Branginkime gyvybę

Ji tęsė: „Iš mūsų apylinkės šeimos sulaukiau labai daug meilės ir palaikymo. Tai buvo pribloškianti patirtis. [Mano] vyskupas ir Merginų organizacijos prezidentė darė viską ir dar daugiau, kad parodytų savo meilę ir palaikymą. […] Mačiau Viešpaties ranką, […] vedančią mane ir mano šeimą. […] Tokia apylinkė, kaip mano, yra šeima, kurios reikia visiems, ypač merginai, kuri yra tokioje padėtyje kaip aš.“

Ši mergina, jos šeima ir apylinkės šeima praeitą vasarį su meile priėmė jos naujagimį berniuką.

Prezidentas Raselas M. Nelsonas sakė: „Viešpaties tikros ir gyvos Bažnyčios bruožas visada bus organizuotos […] pastangos asmeniškai tarnauti Dievo vaikams […], kaip tai darė Jis […], su Jo maloningumu.“

Kai vieniša moteris sužino, kad netikėtai laukiasi vaiko, sveikatos sutrikimai, dvasinė sumaištis, gėda, finansiniai rūpesčiai, išsilavinimo klausimai, netikrumas dėl santuokos ir liūdesys dėl sudužusių svajonių tomis širdgėlos ir sumaišties akimirkomis net ir mąstančią moterį gali pastūmėti imtis veiksmų, kurie atneš jai didžiulį sielvartą ir apgailestavimą.

Visų, kurie klausosi, kurie patyrė didžiulį sielvartą ir apgailestavimą dėl to, kad padarė abortą ar prisidėjo prie jo, prašau prisiminti: „Nors mes negalime pakeisti praeities, Dievas gali išgydyti praeitį.“ Per Jo apmokančios malonės stebuklą galite patirti atleidimą, jei atsigręšite į Jį nuolankia ir atgailaujančia širdimi.

Su žmogaus gimimo šventumu dažnai siejami du žodžiai: gyvybė ir pasirinkimas. Gyvybė yra brangiausia mūsų Tėvo tobulo plano dalis, ir, pagal Jo įsakymą, mes branginame ir saugome gyvybę; ir pasirenkame toliau puoselėti pradėtą gyvybę. Taip pat branginame moralinės pasirinkimo laisvės dovaną, remdami Dievo patvirtintus teisius pasirinkimus, vedančius į amžinąją laimę.

Kai moteriai ir vyrui tokiomis trapiomis akimirkomis tenka priimti tokį svarbų sprendimą, mūsų žodžiai, rankos ir širdys gali dvasiškai, emociškai ir finansiškai palaiminti juos, kad jie jaustų Gelbėtojo meilę, ir, prezidento Henrio B. Airingo žodžiais tariant, padėti jiems aiškiau suprasti tai, „ką, jų manymu, jie mato“, ir tai, „ko jie dar negali matyti“.

Prezidentas Dalinas H. Ouksas sakė: „Mūsų požiūris į abortą nėra pagrįstas apreikštomis žiniomis apie tai, kada prasideda žmogiškoji gyvybė. […] Jis pagrįstas mūsų žiniomis, kad […] visi dvasiniai Dievo vaikai turi ateiti į šią žemę šlovingam tikslui ir kad individuali tapatybė prasidėjo dar gerokai prieš pastojimą ir tęsis visą ateinančią amžinybę.“

Viešpaties žodis apie negimusius vaikus, kurį paskelbė Pirmoji Prezidentūra ir Dvylikos Apaštalų Kvorumas, niekada nesikeitė ir atkartoja per amžius skelbtus pranašų žodžius, suteikdamas dievišką aiškumą tam, ko Viešpats prašo mus.

„Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia tiki žmogaus gyvybės šventumu. Todėl Bažnyčia pasisako prieš pasirenkamuosius abortus dėl asmeninio ar socialinio patogumo. Nariai neturi leisti, kad abortas būtų atliktas, jį atlikti, planuoti, mokėti už jį, pritarti jam ar skatinti jį atlikti.

