Visų dalykų atnaujinimo metas

Oficialus Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios įkūrimas buvo eilės stebuklingų įvykių kulminacija. Pirmas jų įvyko Niujorko valstijoje 10 metų prieš įkuriant Bažnyčią.

1820 m. pavasarį vaikinukas vardu Džozefas Smitas nuėjo į netoli savo namų esančią giraitę melstis. Jam buvo kilę klausimų dėl savo sielos išgelbėjimo ir jis troško „sužinoti, kuri iš visų [bažnyčių] teisinga ir prie kurios [jis turėtų] jungtis“. Džozefas tikėjo, kad Dievas atsakys į jo maldą ir nukreips jį.

Atkreipkite dėmesį, kad Džozefas meldėsi ne tik tam, kad sužinotų, kas teisinga. Jis meldėsi, kad sužinotų, kas teisinga, ir galėtų padaryti tai, kas teisinga. Džozefas prašė tikėdamas ir buvo pasiryžęs elgtis pagal gautus atsakymus.

„Atsakydami į jo [nuoširdžią] maldą, Dievas Tėvas ir Jo Sūnus, Jėzus Kristus, pasirodė Džozefui ir iškilmingai pradėjo Biblijoje išpranašautą „visų dalykų atnaujinimo metą“ (Apaštalų darbų 3:21). Per tą regėjimą jis sužinojo, kad, mirus pirmiesiems apaštalams, Kristaus Bažnyčios, aprašytos Naujajame Testamente, žemėje nebeliko.“ Džozefas Smitas buvo išrinktas vėl atkurti Gelbėtojo senovinės Bažnyčios doktriną, įgaliojimą, sandoras ir apeigas.

Džozefas tvirtino: „Pamačiau dvi Asmenybes, kurių skaistumo ir šlovingumo neįmanoma apsakyti, stovinčias ore virš manęs. Viena iš jų kreipėsi į mane vardu ir tarė, rodydama į kitą: Tai mano Mylimasis Sūnus. Jo klausyk!“

Per šį regėjimą ir vėlesnius dieviškus patyrimus Džozefas Smitas suprato, kad Dievas ir Jėzus Kristus pažįsta jį kaip asmenį, rūpinasi jo amžinuoju išgelbėjimu ir turi jam skirtą misiją. Jis taip pat gavo svarbių pamokų apie Dievybės savybes, charakterį ir tobulumą; ir kad Tėvas ir Sūnus yra atskiros ir skirtingos Esybės. Jėzus Kristus yra tiesioginis Dievo Sūnus dvasia ir kūnu.

Džozefas Smitas pareiškė, kad Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus yra fizinės esybės. Jis sakė: „Tėvas turi kūną iš [audinių] ir kaulų, tokį pat apčiuopiamą kaip žmogaus; Sūnus – taip pat; bet Šventoji Dvasia neturi kūno iš mėsos ir kaulų, bet yra dvasinė asmenybė.“

Liudiju, kad Tėvo ir Sūnaus apsireiškimas Džozefui Smitui buvo pradinis įvykis didžiajame „visų dalykų, ištartų visų šventųjų pranašų nuo pasaulio pradžios burna […], atstatym[e]“.

Antras iš tų stebuklingų įvykių, lėmusių Gelbėtojo atkurtosios Bažnyčios oficialų organizavimą, buvo Mormono Knygos išvertimas ir išleidimas.

„Džozefui Smitui buvo suteikta Dievo dovana ir galia išversti senovės metraštį – Mormono Knygą, dar vieną liudijimą apie Jėzų Kristų. Šio[je] švento[je] knygo[je] aprašyta ir asmeninė Jėzaus Kristaus tarnystė Vakarų pusrutulio žmonėms, netrukus po Jo prisikėlimo. [Mormono Knygoje] mokoma apie gyvenimo tikslą ir paaiškinama Kristaus doktrina, kuri yra esminė tam tikslui pasiekti. Kaip Biblijos porininkė, Mormono Knyga liudija, kad visi žmonės yra mylinčio Dangiškojo Tėvo sūnūs ir dukros, kad Jis turi dievišką planą mūsų gyvenimui ir kad Jo Sūnus, Jėzus Kristus, mūsų laikais kalba taip pat, kaip senovės dienomis.“

Kaip Gelbėtojo atkurtos Bažnyčios nariai, „tikime, kad Biblija yra Dievo žodis tiek, kiek ji teisingai išversta; mes taip pat tikime, kad Mormono Knyga yra Dievo žodis“. Mormono Knyga yra dar vienas Jėzaus Kristaus testamentas, ji patvirtina Biblijos teisingumą ir atkuria paprastas ir brangias tiesas, kurių Biblijoje neliko.

Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia moko, kad pirminė Gelbėtojo įkurta Bažnyčia su dievišku įgaliojimu, doktrina, sandoromis ir apeigomis Žemėje buvo prarasta. Vykstant išpranašautam visų dalykų atnaujinimui pastarosiomis dienomis, senovės pranašai ir apaštalai asmeniškai suteikė Džozefui Smitui kunigystės įgaliojimą ir perdavė jam kunigystės raktus. Tai buvo trečias iš tų stebuklingų įvykių, atvedusių prie oficialaus Gelbėtojo atkurtos Bažnyčios organizavimo.

Kunigystės įgaliojimas leidžia Dievo tarnams „atstovauti [Jam] ir veikti Jo vardu“. „Kunigystės raktai yra įgaliojimas vadovauti taip, kad kunigystė būtų naudojama Dievo vaikų labui.“

1829 m., vadovaujamas Tėvo ir Sūnaus, prisikėlęs Jonas Krikštytojas sugrąžino įgaliojimą krikštyti panardinant, kad būtų atleistos nuodėmės. Tais pačiais metais trys iš pirmųjų dvylikos apaštalų – Petras, Jokūbas ir Jonas – atkūrė apaštalystę ir papildomą kunigystės įgaliojimą bei raktus.

Po oficialaus Bažnyčios organizavimo praėjus šešeriems metams, Kertlando šventykloje Mozė, Elijas ir Elija perdavė Džozefui papildomą įgaliojimą, reikalingą Dievo darbui pastarosiomis dienomis įvykdyti.

Mozė įteikė Izraelio surinkimo raktus.

Elijas pavedė Abraomo evangelinį laikotarpį, taip pat ir Abraomo sandoros sugrąžinimą.

Elija įteikė užantspaudavimo galios raktus, suteikdamas įgaliojimą, leidžiantį žemėje atliktas apeigas padaryti galiojančias amžinybėje, pavyzdžiui, sujungti šeimas amžinaisiais ryšiais, išliekančiais po mirties.

Versdamas Mormono Knygą Džozefas Smitas gavo apreiškimų, kad Jėzaus Kristaus Bažnyčia bus atkurta. Tačiau Viešpats nurodė Džozefui neorganizuoti Jo Bažnyčios iš karto. „Pranašystės ir apreiškimo dvasia“ Viešpats apreiškė Džozefui „tikslią dieną, kurią, […] [jis turėtų] imtis dar kartą organizuoti Jo Bažnyčią čia, žemėje“.

Bažnyčia buvo tinkamai organizuota tik po kunigystės sugrąžinimo ir Mormono Knygos išleidimo. Pirmieji Mormono Knygos egzemplioriai pasirodė 1830 m. kovo 26 d., o balandžio 6 d. buvo oficialiai organizuota Bažnyčia.

„Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia […] yra atkurta Kristaus Bažnyčia, aprašyta Naujajame Testamente. Šios Bažnyčios inkaras yra jos kertinio akmens, Jėzaus Kristaus, tobulas gyvenimas, Jo begalinis Apmokėjimas ir Prisikėlimas tiesiogine prasme. Jėzus Kristus dar kartą pašaukė apaštalus ir suteikė jiems kunigystės įgaliojimą. Jis kviečia mus visus ateiti pas Jį ir į Jo Bažnyčią, priimti Šventąją Dvasią, išgelbėjimo apeigas ir įgyti nesibaigiantį džiaugsmą.“

Tėvo ir Sūnaus pasirodymas Džozefui Smitui, Mormono Knygos išvertimas ir išleidimas, kunigystės įgaliojimo ir raktų sugrąžinimas buvo būtinos sąlygos Viešpaties atkurtai Bažnyčiai suorganizuoti šią dieną prieš 195 metus.

