Tarnavimo kiekvienam asmeniškai galia
Tarnaudami asmeniškai, mes kviečiame kiekvieną ateiti pas Kristų ir garbinti Dievą Viešpaties namuose.
Seserys ir broliai, dėkoju jums už jūsų ištikimą pasišventimą einant pas Jėzų Kristų šiais sudėtingais laikais. Jūs esate nuostabūs; jūs esate dangiški; kiekvienas iš jūsų esate Dievo vaikas. Meldžiuosi, kad atpažintume Šventosios Dvasios veikimą, tapdami nuoširdžiai atsidavusiais Jėzaus Kristaus mokiniais ir padėdami jais tapti kitiems, ir jaustume Jo džiaugsmą, garbindami Dievą Viešpaties namuose.
Prezidentas Raselas M. Nelsonas paskelbė: „Dabar laikas jums ir man pasiruošti antrajam mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo, Jėzaus Kristaus, atėjimui. Dabar laikas mums mokinystę pasirinkti svarbiausiu prioritetu. Kaip galime tai padaryti pasaulyje, kupiname svaiginančių vilionių?“
Jis pateikė atsakymą: „Mums padės reguliarus Dievo garbinimas šventykloje. Viešpaties namuose sutelkiame dėmesį į Jėzų Kristų. Mokomės apie Jį. […] Kiekvienas nuoširdus Jėzaus Kristaus ieškotojas Jį ras šventykloje.“
Tad kaip galime patys tapti ir padėti kitiems tapti atsidavusiais Jėzaus Kristaus mokiniais? Tarnaujame kiekvienam asmeniškai. Tarnystė Gelbėtojo būdu apima užuojautą, gerumą, kantrybę ir meilę be teisimo. Tarnaudami asmeniškai, mes kviečiame kiekvieną ateiti pas Kristų ir garbinti Dievą Viešpaties namuose, kad gautų Jo išperkančios galios. Kitaip tariant, padedame vieni kitiems tapti atsidavusiais mokiniais, kai kiekvienam asmeniškai tarnaujame taip, kad tai veda į Viešpaties namus.
Iš Jėzaus Kristaus mokomės galios kiekvienam asmeniškai tarnauti su meile ir neteisdami. Prisimenate samarietę prie šulinio. Ši moteris galbūt jautėsi nesvarbi, vieniša, nusivylusi ir nematoma. Ji galbūt jautėsi svetima. Per visą savo gyvenimą ji turėjo penkis vyrus, o vyras, su kuriuo ji gyveno, nebuvo jos sutuoktinis. Kiti galbūt neteisiai ją teisė, nežinodami jos gyvenimo aplinkybių. Gal tai buvo viena iš priežasčių, kodėl karščiausiu dienos metu ji viena atėjo prie šulinio. Ir vis dėlto ji buvo viena pirmųjų, kuriai Jėzus Kristus pareiškė esąs Mesijas. Ši moteris Jam buvo Dievo dukra.
Jėzus Kristus mokė šią moterį, kad per Jį galima gauti amžinąjį gyvenimą, ragaujant gyvojo vandens. Jis skelbė: „O kas gers vandenį, kurį Aš jam duosiu, tas nebetrokš per amžius, ir vanduo, kurį jam duosiu, taps jame versme vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą.“
Samarietė pajuto Gelbėtojo meilę ir per Dvasią gavo liudijimą, kad Jis yra Mesijas. Įgijusi liudijimą, ji sugrįžo į miestą ir pakvietė kitus ateiti ir pamatyti, ir daugelis patikėjo, kad Jėzus „iš tiesų yra Kristus, pasaulio Gelbėtojas“. Kristus kiekvienam asmeniškai tarnavo su meile; dėl to kiti tapo Jo atsidavusiais mokiniais.