[Viešpaties nurodytos] vienintelės galimos išimtys yra:

• nėštumas dėl išprievartavimo ar kraujomaišos arba

• kompetentingas gydytojas nusprendžia, kad motinos sveikatai ar gyvybei gresia rimtas pavojus, arba

• kompetentingam gydytojui nustačius sunkų vaisiaus apsigimimą, dėl kurio naujagimis po gimimo neišgyvens.“

Pirmoji Prezidentūra tęsia: „Abortas yra labai rimtas žingsnis. [Net ir paminėtais retais atvejais] jis turėtų būti svarstomas tik po to, kai atsakingi asmenys gavo patvirtinimą per maldą“ ir konsultavosi su vyskupu ar pan.

Prieš trisdešimt metų Viešpaties pranašai paskelbė pareiškimą pasauliui. Jame yra tokie žodžiai:

„Skelbiame, jog Dievas yra įsakęs, kad šventos dauginimosi galios būtų naudojamos tik tarp vyro ir moters, kurie oficialiai sutuokti kaip vyras ir žmona.

Skelbiame, kad priemonės, kuriomis kuriama mirtingoji gyvybė, yra paskirtos Dievo. Tvirtiname, kad Dievo amžinajame plane gyvybė yra šventa ir svarbi.“

Dar negimusios gyvybės puoselėjimas ir saugojimas nėra politinė pozicija. Tai moralinis įstatymas, kurį Viešpats patvirtino per savo pranašus.

Prezidentas Dž. Rubenas Klarkas Jaun. išsakė panašų pasitikėjimą jaunimu: „Bažnyčios jaunimas alksta Dvasios dalykų; jie trokšta mokytis evangelijos ir nori jos aiškios ir grynos. Jie nori sužinoti apie […] mūsų įsitikinimus; jie nori įgyti liudijimą apie [tą] tiesą. Jie yra […] tyrinėtojai, tiesos ieškotojai.“ Dažniau su tikėjimu ir užuojauta kalbėkime su jaunimu savo šeimose ir vieni su kitais Paramos bendrijos ir vyresniųjų kvorumo susirinkimuose apie Viešpaties skaistybės įstatymą, gyvybės šventumą ir rūpinimąsi negimusiais bei jų motinomis.

Viena brangi sesuo man parašė, ką patyrė prieš kelis dešimtmečius: „Būdama septyniolikos sužinojau, kad esu nėščia ir beveik nepalaikoma savo vaikino. Man buvo gėda ir jaučiausi vieniša, [bet] niekada nesvarsčiau [aborto]. […] Turėjau mylinčią šeimą ir savo vyskupą, su kuriuo reguliariai susitikdavau pasitarti. […] Aš atsigręžiau į Dievą. Studijavau Raštus […], meldžiausi [ir] per Gelbėtoją ir atgailos procesą radau stiprybės. […] Gavau nepaneigiamą atsakymą [į savo maldas]. […] Buvo skaudu, bet sužinojau, kad dukrelę turiu atiduoti įvaikinti. […] Meldžiau drąsos [ir], per atgailą aiškiai pajutusi Gelbėtojo meilę, žinau, jog Dievas […] atsako į maldas ir stiprina mus.“

Mylinti pora įsivaikino tą brangią naujagimę mergytę ir mokė ją evangelijos. Dabar ji ištekėjusi ir turi nuostabią savo šeimą.

Kartais gyvybės apsaugą gali lydėti labai sunkus ir kankinantis netikrumas.

Neseniai jauna pora, kurią Ketė ir aš mylime, parašė man apie brangų jų laukiamą kūdikį.

