Susitaikykite su Dievu

Studijuodamas Raštus randu žodžius, kurie patraukia mano dėmesį visų pirma todėl, kad man turi ypatingą reikšmę dėl to, ką patyriau gyvenime. Visą savo karjerą dirbau finansų ekspertu. Galbūt todėl, skaitant Raštus, mano dėmesį patraukė žodis susitaikykite. Mat, mano darbas buvo suderinti deklaruotas sumas su finansiniais įrašais, taikant apskaitos, auditavimo ir tyrimo įgūdžius. Kitaip tariant, mano tikslas buvo suderinti finansines deklaracijas su pagrindžiančiais finansiniais dokumentais, kad būtų užtikrintas tikslumas ir pagrįstumas. Stropiai stengdavausi išnagrinėti neatitikimus, ir, paprastai, net menkų neatitikimų nagrinėjimas pareikalaudavo nemažai laiko.

Apaštalas Paulius maldavo korintiečius susitaikyti su Dievu. Susitaikyti su Dievu reiškia atkurti su Juo darną, santykius, kurie buvo įtempti ar sugadinti dėl mūsų nuodėmių ar veiksmų. Paprastai kalbant, susitaikyti su Dievu reiškia savo valią ir veiksmus suderinti su Dievo valia arba, kaip mokė prezidentas Raselas M. Nelsonas, leisti Dievui nugalėti mūsų gyvenime.

Raštai moko, kad esame „laisvi veikti savo nuožiūra – pasirinkti nesibaigiančios mirties arba amžinojo gyvenimo kelią“. Bet, jei nebūsime stropūs, ši laisvė veikti savo nuožiūra gali lemti darnos su Dievo valia praradimą.

Pranašas Jokūbas mokė, kad, praradus darną ar sutarimą su Dievu, vienintelis būdas susitaikyti yra „susitaikyti su [Dievu] per Kristaus […] Apmokėjimą“. Turime suvokti, kad susitaikymas priklauso nuo gailestingumo, nusakančio Jėzaus Kristaus maloningą Apmokėjimą, kuris susitaikymą padaro įmanomą.

Apmąstydami savo gyvenimą, prisiminkite atvejį, kai pasijutote toli nuo Dangiškojo Tėvo, nes nutolote nuo Jo. Pavyzdžiui, galbūt ne taip stropiai meldėtės Jam ar ne taip stropiai laikėtės Jo įsakymų. Kaip mes pasirenkame nutolti nuo Dievo, lygiai taip turime pasirinkti stengtis susitaikyti. Viešpats pažymėjo mūsų atsakomybę, sakydamas: „Artinkitės prie manęs, ir aš artinsiuos prie jūsų; stropiai manęs ieškokite, ir rasite; prašykite, ir gausite; belskite, ir bus jums atidaryta.“

Kaip Gelbėtojas padeda mums atkurti šiuos svarbius santykius ir susitaikyti? Aš savo susitaikymo su Dievu kelionėje darau didelę pažangą, kai seku prezidento Nelsono patarimu ir kasdien atgailauju. Taip yra todėl, kad susitaikymas reiškia nutrūkusių santykių, ypač tarp Dievo ir žmonijos, atkūrimą pašalinant nuodėmės barjerą.

Vienas iš didžių Raštuose aprašytų susitaikymų yra Enoso susitaikymas. Kai kas jo gyvenime buvo nesuderinta su Dievu. Jis parodė pavyzdį, kaip susitaikyti su Dievu pasikliaujant Jėzaus Kristaus Apmokėjimu. Jis paaiškino savo norą atgailauti, nuolankumą, susitelkimą ir pasiryžimą. Jo susitaikymą su Dievu patvirtino balsas, sakantis: „Enosai, tavo nuodėmės tau atleistos, ir tu būsi palaimintas.“ Enosas pripažino, kokį poveikį jam padarė atgaila ir susitaikymas, sakydamas: „Ir aš, Enosas, žinojau, kad Dievas negalėjo pameluoti; tad mano kaltė buvo nušluota.“

Susitaikymas atneša ne tik išvadavimą nuo kaltės jausmo, bet ir taiką su savimi ir kitais. Jis gydo santykius, minkština širdis ir stiprina mūsų mokinystę, suteikdamas daugiau pasitikėjimo Dievo akivaizdoje. Didelę viltį ir pasitikėjimą man teikia dar vienas susitaikymo vaisius, apie kurį Enosas sakė: „Ir kai aš, Enosas, išgirdau šiuos žodžius, mano tikėjimas pasidarė nepajudinamas Viešpatyje.“

Kai buvau vaikas, mano senelis iš motinos pusės turėjo didelį vyšnių sodą. Turėjau galimybę dirbti tame sode, dažniausiai vasarą, nuimant vyšnių derlių. Būdamas mažas, galėdavau prisidėti taip: man duodavo kibirą ir siųsdavo lipti į medį skinti vyšnių.

