Saugokitės antrosios pagundos
Nesislėpkite nuo tų, kurie jus mylės ir palaikys; verčiau bėkite pas juos.
Vos prieš porą metų, kai man sukako 12, buvau pakviestas dalyvauti savo pirmojoje Aarono kunigijos kvorumo stovykloje su nakvyne. Tai buvo ilgai lauktas kvietimas, nes mano tėvas buvo kvorumo vadovas ir dažnai vykdavo stovyklauti su apylinkės berniukais, o aš likdavau namuose.
Atėjus tai dienai, labai džiaugiausi. Turiu prisipažinti, kad labai norėjau pritapti prie vyresnių berniukų. Buvau pasiryžęs parodyti geriausią savo pusę. Tai darydamas netrukus buvau išbandytas, ar bendradarbiausiu ir būsiu grupės dalimi.
Man skirta užduotis buvo gauti tėvo automobilio raktelius, kad būtų galima iškrėsti pokštą vadovams. Tiksliai nepamenu, ką sakiau, kad įtikinčiau tėtį, bet netrukus pribėgau prie berniukų grupelės su raktais rankose ir didžiavausi savo pasiekimu.
Tada buvo duota kita užduotis. Turėjau atrakinti automobilio dureles ir įsprausti pagalį tarp vairuotojo sėdynės atlošo ir automobilio garso signalo. Paskui turėjau užrakinti dureles, kad garsinis signalas pypsėtų vakaro tyloje ir vadovams būtų neįmanoma patekti į automobilį ir tą neįmantrų įtaisą pašalinti.
Štai čia ši istorija man pasidaro skausmingai gėdinga. Vos įspraudęs tą pagalį, užrakinau dureles ir kaip įmanydamas greičiau nubėgau slėptis į netoliese esančius krūmus. Pritūpęs ant žemės, pajutau deginantį skausmą. Tamsoje skubėdamas atsisėdau ant opuncijos, dygliuoto kaktuso.
Mano skausmo riksmus užgožė pypsintis signalas, ir aš neturėjau kitos išeities, kaip tik atsargiai klibikščiuoti atgal prie mašinos, išpažinti savo nuodėmes ir prašyti pirmosios, gėdingos medicininės pagalbos.
Kitą vakaro dalį aš gulėjau ant pilvo palapinėje, o tėvas replėmis šalino kaktuso spyglius man iš… na, tiesiog pasakysiu, kad paskui kelias dienas negalėjau patogiai sėdėti.
Daug kartų mąsčiau apie šią patirtį. Dabar galiu juoktis iš savo jaunystės kvailysčių, net kai man paaiškėjo kai kurie esminiai principai.
Atrodo, daug žmonių elgesio modelių yra būdingi prigimtiniam žmogui: noras pritapti, troškimas parodyti geriausią savo pusę, baimė praleisti ką nors svarbaus ir primygtinis poreikis slėptis, kad išvengtume pasekmių. Šiandien dėmesį sutelksiu į šį paskutinį elgesio būdą – slėpimąsi padarius tai, ko nederėtų.
Visgi savo vaikiškos išdaigos neprilyginu sunkiai nuodėmei, tačiau galime nubrėžti kelias paraleles, kurios galėtų praversti, kai būsime išbandomi savo mirtingojo gyvenimo kelionėje.
Edeno sode Adomo ir Ievos gyvenimo aplinkybės buvo idiliškos: maisto gausa, neprilygstamas sodo grožis – ir tai buvo ne tik gražus sodas, bet ir sodas be piktžolių ir dygliuotų kaktusų.
Tačiau taip pat žinome, kad gyvenimas sode ribojo jiems reikalingą pažangą. Sodas buvo ne galutinis tikslas, o patikrinimas, pirmasis iš daugelio, kurie išbandys, paruoš ir leis jiems judėti į galutinį tikslą – grįžti į Tėvo ir Sūnaus akivaizdą.
