Jėzus Kristus ir jūsų nauja pradžia

Jėzus „vaikščiojo, darydamas gera“. Šį paprastą teiginį skaitome Apaštalų darbų knygoje. Koks tai visiškai nepakankamas apibūdinimas! Jėzus tikrai vaikščiojo darydamas gera! Jis yra to, kas gera, esmė ir šaltinis! Visą savo mirtingąjį gyvenimą Jis pašventė gerumo darbams. Jis yra „gailestingas ir maloningas, kantrus ir kupinas“ begalinio gerumo ir amžino gailestingumo.

Bet kokios pastangos apibūdinti ar apibendrinti Jo gerumą ir gailestingumą būtų nepakankamos! Tikrai, kaip mėgino pasakyti apaštalas Jonas, jei bandytume aprašyti kiekvieną Gelbėtojo gerumo pasireiškimą, „visas pasaulis nesutalpintų knygų, kurios būtų parašytos“.

Konkretūs pavyzdžiai, kuriuos esame įamžinę Raštuose, kai Jėzus „darė gera“, kelia didelę pagarbią baimę ir nuostabą, ypač kai iš tikrųjų susimąstome, kaip būtume jautęsi ten būdami, matydami Jo stebuklus, priimdami Jo mokymus ir patirdami Jo gydymą. Jis bendravo su socialiai atstumtais, lietė ligonius ir nešvarius, guodė pavargusius, mokė išlaisvinančios tiesos ir kvietė nusidėjėlius atgailauti. Kiekvienam raupsuotajam ir neregiui, svetimavusiai moteriai, luošiui, kurčiajam ir nebyliui; kiekvienai sielvartaujančiai motinai, nevilties prislėgtam tėvui ir gedinčiai našlei; pasmerktiems, sugėdintiems ir kenčiantiems; mirusiems kūnu ir dvasia – visiems Jis siūlė naują pradžią. Taip, tai dar vienas stulbinančiai nepakankamas apibūdinimas!

Viskas, ką Jis sakė ir darė, suteikė naują pradžią kiekvienam iš tų, kuriuos Jis išgydė, palaimino, mokė ir išlaisvino iš nuodėmės. Jis neatsitraukė nuo jų, ir Jis tikrai neatsitrauks nuo jūsų. Įsivaizduokite, kad šią akimirką klausotės kurių nors iš šių gyvybę teikiančių Jo žodžių:

„Sūnau, atleidžiamos tau tavo nuodėmės!“

„Mergaite, sakau tau, kelkis!“

„Būk švarus!“

„Nė aš tavęs nesmerkiu. Eik ir daugiau nebenusidėk.“

„Dukra, tavo tikėjimas išgydė tave. Eik rami!“

Nors Gelbėtojo žodžiai šiems žmonėms buvo trumpi, tačiau jais Jis plačiai atvėrė naujus atleidimo, išgydymo, atstatymo, ramybės ir amžinojo gyvenimo horizontus. O šlovingoji naujiena yra ta, kad tą pačią naują pradžią Jis siūlo jums ir man. Visi galime patirti naują pradžią per Jėzų Kristų ir Jo dėka. Net ir jūs. Naujos pradžios yra Tėvo plano Jo vaikams šerdis. Čia yra naujų pradžių bažnyčia! Čia yra naujų startų bažnyčia!

Per krikštą vandeniu ir Dvasia mes „gims[tame] iš naujo“ ir galime „gyvent[i] naują gyvenimą“. Kiek vilties tokia nauja pradžia suteikia tam, kuris suklupo po nuodėmės našta arba kentėjo dėl neramaus gyvenimo ir nevykusių santykių sukeltų pasekmių? Pačiam Jėzui nereikėjo nei nuodėmių atleidimo, nei naujos pradžios gyvenime, tačiau Jis pasikrikštijo mums aiškiai parodydamas kelią į naują pradžią, kurią paruošė kiekvienam iš mūsų.

Ir mūsų nauja pradžia neįvyksta tik kartą. Mes linkę manyti, kad krikštas yra mūsų vienintelė nauja pradžia. Taip nėra. Mes turime ne vieną progą. Tokios naujos pradžios gali vykti kasdien! Ir, žinoma, kiekvieną savaitę, kai suvalgome mažą duonos gabalėlį ir išgeriame mažytę stiklinaitę vandens, atminti dovanai mūsų tobulo Gelbėtojo, kuris mirė turėdamas aiškų tikslą suteikti mums tiek naujų pradžių, kiek mums reikia! Jėzus suteikia mums tiek naujų pradžių, kiek mums reikia.