Vyšnių derliaus nuėmimas labai pasikeitė, kai mano senelis įsigijo mašiną, vadinamą vyšnių kratikliu. Ši mašina suima medžio kamieną ir jį purto, o vyšnios sukrenta ant tinklų, skirtų vyšnioms surinkti. Pastebėjau, kad, kratikliui pradėjus purtyti medį, beveik visos vyšnios nuo jo nukrisdavo per kelias sekundes. Taip pat pastebėjau, kad nesvarbu, ar medis buvo purtomas 10 sekundžių, ar visą minutę, kai kurios vyšnios nenukrisdavo. Jos buvo tikrai „nepajudinamos“.

Vyšnių nupurtymas nuo medžio įmanomas dėl etileno išsiskyrimo. Šis hormonas susilpnina ląstelių sluoksnį tarp vyšnios kotelio ir medžio. Taigi, prinokusių vyšnių koteliai lengviau atsiskiria nuo medžio dėl susilpnėjusio ryšio.

Iš Raštų sužinome, kad Jesės kelmas reiškia Mesiją, Jėzų Kristų, kuris, pagal pranašystę, kilęs iš karaliaus Dovydo tėvo Jesės giminės medžio. Kaip etilenas susilpnina prinokusios vyšnios kotelio ryšį, taip nepaklusnumas, abejonės ir baimės gali susilpninti mūsų ryšį su Jesės giminės medžiu, arba Jėzumi Kristumi, ir padaryti mus lengvai nukratomus ir atskiriamus nuo Jo. Kad ir kokie ištikimi būtume, turime saugotis, kad mūsų ryšys su Jėzumi Kristumi nesilpnėtų.

Doktrinos ir Sandorų knygoje net ištikimieji įspėjami: „Bet įmanoma žmogui ir atpulti nuo malonės ir nutolti nuo gyvojo Dievo.“ Viešpats tęsia: „Taip, […] netgi tie, kurie pašventinti, taip pat tesisaugo.“ Kad neatpultume, Viešpats pataria: „Todėl tegul bažnyčia tesisaugo ir visada meldžiasi, kad nepatektų į pagundą.“

Lengvai nupurtomo vaisiaus būseną galima prilyginti Raštuose minimų žmonių, kurie „brendo sunaikinimui“, būsenai su artėjančiomis jų veiksmų pasekmėmis. Šią frazę galima vartoti ir plačiau, norint nurodyti puvimo, gedimo ar nuosmukio būseną, dėl kurios kas nors pasuka link nuopuolio ar pražūties.

Ką reiškia šis „brendimas“? Ar tai reiškia, kad galime pasiekti tašką, kai nebegalėsime pasikeisti? Ne, manau, tai reiškia, kad galime pasiekti tokį tašką, kai nenorėsime pasikeisti. Priešnuodis tam tapimui subrendusiam sunaikinimui yra darymas to, kas sustiprins mūsų ryšį su Jėzumi Kristumi. Kaip minėjau, atgaila Enosą atvedė prie nepajudinamo tikėjimo. Atgaila – reguliari, neatidėliotina ir dažna atgaila – teikia stiprybę. Prezidentas Raselas M. Nelsonas mus mokė: „Niekas taip neišlaisvina, netaurina ir nėra taip svarbu asmeninei pažangai kaip reguliarus, kasdienis dėmesys atgailai.“

Be pamokslavimo apie atgailą, pranašas Jokūbas mokė, kad Dievo rankos stebėjimas mūsų gyvenime, apreiškimų siekimas ir priėmimas bei įsiklausymas į Dievo balsą padeda mums išlikti nepajudinamiems. Taip pat Jokūbas mokė: „Mes tyrinėjame pranašus ir turime daug apreiškimų bei pranašystės dvasią; ir turėdami visus šiuos liudijimus mes įgyjame viltį, ir mūsų tikėjimas tampa […] nepajudinamas.“ Pranašų ir apaštalų žodžių bei kvietimų klausymasis ir veikimas pagal juos gali pripildyti mus vilties, pasitikėjimo ir stiprybės, dėl kurių mūsų tikėjimas taps nepajudinamas.

Supratau, kad troškimą susitaikyti su Dievu turi lydėti troškimas atgailauti. Atgaila ir Jėzaus Kristaus Apmokėjimo palaimų patyrimas veda prie nepajudinamo tikėjimo. Nepajudinamas tikėjimas veda prie troškimo visada būti susitaikiusiam su Dievu. Tai yra ciklinis, arba pasikartojantis, procesas.

Broliai ir seserys, kviečiu per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą susitaikyti su Dievu. Liudiju, kad sandorų sudarymas ir laikymasis sustiprina mūsų ryšį su Gelbėtoju ir taip neleidžia bręsti sunaikinimui. Liudiju, kad šis susitaikymas su Dievu per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą veda prie nepajudinamo tikėjimo.

Žinau, kad Dangiškasis Tėvas myli jus ir mane, ir Jis atsiuntė savo Mylimąjį Sūnų, Jėzų Kristų, būti mūsų Gelbėtoju, Išpirkėju ir didžiu Sutaikytoju. Liudiju apie Jėzų Kristų ir tai darau Jėzaus Kristaus vardu, amen.