Pamenate, kad sode buvo priešprieša. Liuciferiui buvo leista išmėginti Adomą ir Ievą. Pirmiausia jis gundė valgyti gėrio ir blogio pažinimo medžio vaisiaus Adomą. Prisiminęs įsakymą jo nevalgyti, Adomas atsispyrė. Tada atėjo palaiminta Ieva, kuri pasirinko valgyti vaisiaus ir įtikino Adomą padaryti tą patį.
Vėliau Adomas ir Ieva pareiškė, kad šis sprendimas buvo būtinas Dangiškojo Tėvo planui įvykdyti. Bet, valgydami vaisiaus, jie pažeidė įstatymą – Tėvo jiems tiesiogiai duotą įstatymą. Dėl to atsiradęs triuškinantis gėrio ir blogio supratimas tikriausiai sukėlė jiems sielvartą, išgirdus Tėvo balsą, skelbiantį apie sugrįžimą į sodą. Jie suvokė, kad yra nuogi, nes iš tiesų buvo be drabužių ir gyveno nekaltumo būsenoje. Bet galbūt skaudžiau nei tai, kad tą akimirką jie yra be rūbų, buvo tai, kad dabar atskleistas jų prasižengimas. Jie buvo bejėgiai ir pažeidžiami. Jie buvo nuogi visomis šio žodžio prasmėmis.
Nuolatinis oportunistas Liuciferis, žinodamas jų pažeidžiamumą ir silpnumą, vėl juos gundė – šį kartą slėptis nuo Dievo.
Ši pagunda – pavadinsiu ją antrąja pagunda – yra pagunda, kuri, jeigu jai pasiduosime, gali atnešti blogiausias pasekmes. Žinoma, kad būtų geriausia vengti visų pirmųjų pagundų laužyti Dievo įstatymą, tačiau žinome, kad čia, žemėje, visi pasiduosime įvairioms pirmosioms pagundoms. Tikimės, kad, mums vis labiau bręstant ir tampant supratingesniems, mūsų stiprybė išvengti pirmųjų pagundų nuolat didės, kai stengsimės tapti panašesni į Gelbėtoją, Jėzų Kristų.
Kai kurie bando slėptis nuo Dievo, nes nenori būti atpažinti ar demaskuoti ir jaučia gėdą ar kaltę. Tačiau daugybėje Raštų vietų mokoma, kad pasislėpti nuo Dievo neįmanoma. Perskaitysiu tik kelias jų.
Viešpats moko Jeremiją tokiais klausimais: „Argi gali kas taip pasislėpti, kad Aš jo nematyčiau? – sako Viešpats. – Argi Aš nepripildau dangaus ir žemės?“
O Jobas mokomas taip:
„Jis stebi žmogaus kelius ir mato visus jo žingsnius.
Jam nėra sutemų nei tamsos, kurioje piktadariai galėtų pasislėpti.“
Psalmininkas Dovydas sušunka poetiškiausiai:
„Viešpatie, Tu ištyrei mane ir pažįsti.
Tu žinai, kada keliuosi ir kada atsisėdu, Tu supranti mano mintis. […]
Dar mano liežuvis nepratarė žodžio, Tu, Viešpatie, jau viską žinai. […]
Kur nuo Tavo dvasios aš pasislėpsiu, kur nuo Tavo veido pabėgsiu?
Jei užkopčiau į dangų, Tu ten. Jei nusileisčiau į pragarą, Tu ten.“
Nauji atsivertusieji
Neseniai prisijungusiems prie Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios antroji pagunda gali atrodyti ypač stipri. Per krikštą sudarėte sandorą priimti Jėzaus Kristaus vardą, o tai daugeliui reiškia reikalingą gyvenimo būdo pasikeitimą. Pakeisti gyvenimo būdą nėra lengva. Dažnai tam, kad imtumėte artėti prie mylinčio Dangiškojo Tėvo, turite keisti įpročius, užsiėmimus ir net draugus.
