Dvasiškai sveiki Jame
Sveikumas nebūtinai reiškia fizinį ir emocinį atstatymą šiame gyvenime. Sveikumas kyla iš tikėjimo ir atsivertimo į Jėzų Kristų.
Dešimt raupsuotųjų šaukė Gelbėtojui: „Pasigailėk mūsų!“ Ir Jėzus pasigailėjo. Jis liepė jiems pasirodyti kunigams, ir eidami jie išgijo.
Vienas jų, pamatęs, kad išgijo, garsiai garbino Dievą. Jis sugrįžo pas Gelbėtoją, puolė prie Jo kojų ir dėkojo.
Gelbėtojas padėkojusiam pasakė: „Tavo tikėjimas išgydė tave.“
Jėzus Kristus išgydė dešimt raupsuotųjų. Tačiau tik vienas, grįžęs pas Gelbėtoją, gavo kai ką daugiau. Jis buvo padarytas sveikas.
Devyni raupsuotieji buvo išgydyti fiziškai.
Vienas žmogus buvo išgydytas fiziškai ir padarytas dvasiškai sveikas.
Apmąstydama šią istoriją, svarsčiau, ar teisingas ir atvirkštinis teiginys. Jei išgijimas ir sveikumas nėra tas pats, ar gali žmogus būti Jo padarytas dvasiškai sveikas, bet dar neišgydytas fiziškai ir emociškai?
Didysis Gydytojas savo laiku išgydys visus mūsų negalavimus – fizinius ir emocinius. Bet ar laukdamas to išgijimo žmogus gali būti sveikas?
Ką reiškia būti dvasiškai sveikam?
Jėzuje Kristuje esame sveiki, kai naudojame savo valios laisvę, kad sektume Juo tikėdami, patikime savo širdis Jam, kad Jis galėtų jas pakeisti, laikomės Jo įsakymų ir užmezgame sandorinį ryšį su Juo, nuolankiai ištverdami žemiškosios būsenos sunkumus ir mokydamiesi iš jų, kol sugrįšime Jo akivaizdon ir išgysime visais atžvilgiais. Taigi, laukdamas išgijimo, galiu būti sveikas, jei visa širdimi esu susisaistęs su Juo.
Tikėjimas Jėzumi Kristumi teikia viltį. Viltį įgyju stengdamasis būti sveikas – sveikas dėl tikėjimo Jėzumi Kristumi. Tikėjimas Juo stiprina mano išgijimo viltį, o ta viltis stiprina mano tikėjimą Jėzumi Kristumi. Tai galingas ciklas.
Viešpats pasakė Enosui, kad tikėjimas padarė jį sveiką. Enosas tapo sveikas, kai mąstė apie savo tėvo, pranašo, Jokūbo žodžius, kai troško suprasti amžinojo gyvenimo galimybę, kai šaukėsi Dievo karštoje maldoje. Ir, jam esant apimtam tos troškimo ir nuolankumo būsenos, atėjo Viešpaties balsas, sakantis, kad jo nuodėmės atleistos. Enosas paklausė Viešpaties: „Kaip tai padaryta?“ Ir Viešpats atsakė: „Dėl tavo tikėjimo Kristumi […] tavo tikėjimas padarė tave sveiką.“
Per tikėjimą Jėzumi Kristumi galime siekti tapti dvasiškai sveiki, laukdami ir vildamiesi fizinio bei emocinio išgijimo.
Kai nuoširdžiai atgailaujame, dėl savo apmokančiosios aukos Gelbėtojas išgydo mus nuo nuodėmės taip, kaip Jis išgydė Enosą. Jo beribis Apmokėjimas taip pat apima mūsų širdgėlas ir sielvartus.
Tačiau Jis gali negydyti nuo ligos ir negalavimo – nuo lėtinio skausmo, autoimuninių sutrikimų, pvz., išsėtinės sklerozės, vėžio, nerimo, depresijos ir panašių dalykų. Toks išgydymas įvyks Viešpaties laiku. O kol kas galime pasirinkti būti padaryti sveiki per tikėjimą Juo!
Sveikas reiškia išbaigtas ir pilnas. Panašiai kaip penkios protingosios mergelės, kurių žibintai buvo pilni aliejaus, kai atėjo jaunikis, taip ir mes galime būti sveiki Jėzuje Kristuje, kai savo žibintus pripildome maitinančio atsivertimo į Jį aliejaus. Taip tampame pasiruošę simbolinei vestuvių vakarienei, antrajam Viešpaties atėjimui.
Palyginime visos dešimt mergaičių buvo tinkamoje vietoje ir laukė jaunikio. Kiekviena iš jų atėjo su žibintu.
Tačiau, kai jaunikis atėjo netikėtą vidurnakčio valandą, tos penkios kvailosios mergelės neturėjo pakankamai aliejaus savo žibintams. Jos apibūdintos ne kaip blogos, o kaip kvailos. Kvailosioms nepavyko tinkamai pasiruošti išlaikyti savo žibintų degančių atsivertimo aliejumi.
