dienų Jo balsas žemėje.
Šunemo moteris mus mokė, kad tą liudijimą galime įgyti per Šventąją Dvasią. Pažadu jums, jog sužinojus, kad jie yra Dievo pateptieji, mūsų gyvenimas, nepaisant nuolatinių sunkumų, taps lengvesnis, jeigu jų balsams paklusime pasikliaudami, tikėdami ir vildamiesi. Įsiklausyti į pranašo balsą ir paklusti jam yra lemtingai svarbu norint laikytis visko, kas gera, iki antrojo mūsų Gelbėtojo atėjimo.
Pasaulio nelabumas auga, bet Jėzaus Kristaus Bažnyčia ir Jo karalystė yra stipresnės nei bet kada anksčiau. Sionė rengiasi savo gražius drabužius, ir Kristaus sostas negrius. Viešpats tikisi, kad būsime stiprūs savo liudijime, būsime kupini tikėjimo ir kasdien atgailausime. Mūsų Gelbėtojas Jėzus Kristus tikisi, kad kiekvienas tęsime Jo darbą.
Kartą pranašas Džozefas Smitas pasakė: „Broliai, argi mes neisime pirmyn tokiame svarbiame reikale?“ Tačiau, kadangi mano žinia skirta daugiausia jums, jaunuoliai, norėčiau pavartoti žodį jaunimas, o ne broliai. Pasiruošę?
„[Jaunime], argi mes neisime pirmyn tokiame svarbiame reikale? Eikime pirmyn, o ne atgal. Drąsos, [jaunime]; ir pirmyn, pirmyn į pergalę! Tedžiūgauja jūsų širdys ir būna nepaprastai džiugios.“
Esu dėkinga už dabartinių pranašų vadovavimą ir pašvęstas pastangas. Iškilmingai liudiju, kad Dievas juos pašaukė tam, kad išneštų, įkurtų ir vestų Jo karalystę žemėje šiomis dienomis. Ir taip bus visada. Visada būtent Viešpats pasirinks savo tarnus. Jėzaus Kristaus vardu, amen.