Priešininkas žino, kad jūs galite būti pažeidžiami jo subtilių išpuolių. Jis padarys taip, kad jūsų ankstesnis gyvenimas, kuris paliko jus nepatenkintus daugeliu būdų, dabar atrodys nerealiai patrauklus. Kaltintojas, kaip jis vadinamas Apreiškimo knygoje, gundys jus mintimis, kurios skambės taip: „Nesi pakankamai stiprus, kad pakeistum savo gyvenimą; negali to padaryti; tau ne vieta su šiais žmonėmis; jie niekada tavęs nepriims; tu per silpnas.“
Jei šios mintys atrodo taikytinos jums, naujai žengiantiems sandoros keliu, meldžiame, kad nepaisytumėte kaltintojo balso. Mylime jus; jūs galite tai padaryti; mes jus priimame; o su Gelbėtoju turėsite jėgų padaryti viską. Tuo metu, kai jums labiausiai reikia mūsų meilės ir palaikymo, neapsigaukite manydami, kad mes jus atstumsime, jei žengsite žingsnį atgal link ankstesnio gyvenimo būdo. Per neprilygstamą Jėzaus Kristaus Apmokėjimo galią galite vėl tapti sveiki. Bet, jei slepiatės nuo Jo ir atsiribojate nuo naujai atrastos tikėjimo bendruomenės, tolstate nuo to šaltinio, kuris gali suteikti ir suteiks jums stiprybės nugalėti.
Vienas mano brangus neseniai atsivertęs draugas papasakojo, kaip sunku išlaikyti tikėjimą būnant atskirai. Daug stiprybės suteikia tapimas ir išlikimas dalimi palaikančios bendruomenės, kurioje visi suklumpa, bet visgi žengia pirmyn laiminami Jėzaus Kristaus meilės.
Prezidentas Raselas M. Nelsonas mokė, kad „pasaulio nugalėjimas nėra įvykis, kuris įvyksta per dieną ar dvi. Tai vyksta visą gyvenimą, kai nuolat priimame Kristaus doktriną. Tikėjimą Jėzumi Kristumi ugdome kasdien atgailaudami ir vykdydami sandoras – tai teikia mums galios. Mes liekame sandoros kelyje ir esame laiminami dvasine stiprybe, asmeniniu apreiškimu, augančiu tikėjimu ir angelų tarnyste.“
Patyrus fizinę traumą, jūsų būklė blogėja ir gali kilti pavojus gyvybei, jei neieškote tinkamos medicininės pagalbos. Tai taikytina ir atsiradus dvasinėms žaizdoms. Tik negydomos dvasinės žaizdos gali kelti grėsmę jūsų amžinajam išgelbėjimui. Nesislėpkite nuo tų, kurie jus mylės ir palaikys; verčiau bėkite pas juos. Geri vyskupai, skyrių prezidentai ir vadovai gali padėti jums pasinaudoti gydančia Jėzaus Kristaus Apmokėjimo galia.
Tuos, kurie galbūt slapstosi, meldžiame sugrįžti. Jums reikia to, ką siūlo Jėzaus Kristaus evangelija ir Apmokėjimas, o mums – to, ką jūs galite nuveikti. Dievas žino jūsų nuodėmes; negalite nuo Jo pasislėpti. Susitaikykite su Juo.
Kaip Jo šventieji, kiekvienas iš mūsų turime puoselėti priklausymo Bažnyčiai kultūrą mylėdami, priimdami ir drąsindami visus, trokštančius tobulėti Jo kelyje.
Saugokitės šios antrosios pagundos! Sekite senovės ir šių dienų pranašų patarimais ir žinokite, kad negalite pasislėpti nuo mylinčio Tėvo.
Geriau pasinaudokite stebuklinga gydančia Jėzaus Kristaus Apmokėjimo galia. Būtent toks yra mūsų egzistavimo tikslas: gauti silpną ir mirtingą kūną, kuris būtų „pajungtas visokioms […] silpnybėms“ ir kuris, deja, pasiduos daugybei pirmųjų pagundų; žengti į priekį net tada, kai pasiduodame šioms pagundoms; o tada ieškoti dieviškos pagalbos, kad taptume panašesni į mūsų Gelbėtoją ir mūsų Dangiškąjį Tėvą. Tai Jo kelias. Tai vienintelis kelias. Apie šias tiesas liudiju Jėzaus Kristaus vardu, amen.