Tėvas rašė: „[Kai mano žmona buvo] 10 savaičių nėščia, sužinojome, kad mūsų stebuklingas kūdikis turi „trisomiją 21“, paprastai vadinamą Dauno sindromu. Jautėme medikų spaudimą apsvarstyti galimybę nutraukti nėštumą. Po kelių savaičių sužinojome, kad […] mūsų vaikeliui […] pirmaisiais jos gyvenimo metais prireiktų daug širdies operacijų. Per visą šį procesą, kai karštai meldėme dieviškos pagalbos, […] jautėme, kaip Dvasia mus guodžia. Gavome apreiškimą ir supratimą, kad mūsų dukrelė yra rinktinis Dangiškojo Tėvo vaikas ir turi didžiulį troškimą būti mūsų šeimoje ir ateiti į žemę.“

Šio kūdikio mama rašė: „Ši naujiena mus visiškai sukrėtė, sutrikdė ir, tiesą sakant, pribloškė. […] Kai buvau 14 savaičių nėščia, sužinojome, kad mūsų kūdikis turi daug įgimtų širdies ydų, kurių viena gali būti mirtina. Nuo 10 iki 18 nėštumo savaitės apsilankėme pas daugybę gydytojų ir specialistų. […] Per kiekvieną susitikimą mūsų klausdavo, ar norime tęsti nėštumą, ar jį nutraukti. […] Gelbėtojas išgydė mano širdį ir suteikė man ramybės jausmą ir džiaugsmą dėl mūsų mergytės. […] [Dangiškasis Tėvas] ne kartą man parodė, kad Jis turi man tobulą planą, [ir] aš Juo pasitikiu.“

Lygiai prieš savaitę jie džiaugsmingai ir šiltai pasitiko savo mažylę. Ji yra jų, o jie yra jos per amžius.

Nepalaužiamas tikėjimas ir nepaprasta drąsa yra skiriamieji Jėzaus Kristaus mokinių požymiai.

Bėgant metams, turėjau privilegiją susitikti su vyrais ir moterimis, kurie, praėjus daugeliui metų po narystės praradimo, nuolankiai siekė sugrįžti į sandoros kelią, kad jiems būtų sugrąžinti kunigystės ir šventyklos palaiminimai.

Kartą Pirmosios Prezidentūros vardu turėjau kalbėti su vienu vyriškiu dėl jo kunigystės ir šventyklos palaiminimų sugrąžinimo.

Susituokęs šventoje šventykloje, susilaukęs trijų nuostabių vaikų, vyras sulaužė ištikimybę savo žmonai ir šventoms sandoroms. Dėl to vieniša moteris pastojo ir norėjo pasidaryti abortą.

Šventa to vyro žmona maldavo tos moters, kad ji pagimdytų tą kūdikį, ir pažadėjo, kad, jam gimus, augins jį kartu su savo vaikais.

Vieniša moteris apgalvotai sutiko nenutraukti nėštumo.

Dabar praėjo jau dešimt metų. Nuolanki sesuo, sėdėjusi priešais mane, mylėjo berniuką kaip savo pačios ir pasakojo man apie jos vyro pastangas atitaisyti žalą, mylėti ir rūpintis ja ir šeima. Jai kalbant tėvas pravirko.

Kaip ši kilni dievota moteris galėjo priimti vaiką, kuris galėtų būti kasdienis jos vyro neištikimybės priminimas? Kaip? Nes ji rado stiprybę per Jėzų Kristų ir tikėjo gyvybės šventumu. Ji žinojo, kad tas negimęs vaikelis yra Dievo vaikas, nekaltas ir tyras.

Mano brangūs broliai ir seserys, visame pasaulyje mažėjanti meilė negimusiems vaikams kelia didelį susirūpinimą. Dievas brangina gyvybę. Jo darbas ir šlovė yra suteikti nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą savo vaikams. Mes, kaip Jėzaus Kristaus mokiniai, branginame gyvybę. „Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus.“ Dar gausiau dalykimės savo meile su tais, kuriems mūsų taip labai reikia. Reiškiu savo meilę jums ir mūsų Dangiškojo Tėvo meilę Jo vaikams, ateinantiems į žemę. Jėzaus Kristaus vardu, amen.