„Ar myli mane?“
Jei norime parodyti meilę Dievui, turime suprasti, kaip Jis atpažįsta mūsų meilę.
Palyginime apie sūnų palaidūną vyresniajam broliui iš pradžių buvo sunku švęsti, kai jo jaunesnysis brolis grįžo namo padaręs netinkamus pasirinkimus ir, palaidai gyvendamas, išeikvojęs savo turtą. Vyresniojo brolio išdidumas ir teisuoliškumas neleido jam džiaugtis atgailaujančio brolio sugrįžimu. Kartais ir mes galime praleisti progas žodžiais ir veiksmais parodyti nuoširdžią meilę mylimiems žmonėms.
Raštuose yra daug galingų nuoširdžios parodytos ir priimtos meilės pavyzdžių: Naomė ir Rūta, Amonas ir karalius Lamonis, sūnus palaidūnas ir jo tėvas, Gelbėtojas ir Jo mokiniai.
Kai meilė yra dosniai duodama ir nuoširdžiai priimama, prasideda meilės tarp davėjo ir gavėjo didėjimo dorybingas ciklas.
Dievo meilė yra tobula, begalinė, nesibaigianti ir „saldžiausia“. Ji pripildo sielą „nepaprastai didelio džiaugsmo“. Vis dėlto, kartais mums gali būti sunku atpažinti Dievo meilę savo gyvenime. Tačiau mūsų tobulai mylintis Dangiškasis Tėvas taip trokšta, jog patirtume Jo meilę, kad Jis kalba mums taip, kad suprastume. Savo meilę Jis išreikš asmeniškai mums suprantamais būdais. Dievo meilę galime jausti, stebėdami gamtos grožį, gaudami atsakymus į maldas, ar per įkvepiančias mintis, mums ateinančias tada, kai jų labiausiai reikia, arba patirdami malonias džiaugsmo akimirkas. Didžiausias Dangiškojo Tėvo meilės mums pasireiškimas, jaudinantis tiek protą, tiek širdį, buvo parodytas tada, kai Jis leido savo Mylimam Sūnui pasiūlyti save kaip apmokantįjį.
Mes, kaip ir sūnaus palaidūno vyresnysis brolis, dėmesį dažnai sutelkiame į save. Mus užvaldo ieškojimas įrodymų apie Dievo meilę mums ir nusiviliame, kai jų nematome. Tačiau nuostabus paradoksas yra tai, kad kuo labiau susitelkiame į savo meilės Dievui rodymą, tuo lengviau atpažįstame Jo meilę mums. Galbūt todėl Gelbėtojas į klausimą „Koks įsakymas yra didžiausias?“ atsakė tokiu paprastu ir svarbiu kvietimu: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela ir visu savo protu.“
Kartais meilę mums brangiausiems asmenims rodome ne tuo būdu, kurį jie supranta kaip meilę. Tai gali gluminti ir davėją, ir gavėją. Gal vertėtų paklausti tų, kuriuos mylime, kaip jie atpažįsta parodytą meilę. Taip pat, jei norime parodyti meilę Dievui, turime suprasti, kaip Jis atpažįsta mūsų asmeniškas meilės išraiškas. Laimei, Raštuose Jis aiškiai nurodė keletą būdų, kaip Jam galime parodyti savo meilę.
„Ar myli mane labiau už šituos?“
Iš pamokančio Petro ir prisikėlusio Viešpaties pokalbio prie Tiberiados ežero sužinome, kaip galime parodyti meilę Viešpačiui.
„Jėzus paklausė Simoną Petrą: „Simonai, Jonos sūnau, ar myli mane labiau už šituos?“ Jis atsakė: „Taip, Viešpatie. Tu žinai, kad tave myliu.“
Pagrindinė šio Viešpaties klausimo frazė yra: „Ar myli mane labiau už šituos?“ Mes parodome meilę Viešpačiui, kai iškeliame Jį aukščiau „šitų“, o „šitie“ gali būti bet kas, bet kokia veikla ar bet kas, kas neleidžia Jam būti svarbiausiu veiksniu mūsų gyvenime.
Per dieną, savaitę, mėnesį ar metus niekada nebus pakankamai laiko padaryti viską, ką norime ar reikia padaryti. Dalis žemiškojo gyvenimo išbandymo yra panaudoti brangų išteklių – laiką tam, kas svarbiausia mūsų amžinajam labui, ir atsisakyti tų dalykų, kurie yra mažiau svarbūs.
Prezidentas Raselas M. Nelsonas sakė: „Visiems mums klausimas yra tas pats. […] Ar tu esi pasiryžęs leisti Dievui būti svarbiausiu veiksniu tavo gyvenime? Ar tu leisi Jo žodžiams, Jo įsakymams ir Jo sandoroms veikti tai, ką darai kiekvieną dieną? Ar Jo balsui suteiksi pirmenybę visų kitų balsų atžvilgiu? Ar esi pasiryžęs Jo pavedimams suteikti pirmenybę visų kitų siekių atžvilgiu? Ar esi pasiryžęs savo valia pasiduoti Jo valiai?“ Savo mokinystę ir meilę Dievui parodome tuomet, kai Jam teikiame svarbiausią prioritetą.
