Amžinoji liudijimo dovana

Jis yra visažinis ir visagalis. Per Kristaus Šviesą ir Šventosios Dvasios tarnavimą Jo įtaka yra visur. Jo prigimtis yra mus laiminti.

Jis mato mūsų praeitį, dabartį ir amžinąjį likimą. Nuo Jo nieko neįmanoma nuslėpti.

Prezidento Raselo M. Nelsono kvietimas „mąstyti celestiališkai“ mus skatina sekti mūsų Dangiškojo Tėvo vizija ir prigimtimi.

Dėl savo dieviškų savybių mūsų Dangiškasis Tėvas mums duoda visas geras dovanas, ir tai daro remdamasis savo amžinąja perspektyva ir vizija.

Tai taip pat pareiga rinktis gerai.

Jėzus Kristus savo brangiu krauju už šią privilegiją sumokėjo aukščiausią kainą.

Kartais mums gali atrodyti, jog valios laisvė reiškia, kad galime daryti ką tik norime. Tačiau faktas, kad kaina buvo sumokėta, reiškia, kad valios laisvė yra šventa dovana.

Mes esame veikėjai, o veikėjai yra už ką nors atsakingi. Mūsų atveju esame atsakingi už pasirinkimus, kuriuos darome remdamiesi gautomis žiniomis ir dovanomis. Negalime ko nors pasirinkti ir nebūti atsakingi už pasekmes.

Kodėl turime valios laisvę?

Kad rinktumės gerą.

Kad rinktumės Kristų.

Kad vėl ir vėl rinktumės amžinąjį gyvenimą.

Šventosios Dvasios liudijimas yra svarbiau už tai, ką matome. Šventoji Dvasia yra išskirtinė Tėvo ir Sūnaus liudytoja. Prezidentas Nelsonas mokė: „Ateinančiomis dienomis bus neįmanoma dvasiškai išgyventi be vedančios, nukreipiančios, guodžiančios ir nuolatinės Šventosios Dvasios įtakos.“

Broliai ir seserys, būtent todėl kiekvienam iš mūsų šiandien reikia Šventosios Dvasios galios.

Liudijimas per Šventąją Dvasią gali ateiti įvairiais būdais. Jis gali ateiti dramatiškai ir netikėtai, kaip lempa nušviečia tamsų kambarį. Jis gali pasirodyti kaip saulėtekis palaipsniui ir laikui bėgant. Jis gali ateiti tarytum šviesos spinduliai, kai būni su pertrūkiais veikiamas tyros išminties. Kad ir kaip tai būtų, jis ateina per Šventąją Dvasią.

Užaugau gražioje Jamaikoje; buvo smagu ir nuostabu. Tačiau, kai pradėjau lankyti mokyklą, kai kurie bendraklasiai ir draugai negalėjo suprasti mano sprendimo būti Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariu. „Kaip galėjai prisijungti prie tos bažnyčios?“ – klausdavo jie. „Kaip galėjai patikėti ta istorija?“ – taip jie sakė apie Pirmąjį regėjimą. „Kaip gali skaityti tą knygą?“ – klausė turėdami omenyje Mormono Knygą. „Ar tikrai visu tuo tiki?“ Ir „Kodėl švaistai savo gyvenimą?“.

Buvo skaudu, ypač kai tai darydavo žmonės, kurie man rūpėjo.

Tačiau jie nežinojo štai ko: kai ką patyriau per Šventąją Dvasią. Liudijimas pripildė mano širdį, išblaškė skausmus ir akimirkai atvėrė dangiškos palaimos vaizdą.

Galbūt kai kurie iš šių klausimų buvo užduoti ir jums. Galbūt net dabar esate puolami, kaip buvau puolamas aš.

Šventosios Dvasios dovana ir liudijimas yra prieinami kiekvienam.

Jamaika man yra kaip Džozefui Smitui buvo Palmyra. Tai mano Šventoji giraitė. Nežinau tikslios vietos, kur Džozefas atsiklaupė melstis Šventojoje giraitėje, bet tiksliai žinau, kur buvau aš, kai mano Šventoji giraitė tapo realybe. Tai nutiko For Grovo Roude, Mandevilyje, Jamaikoje, mano vonios kambaryje trečiadienį, šeštą valandą ryto, praėjus trejiems metams po mano krikšto. Tas šventas patyrimas įvyko todėl, kad prieš dvi savaites įkvėpta sesuo misionierė pakvietė mane skaityti Mormono Knygą. Sesuo Odri Kraus šiandien su šeima dalyvauja šioje konferencijoje. Mylėsiu ją per amžius.

Tas patyrimas mane pakeitė.

Broliai ir seserys, liudijimas nėra duodamas tam, kad naudotume ribotą laiką. Mūsų Dangiškojo Tėvo dovana turi būti amžina, nes davėjas yra amžinas. Liudijimas neturi turėti galiojimo pabaigos datos. Jis neturėtų silpnėti ar mažėti dėl to, kad kai kas mano gyvenime ar pasaulyje pasikeitė. Jis turėtų stiprėti, nes, kaip to tarno talentai palyginime apie talentus, mano asmeninis liudijimas yra dovana, kurią reikia padauginti, o ne palaidoti.