Apie užuojautos kupino tarnavimo kiekvienam asmeniškai galią sužinome iš Kristaus apaštalų Petro ir Jono. Pamenate vieną luošį nuo gimimo, kuris kasdien gulėdavo prie šventyklos vartų prašydamas pinigų. Šis vyras galbūt jautėsi nesvarbus, vienišas, nusivylęs ir nematomas. Ji galbūt jautėsi svetimas.
„Bet Petras pasakė: „Sidabro nei aukso neturiu, bet ką turiu, tą duodu. Jėzaus Kristaus iš Nazareto vardu kelkis ir vaikščiok!”
Petras paėmė vyrą už dešinės rankos ir pakėlė, ir šis pasveiko. Iš karto po šio stebuklo vyriškis su Petru ir Jonu įžengė į šventyklą ir „vaikščiodamas ir pasišokinėdamas šlovino Dievą“. Petras ir Jonas tarnavo kiekvienam asmeniškai tokiais būdais, kurie vedė į Viešpaties namus, ir tas žmogus tapo atsidavusiu Kristaus mokiniu.
Mano draugai, mano gyvenime taip pat buvo akimirkų, kai jaučiausi nesvarbus, vienišas, nusivylęs ir nematomas. Jaučiausi svetimas. Per krikštą ir patvirtinimą Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariu tapau būdamas 19 metų. Po metų priėmiau pašaukimą tarnauti nuolatiniu misionieriumi, tačiau apie Bažnyčios istoriją dar daug ko nežinojau.
Savo misionieriškos tarnystės pradžioje sužinojau, kad buvo laikotarpis, kada tamsiaodžiams afrikietiškos kilmės žmonėms nebuvo leidžiama džiaugtis visais Dievo garbinimo Viešpaties namuose palaiminimais. Pirmą kartą tai sužinojus, kilo pyktis, sumišimas, abejonės ir baimė. Tie jausmai buvo tokie stiprūs, kad kurį laiką buvau praradęs gebėjimą atpažinti Šventąją Dvasią.
Laimei, turėjau nuostabų misijos porininką Keviną Viką, kuris tarnavo man su meile, kantrybe ir gerumu. Kiekvieną vakarą, matydamas mano dvejonių ir netikrumo jausmus, jis paprasčiausiai sakydavo tam jaunam vyresniajam Džonsonui: „Vyresnysis Džonsonai, aš tave myliu.“ Maždaug po dviejų savaičių leidau sau pajusti Kevino rūpestį. Įgijau drąsos melstis Dangiškajam Tėvui Jėzaus Kristaus vardu. Melsdamasis atkreipiau dėmesį į Doktrinos ir Sandorų 6 skyriaus 21–23 eilutes, kuriose sakoma:
„Štai, aš – Jėzus Kristus, Dievo Sūnus. […] [Aš esu] toji šviesa, kuri šviečia tamsoje. […]
Atsimink tą naktį, kada šaukeisi manęs savo širdimi, kad galėtum žinoti tiesą apie šiuos dalykus.
Argi aš nekalbėjau ramybės tavo protui tuo klausimu? Kokį didesnį liudijimą tu gali gauti, nei liudijimą iš Dievo?“
Skaitydamas prisiminiau. Prisiminiau tą dieną, kai pasninkavau ir meldžiausi, kad sužinočiau, jog Mormono Knyga yra Dievo žodis ir kad Džozefas Smitas yra Sugrąžinimo pranašas. Prisiminiau Viešpaties namuose sudarytas sandoras, kurios mane su Jėzumi Kristumi sujungia tokiu asmenišku ir artimu būdu. Jaučiau Gelbėtojo meilę, Jo gailestingumą ir Jo patikinimą, kad Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia yra Jo karalystė žemėje ir yra būtina, kad paruoštų mus Jo antrajam atėjimui. Tai prisiminęs vėl galėjau atpažinti Šventąją Dvasią ir geriau suprasti, kad Jėzus yra Kristus, o aš esu Jo mokinys.