Su džiaugsmingu atsidavimu naujam gyvenimui Kristuje galime tapti „nauju kūriniu“, kuriame tai, kas sena, praeina ir viskas tampa nauja. Kokią atgaivą tokia nauja aušra suteikia sielai, kuri nesiliauja bandžiusi toliau rinktis tikėti mūsų Išpirkėjo galia išgydyti ir atstatyti, nepaisydama triuškinančių gyvenimo puolusiame pasaulyje nesėkmių? Gelbėtojas niekada neatsisakė savo įsipareigojimo vykdyti Tėvo valią ir įvykdyti dievišką apmokančiąją misiją net per skausmą, dėl kurio Jis drebėjo, kraujavo iš kiekvienos poros, kentėjo kūnu bei dvasia ir meldė pašalinti tą karčią taurę. Jis dar kartą mums parodė, ką reiškia tikra ištvermė su Dievu.

Su kiekviena sudaroma sandora ir kiekviena pastanga jos laikytis galime gauti „naują širdį“ ir pilnesnį „naujos dvasios“ saiką. Po truputį, kuo dažniau į savo širdis įsileisdami Jo gerumą ir išstumdami žlugdančius balsus savo galvose, vis labiau tampame Jo žmonėmis, nes iš tiesų Jį darome savo Dievu. Jėzus labai nori būti mūsų Karaliumi ir Ganytoju, mūsų Ramybės kunigaikščiu, tad galime padaryti Jį tokį savo širdyje ir prote.

Atgaila atveria duris į mūsų naujas pradžias ir antrąsias progas. Mūsų brangaus prezidento Raselo M. Nelsono mokymai išsklaidė klaidingą supratimą apie dievišką atgailos dovaną, ir manau, kad pagaliau pradedame tai suvokti.

Smagu girdėti jaunimą pasakojant, ką jiems reiškia atgaila. Neseniai girdėjau, kaip viena mergina su šypsena veide pasakė: „Galvodama apie atgailą, kasdienę atgailą, jaučiu neįtikėtiną džiaugsmą ir viltį. Jaučiu Dangiškojo Tėvo ir Gelbėtojo meilę ir laimę. Nebijau kreiptis į Dangiškąjį Tėvą maldoje ir prašyti Jo pagalbos visuose sunkumuose. Žinau, kad Jie nebando manęs sugauti darant kažką ne taip. Jų rankos plačiai išskėstos. Būtent tai man reiškia atgailą“, – sakė ji. Ši mergina supranta, kad dėl Jėzaus Kristaus ji gali kas kartą pradėti viską nuo pradžių!

Ar jums reikia naujos pradžios? Ar net ir jūs galite viską pradėti iš naujo? Pagalvokite apie žmones, kuriems Gelbėtojas tarnavo, – žmones, kuriuos Jis mokė, gydė ir prikėlė, kuriems atleido ir sugrąžino džiaugsmą gyventi. Ar Jis rinkosi juos iš tam tikro ekonominio sluoksnio ar iš tam tikros aplinkos? Ar Jis skirstė į teisiuosius ir nusidėjėlius? Ar Jis išskyrė tam tikrus žmones dėl to, kad jie buvo labiau nusipelnę ar labiau mylimi? Ne.

Kai kurie pas Jį atėjo su dideliu tikėjimu, tikėdami Jo galia išgydyti, pavyzdžiui, kraujoplūdžiu serganti moteris, romėnų šimtininkas, kurio tarnas sunkiai sirgo, raupsuotasis, Jayras ir aklasis Bartimiejus. Kiekvienas jų išmėgino savo tikėjimą, vildamasis, kad rabio iš Nazareto gerumas ir galia pakeis jų gyvenimą ir perspektyvas. Ir Jis tai padarė. Jis leido, kad jo gydymas lietųsi.

Bet Jėzus taip pat palaimino tuos, kurių tikėjimas svyravo, tokius, kaip sergančio vaiko tėvas, kuris sušuko, galbūt kaip ir jūs: „Tikiu, Viešpatie! Padėk mano netikėjimui!“ Ir Jis pasigailėjo net tų, kurie Jo visiškai neieškojo, pavyzdžiui, svetimaujant pagautos moters, našlės iš Naino, neįgaliojo prie Betezdos maudyklės ir aklo nuo pat gimimo žmogaus. Ar esate jautę Jį, vaikščiojantį ir darantį gera jūsų gyvenime net tada, kai Jo neieškojote ir nesekėte Juo?