Senajame Testamente pranašas Danielius išaiškino sapną apie akmenį, kuris be žmogaus rankų pagalbos atlūš nuo kalno ir pripildys visą žemę. Praėjus metams po Bažnyčios organizavimo Viešpats nurodė Džozefui Smitui, kad Dievo karalystės raktai vėl „įteikti žmogui žemėje“ ir „[Jėzaus Kristaus] evangelija risis iki žemės pakraščių kaip akmuo, atkirstas nuo kalno ne žmogaus rankomis“.

Aš liudiju: Viešpats tęsi savo pažadą. Gelbėtojo atkurtoji Bažnyčia steigiama visame pasaulyje ir yra įrankis, kuriuo Dievas „suvieny[s] Kristuje visa, kas yra tiek danguje, tiek ir žemėje“.

Viešpaties pastarųjų dienų darbas – „tai dalykas, kuris domino Dievo žmones visais laikais; tai tema, prie kurios ypač mielai apsistodavo pranašai, kunigai ir karaliai; jie žvelgė ateitin, džiugiai laukdami laikų, kuriais mes gyvename; ir įkvėpti dangiško ir džiugaus laukimo jie giedojo, rašė ir pranašavo apie šiuos mūsų laikus“.

Šiame visų didingiausiame ir paskutiniame evangelijos laikotarpyje „yra būtina, kad vyktų ir būtų apreikštas visuotinis, visiškas ir tobulas suvienijimas bei sujungimas daiktan evangelijos laikotarpių ir raktų, ir galių, ir šlovių, nuo Adomo dienų net iki dabartinio laiko. Ir ne tik tai, bet ir tai, kas niekada nebuvo apreikšta nuo pasaulio įkūrimo, […] bus apreikšta […] šiame laikų pilnatvės evangelijos laikotarpyje.“

Pranašas Džozefas toliau aiškino: „Visos apeigos ir pareigos, kurių pagal Aukščiausiojo nurodymus ir įsakymus kunigija reikalavo kažkuriame evangelijos laikotarpyje, bus ir paskutiniame laikotarpyje. […] Taip bus įgyvendintas sugrąžinimas, apie kurį kalbėjo visi šventieji pranašai.“

Pabandžiau apibendrinti pagrindinius elementus svarbiausios ir šlovingiausios gerosios naujienos, kurią gali išgirsti bet kuris žmogus bet kurioje pasaulio vietoje, – žinią, kad pastarosiomis dienomis Viešpats Jėzus Kristus sugrąžino savo evangeliją ir atkūrė savo Bažnyčią.

Kviečiu visus susipažinti su šia žinia ir ją išmėginti. Pažadu, kad žmonės, „kurie pamaldžiai studijuos Sugrąžinimo žinią ir veiks su tikėjimu, [per Šventosios Dvasios galią] bus palaiminti ir įgis asmeninį liudijimą apie Sugrąžinimo dieviškumą ir tikslą paruošti pasaulį pažadėtam antrajam mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo, Jėzaus Kristaus, atėjimui“. Kai nuoširdžiai melsitės, tikėdamiesi sulaukti Dievo atsakymo ir veikti pagal jį, kaip tai darė jaunasis Džozefas Smitas, jūsų gebėjimas atpažinti dieviškąjį liudijimą ir į jį atsiliepti padidės.

Liudiju, kad Dievas, Amžinasis Tėvas, yra mūsų Tėvas. Liudiju ir patvirtinu, kad Jėzus Kristus yra Tėvo Mylimasis Sūnus ir Jo Viengimis kūne. Jis mūsų Gelbėtojas ir Išpirkėjas.

Džiaugsmingai liudiju, kad vaikinui Džozefui Smitui pasirodė Tėvas ir Sūnus, ir taip pradėjo Jėzaus Kristaus evangelijos sugrąžinimą pastarosiomis dienomis. Mormono Knyga – tai dar vienas Jėzaus Kristaus testamentas, kuriame yra Dievo žodis. Žemėje vėl yra kunigystės įgaliojimas atstovauti Gelbėtojui ir veikti Jo vardu. Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia yra atkurtoji Naujajame Testamente aprašyta Kristaus Bažnyčia. Kad visa tai yra tiesa tvirtai liudiju šventu Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu, amen.