Kartais turėsime neatsakytų klausimų ir jausimės nesvarbūs, nusivylę, vieniši ir nematomi. Tačiau, mano draugai, turime žengti pirmyn su tikėjimu Jėzumi Kristumi ir prisiminti Jo žodžius:
Pasaulyje jūs patirsite priespaudą, bet būkite drąsūs – Aš nugalėjau pasaulį!“
Aš esu šios tikrovės ir Gelbėtojo pažadėto palaiminimo liudytojas.
Taigi, ką galime padaryti, kad užtikrintume, jog mūsų tarnystė kiekvienam asmeniškai Viešpaties būdu būtų kuo veiksmingesnė? Mums padės gyvenimas pagal Kristaus doktriną. „Gyvenimas pagal Kristaus doktriną, – kaip apibrėžė prezidentas Nelsonas, – gali sukurti patį galingiausią doros ciklą, kuriantį dvasinį pagreitį mūsų gyvenime.
Kai stengiamės gyventi pagal aukštesniuosius Jėzaus Kristaus įstatymus, […] Gelbėtojas iškelia mus virš šio puolusio pasaulio traukos, palaimindamas mus didesne tikrąja meile, nuolankumu, dosnumu, gerumu, savidrausme, ramybe ir atilsiu.“
„[Šis dvasinis] impulsas, kurį sukelia gyvenimas pagal Kristaus doktriną, – paaiškina vyresnysis Deilas G. Renlandas, – ne tik teikia galios mūsų dieviškąją prigimtį paversti mūsų amžinuoju likimu, bet ir skatina mus tinkamais būdais padėti [tarnauti] kitiems.“ Vyresnysis Renlandas mums primena, kad „Gelbėtojo darbas yra gydyti [padaryti mus sveikus]. Mūsų darbas yra mylėti – mylėti ir tarnauti taip, kad kitus trauktų prie Jėzaus Kristaus.“
Mūsų gebėjimą gyventi pagal Kristaus doktriną patobulins kasdienis Mormono Knygos studijavimas ir kassavaitinis sakramento priėmimas. Prezidentas Nelsonas pareiškė, kad Mormono Knygoje „mokoma Kristaus doktrinos […] ir pateikiamas […] išsamiausias ir aiškiausias supratimas apie Jėzaus Kristaus Apmokėjimą“. Man labai patinka ši knyga. Ir kiekvieną savaitę pamaldžiai dalyvaudami sakramento apeigose, geriau suprasime Jėzaus Kristaus Apmokėjimą ir savo gyvenimui suteiksime dvasinį atsinaujinimą, paguodą ir dieviškumo galią. Atminkite, kad „[kunigystės] apeigose apsireiškia dieviškumo galia“ ir ta galia, kuri ateina iš Jėzaus Kristaus, stiprina mūsų troškimą ir gebėjimą tarnauti kiekvienam asmeniškai.
Mormono Knygos studijavimas ir sakramento priėmimas sumažina nusivylimo jausmą, padeda man mokinystę paversti svarbiausiu prioritetu ir stiprina pasiryžimą tarnauti kiekvienam asmeniškai Gelbėtojo būdu.
Mano draugai, pažadu, kad, gyvendami pagal Kristaus doktriną ir tarnaudami kiekvienam asmeniškai būdais, vedančiais į Viešpaties namus, žengsime pirmyn su tikėjimu Jėzumi Kristumi net ir susidūrę su neatsakytais klausimais ir jausdamiesi nesvarbūs, vieniši, nusivylę ir nematomi. Mes kiekvieną pakviesime ateiti pas Jėzų Kristų ir garbinti Dievą Viešpaties namuose, kad gautų Jo išperkančios galios ir meilės. Viešpaties namuose mes „jausi[me] [Gelbėtojo] gailestingumą. Rasi[me] atsakymus į labiausiai nerimą keliančius klausimus. Geriau suvoksi[me] Jo evangelijos džiaugsmą.“ Jėzaus Kristaus vardu, amen.