Žvelgdamas į tas sunkias išbandymų ir persekiojimų dienas, kurias išgyvenau vaikystėje, suprantu, kad jos padėjo man pasiekti tai, kad dabar pats žinau. Aš ne tik tikiu, viliuosi ar pasitikiu, nors visa tai yra reikšmingos tikėjimo dalelės kelyje į patikimą liudijimą. Giriu jus už tai, kad patys einate tuo keliu: užduodate klausimus, studijuojate, meldžiatės, pasninkaujate ir apmąstote. Prašau, nesustokite. Ėjimas šiuo liudijimo keliu vertas visų pastangų. Kam leisite tai sutrukdyti? „Kokį didesnį liudijimą tu gali gauti, nei liudijimą iš Dievo?“

Kiekvienas Dievo sūnus ar dukra patys gali įgyti gilesnį, tvirtesnį ir patikimesnį pažinimą. Kaip ir Džozefas Smitas, kuris patvirtino savo liudijimą nepaisydamas priešpriešos, mes galime drąsiai pasakyti: „Aš žinojau tai, ir aš žinojau, kad tai žino Dievas, ir aš negalėčiau to paneigti, nė nedrįsčiau to padaryti.“

Mano brangūs broliai ir seserys, leiskite mažam liudijimo daigeliui veikti jumyse, kol iš jo išdygs amžinas šlovingas ir patikimas pažinimas.

Jei esate pakrikštytas ir patvirtintas Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios narys, bet vis dar patiriate tokius sunkumus kaip „nesu tikras, ar žinau“, prašau prisiminti šį sakramento maldos pažadą: „Kad jo Dvasia visuomet būtų su jais.“ Dėl šio pažado kiekvienas iš mūsų galime eiti liudijimo ir tvirto pažinimo keliu.

Štai didinga tiesa: kad ir kokiu būdu būtų duotas liudijimas – ar jis atsiskleidžia kaip saulėtekis, ar gaunamas šlovingu regėjimu, – vis tiek norint gauti šią brangią dovaną, reikia pasirinkti.

Sakydami „renkuosi tikėti“, galime lengviau gauti liudijimą iš Dievo. Jei matome, kad mūsų liudijimas silpnėja, atminkime, kad tik mūsų pasirinkimai menkina liudijimo galią. Tačiau liudijimas niekur nedingsta. Mums tereikia pasirinkti vėl suartėti su juo.

Rinkimasis tikėti yra išmintingas ir galingas būdas pasinaudoti savo valios laisve.

Nematau geresnio būdo naudotis valios laisve, kaip tik ginti savo liudijimą.

Prezidentas Nelsonas mokė: „Prašau jūsų imtis atsakomybės už savo liudijimą. Darbuokitės dėl jo. Turėkite jį. Rūpinkitės juo. Puoselėkite jį, kad jis augtų. Maitinkite jį tiesa.“

Man žodžiai imkitės atsakomybės, darbuokitės, rūpinkitės, turėkite, puoselėkite ir maitinkite nusako veikėją, kuriam buvo pavesta rūpintis kuo nors brangiu ir svarbiu.

Ankstyvojoje Bažnyčioje Parlis P. Pratas jautė nepasitenkinimą pranašu Džozefu Smitu ir pasirinko kritikuoti jį ir Bažnyčią. Kai Džonas Teiloras, kurį Parlis mokė evangelijos, atvyko į miestą, Parlis nusivedė jį į šalį ir perspėjo, kad nesektų Džozefu. Džonas Teiloras pasakė Parliui:

„Prieš išvykdamas iš Kanados tu stipriai paliudijai, kad Džozefas Smitas yra Dievo pranašas, […] ir pasakei, kad tai žinai per apreiškimą ir Šventosios Dvasios dovaną.

[…] Dabar aš turiu tą patį liudijimą, kuriuo tada džiaugeisi tu. Jei darbas buvo tikras prieš šešis mėnesius, tai jis yra tikras ir dabar. Jei Džozefas Smitas tada buvo pranašas, tai ir dabar jis yra pranašas.“

Liudiju, kad Džozefas Smitas buvo Dievo pranašas ir kad jo gauta pranašo mantija tebėra ir šiandien. Jėzus Kristus vadovauja šiam darbui.

Kviečiu jus apgalvoti savo kelią į patikimą liudijimą apie Jėzų Kristų ir Jo evangeliją. Prisiimkite atsakomybę už savo liudijimą; išmintingai naudokitės turima valios laisve ir pripažinkite davėją bei visas Jo šlovingas savybes. Liudiju, kad galia yra jumyse. Niekas negali pasirinkti už jus. Niekas negali atimti šios dovanos. Galite pasirinkti tikėti.

Pažadu, kad, jei tai darysite, jūsų liudijimas bus „versmė gyvojo vandens, trykštančio nesibaigiančiam gyvenimui“. Jis bus inkaras ir motyvas, ir palaikys jus sunkiais laikais. Jis įgalins jus vystyti dvasines dovanas. Jis padės jūsų asmeninėje tarnystėje. Jis bus ginklas prieš Šėtoną ir jūsų priešininkus. Jūsų liudijimas teiks džiaugsmą, kai matysite jį pasikartojant jūsų vaikų, vaikaičių, provaikaičių ir tų, kuriuos mylite ir kuriems tarnaujate, gyvenime. Jis bus galingas, kai juo dalysitės ir liudysite.

Jei žinote, tai žinote. Aš žinau, kad žinau. Mums reikia daugiau tvirtų Jėzaus Kristaus ir Jo evangelijos liudytojų. Tapkite jais! Siekite to! Tai neatidėliotina! Tai paskutinis evangelijos laikotarpis – laikų pilnatvės evangelijos laikotarpis.

Jėzus Kristus skelbė šią tiesą: „Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis.“

Broliai ir seserys, liudijimas apie Jėzų Kristų nebuvo laikina dovana. Jame nėra nieko laikino – nei davėjas, nei pati dovana, nei dovanos įteikėjas, nei tas, su kuo dovana yra susijusi. Tegul jūsų liudijimas bus apibūdinamas taip pat. Nors „dangus ir žemė praeis“, jūsų liudijimas apie Jėzaus Kristaus evangeliją nepraeis. Dabar laikas laikytis kiekvienos brangios dovanos. Jėzaus Kristaus vardu, amen.