Ganyk mano aveles
Kitoje to paties pokalbio tarp Petro ir Gelbėtojo eilutėje sužinome dar vieną būdą, kaip Viešpats atpažįsta mūsų meilės išraiškas: „Ir antrą kartą [Viešpats] paklausė: „Simonai, Jonos sūnau, ar myli mane?“ Tas atsiliepė: „Taip, Viešpatie, Tu žinai, kad Tave myliu.“ Jėzus jam pasakė: „Ganyk mano avis.“
Meilę Dangiškajam Tėvui parodome tarnaudami Jo vaikams, klausydami jų, juos pakylėdami ir mylėdami. Ta tarnystė gali būti paprasta: iš tiesų pamatyti kitus jų nesmerkiant. 76-ame Doktrinos ir Sandorų skyriuje trumpai apžvelgiamas būdas tų, kurie paveldės celestialinę šlovę: „Jie mato, kaip patys yra matomi, ir pažįsta, kaip patys yra pažinti.“ Jie mato kitus taip, kaip juos mato Dievas, ir Jis mato juos tokius, kokie jie gali tapti, turėdami šlovingą dievišką potencialą.
Grįžęs iš misijos perėmiau vejų priežiūros verslą, kurį su broliais pradėjome paauglystėje. Tuo pat metu buvau užsiėmęs studijomis universitete. Vieną pavasario savaitę dėl smarkaus lietaus ir artėjančių baigiamųjų egzaminų jaučiausi prislėgtas ir nebespėjau atlikti vejų pjovimo darbų.
Vidury savaitės dangus praskaidrėjo, ir po paskaitų planavau nupjauti vejas. Bet kai grįžau namo, mano sunkvežimis ir įranga buvo dingę. Vedamas smalsumo, aplankiau kiemus, kur buvo suplanuota atlikti darbus; visur vejos jau buvo gražiai nupjautos. Paskutiniame kieme, kuriame buvau suplanavęs pjauti veją, pamačiau savo jaunesnįjį brolį, stumiantį vejapjovę. Pamatęs mane, jis nusišypsojo ir pamojavo. Apimtas dėkingumo, apkabinau jį ir padėkojau. Jo prasminga tarnystė labai sustiprino mano meilę ir prieraišumą jam. Tarnavimas vienų kitiems yra neabejotinas būdas parodyti meilę Dievui ir Jo Mylimam Sūnui.
Pripažinkite Jo ranką visame kame
Meilę Dievui taip pat parodome turėdami dėkingą širdį. Viešpats pasakė: „Ir niekuo žmogus neįžeidžia Dievo, arba Jo rūstybė neužsidega prieš nieką kitą, kaip tik prieš tuos, kurie nepripažįsta visame kame Jo rankos.“ Meilę Dievui parodome pripažindami, kad Jis yra visokio gėrio mūsų gyvenime šaltinis.
Pirmosiomis įmonės įkūrimo dienomis mudu su verslo partneriu prieš svarbius susirinkimus nuoširdžiai melsdavomės ir prašydavome Dangiškojo Tėvo pagalbos. Kas kartą Dievas atsakydavo į mūsų maldas ir susitikimai klostydavosi gerai. Po vieno susitikimo mano verslo partneris pastebėjo, kad skubame prašyti pagalbos, bet neskubame padėkoti. Nuo tada įpratome nuoširdžiai melstis ir dėkoti, atpažindami Viešpaties ranką mūsų sėkmėse. Meilę Dievui parodome laikydamiesi „dėkingumo požiūrio“.
„Jei mylite mane, laikykitės mano įsakymų“
Kitas būdas, kaip parodome meilę Dangiškajam Tėvui ir Jo Mylimam Sūnui, tai pasirinkdami paklusti Jiems. Gelbėtojas sakė: „Jei mylite mane, laikykitės mano įsakymų.“ Toks paklusnumas nėra nei aklas, nei privalomas, bet yra nuoširdi ir geranoriška meilės išraiška. Dangiškasis Tėvas nori, kad norėtume būti paklusnūs. Sesuo Tamara V. Runja tai vadino „prieraišumo paklusnumu“. Ji sakė: „Nors dar nepaklūstame tobulai, dabar bandome paklusti prieraišiai pasirinkdami vėl ir vėl likti, nes mylime Jį.“
Dangiškasis Tėvas suteikė mums valios laisvę, kad įkvėptų norą rinktis Jį. Jo darbas ir šlovė – ne tik įgyvendinti mūsų amžinąjį gyvenimą, bet tai apima ir viltį, kad mūsų didžiausias troškimas yra grįžti pas Jį. Tačiau Jis niekada nevers mūsų paklusti. Giesmėje „Žinok, kad kiekviena siela yra laisva“ giedame:
Mano žmoną Kristiną ir mane, kaip misijos vadovus, įkvėpė daugybė misionierių, kurie pasirinko būti paklusnūs ne tik todėl, kad tai misionieriškas standartas, bet ir todėl, kad jie norėjo parodyti meilę Viešpačiui nuolankiai pasirinkdami atstovauti Jam.
Vyresnysis Deilas G. Renlandas sakė: „Mūsų Dangiškojo Tėvo auklėjimo tikslas – ne kad Jo vaikai darytų, kas teisu, o kad jie rinktųsi, kas teisu, ir galiausiai taptų kaip Jis. Jei Jis norėtų, kad būtume paklusnūs, tai mūsų elgesiui pažaboti naudotų neatidėliotiną atlygį ir bausmes.“ Meilę Dievui rodome pasirinkdami Jam paklusti ir Juo sekti.
Dangiškasis Tėvas ir Gelbėtojas atpažįsta mūsų meilę Jiems, kai savo gyvenime teikiame pirmenybę Jiems, tarnaujame vieni kitiems, su dėkingumu pripažįstame kiekvieną Jų suteiktą palaimą ir pasirenkame paklusti Jiems ir sekti Jais.
Liudiju, kad kiekvienas iš mūsų esame Dievo vaikas ir Jis mus tobulai myli. Liudiju, kad Jis trokšta, jog patirtume Jo meilę mums suprantamais ir atpažįstamais būdais. Ir nuostabusis paradoksas yra tai, kad parodydami Jam savo meilę, Jo meilę patirsime dar stipriau. Jėzaus Kristaus vardu, amen.