Kiekvienam iš šių Raštuose aprašytų asmenų ir visiems, kurie klausėsi ir reagavo, Jis davė naują pradžią, ar tai būtų naujas gyvenimas gavus nuodėmių atleidimą, ar naujas gyvenimas po išgydymo nuo ligos, ar naujas gyvenimas prikeltam iš mirties.

Ką tai reiškia jums ir man? Jo gerumas, gailestingumas ir maloningumas neturi ribų. Naujos pradžios yra Tėvo plano šerdis! Naujos pradžios – tai Sūnaus misija! Naujos aušros, nauji skyriai ir naujos progos yra paprasčiausia evangelijos gerosios žinios šerdis!

Taigi, ar per ilgai buvote atsitraukę nuo savo sandorų, kad nebegalėtumėte pradėti visko nuo pradžių? Ne. Ar tą ar aną padarėte tiek daug kartų, kad jums nebebus suteikta dar viena proga? Ne. Ar nuo Kristaus nuėjote taip toli, kad Jis nebegalės jums rašyti naujos istorijos? Ne. Priešininkas yra vienintelis, kuriam naudinga mintis, kad esate pasmerkti. Jūs nesate pasmerkti.

O nauja pradžia skirta ne tik mūsų nuodėmėms ir klaidoms. Per Gelbėtojo gerumą ir malonę galime pradėti nuo pradžių, kas skatina keisti seną mąstyseną, blogus įpročius, irzlų nusiteikimą, neigiamas nuostatas, bejėgiškumo jausmus, polinkį kaltinti kitus ir vengti asmeninės atsakomybės. Iš tikrųjų galite savyje pakeisti tai, kas vargina jus daugelį metų. Pradėti iš naujo galite naudodamiesi naujų pradžių Mokytojo jėga. Jis niekada nepavargsta suteikti mums naujas pradžias.

Tiems, kurie vis kovoja su ta pačia nuodėme arba tokia pat nesėkme, sakau: nepasiduokite. Jis neužtvėrė jums kelio. Jis nenustatė jūsų antrų progų ribos. Veržkitės pirmyn. Ir toliau stenkitės. Ieškokite aplinkinių pagalbos. Ir pasitikėkite nauja pradžia, kuri laukia jūsų kiekvieną kartą, kai nuoširdžiai atsigręžiate į Tėvą. Palikite sąmoningas nuodėmes, atsainų jų kartojimą ir išdidų maištą ten, kur jiems priklauso. Neturite būti tuo, kuo buvote anksčiau. Pasinaudokite savo nauja pradžia, savo antra, trečia, ketvirta ar šimtąja proga, kuri jums siūloma per apmokantįjį Jėzaus Kristaus kraują.

Esu nenusakomai dėkingas už man duotas naujas pradžias ir už tas, kurios man dar bus suteiktos.

Mūsų Gelbėtojas ištarė paskutinį nepakankamą apibūdinimą, be kurio šią dieną nebūtų jokio pagrindo turėti vilties ar džiūgauti. Po Getsemanės kančių ir baigiantis agonijai ant kryžiaus Jis tiesiog pasakė: „Atlikta.“ Pranašystė apie Mesiją išsipildė ir visa žmonijos nuodėmių ir kančių skola buvo apmokėta. Jis paskelbė užbaigęs savo beribę ir amžiną auką. Tačiau Jo Apmokėjimo įvykdymas negalėjo būti užbaigtas tol, kol Jis pats trečią dieną nepatyrė naujo gyvenimo, naujos pradžios kaip per Tėvo galią pašlovinta, prikelta esybė.

Kadangi Jis visada darė tai, kas patiko Jo Tėvui, ir „išk[entė] Tėvo valią visame kame“, jūs ir aš galime patirti naujas pradžias. Prašau, priimkite savo naują pradžią, jau šiandien, tiesiog dabar. Jėzus Kristus yra mūsų tikėjimo pradininkas ir atbaigėjas, kartu su mumis rašąs nesuskaičiuojamą daugybę naujų skyrių. Jis yra pradžia ir pabaiga – mūsų gėdos bei kančios pabaiga ir naujo gyvenimo Jame pradžia, leidžiantis mums gauti Jo malonę, palikti praeitį ir su nauja aušra pradėti iš naujo tiek kartų, kiek mums reikia. Tikrai Jo „gerumas ir gailestingumas lydės [mus] visas [mūsų] gyvenimo dienas“. Jėzaus Kristaus vardu, amen.