Taigi, atsakydamas į jų prašymą įleisti į vestuvių vakarienę, jaunikis atsakė: „Jūs manęs nepažįstate.“
Tai leidžia manyti, kad penkios protingosios mergelės Jį pažinojo. Jos buvo sveikos Jame.
Jų žibintai buvo pilni brangaus atsivertimo aliejaus, leidusio protingosioms mergelėms įeiti į vestuvių puotą jaunikio dešinėje.
Gelbėtojas sakė: „Būkite ištikimi, nuolat besimeldžiantys, laikantys savo žibintus sutvarkytus ir degančius ir aliejų su savimi, kad būtumėte pasiruošę, kai ateis Jaunikis.“
Penkios protingosios mergelės, aut. Benas Hemondas
Neseniai Šventyklos aikštėje, prie Paramos bendrijos pastato durų ir netoli Solt Leiko šventyklos, buvo pastatyta nuostabi skulptūra, vaizduojanti penkias protingąsias mergeles.
Tai tinkama vieta mokyti to palyginimo. Nes sudarydami ir vykdydami sandoras, ypač sudarytas Viešpaties namuose, savo žibintus pildome atsivertimo aliejaus.
Nors moterys, kurias simbolizuoja tos penkios protingosios mergelės, nesidalija savo atsivertimo aliejumi, jos dalijasi savo šviesa laikydamos žibintus, kurie yra pilni aliejaus ir skaisčiai dega. Svarbu tai, kad jos pavaizduotos palaikančios viena kitą: petys į petį, apkabinusios viena kitą, užmezgančios akių kontaktą ir kviečiančios kitus ateiti į šviesą.
Iš tiesų, „[mes] esame pasaulio šviesa“. Gelbėtojas sakė:
„Duodu jums būti šių žmonių šviesa. Neįmanoma paslėpti miesto, kuris pastatytas ant kalno.
Štai, argi žmonės uždega žiburį ir deda jį po saiku? Ne, bet ant žibintuvo, ir jis šviečia visiems, kas yra namuose.
Todėl taip tešviečia jūsų šviesa šitų žmonių akivaizdoje, kad jie matytų jūsų gerus darbus ir šlovintų jūsų Tėvą, kuris yra danguje.“
Mums įsakyta dalytis Jo šviesa. Tad laikykite savo žibintą pilną atsivertimo į Jėzų Kristų aliejaus ir būkite pasiruošę išlaikyti jį sutvarkytą ir skaisčiai degantį. Tada tegul ta šviesa šviečia. Kai dalijamės savo šviesa, nešame Jėzaus Kristaus palengvėjimą kitiems, mūsų atsivertimas į Jį stiprėja, ir galime būti sveiki net laukdami išgydymo. Leisdami savo šviesai skaisčiai šviesti, galime džiaugtis net laukdami.
Pavyzdys iš Raštų padeda įtvirtinti principą, kad galime būti sveiki, kai atsiverčiame į Jėzų Kristų ir semiamės stiprybės iš Jo, net laukdami išgydymo.
Apaštalas Paulius patyrė kažkokį negalavimą – tai, ką jis apibūdino kaip „dyglį kūne“; Paulius tris kartus meldė Viešpatį pašalinti tą dyglį. Bet Viešpats Pauliui atsakė: „Pakanka tau mano malonės, nes mano stiprybė tampa tobula silpnume.“ Tada Paulius tarė:
„Todėl aš mieliausiu noru girsiuosi silpnumais, kad Kristaus galybė apsigyventų manyje.
Patenkintas tad [esu] silpnumu, […] priespauda dėl Kristaus, nes, būdamas silpnas, esu galingas.“
Pauliaus pavyzdys rodo, kad, net mums esant silpniems, mūsų stiprybė Jėzuje Kristuje gali būti padaryta tobula, tai yra išbaigta ir pilna. Tie, kurie grumiasi su mirtingojo gyvenimo sunkumais ir kreipiasi į Dievą tikėdami kaip Paulius, gali gauti pažinties su Dievu palaimas.
Paulius nebuvo išgydytas nuo savo negalios, bet jis buvo dvasiškai sveikas Jėzuje Kristuje. Net negaluodamas jis švietė atsivertimo į Jėzų Kristų ir Jo stiprybės šviesa, ir jis džiaugėsi. Laiške filipiečiams jis šaukia: „Džiaukitės Viešpačiu visuomet! Ir vėl kartoju: džiaukitės!“
Seserys ir broliai, atsakymas yra „taip“, galime būti dvasiškai sveiki, net laukdami fizinio ir emocinio išgijimo. Sveikumas nebūtinai reiškia fizinį ir emocinį atstatymą šiame gyvenime. Sveikumas kyla iš tikėjimo Jėzumi Kristumi, atsivertimo į Jėzų Kristų ir iš to, kad skleidžiame to atsivertimo šviesą.
„Daug pašauktų, bet maža [tų, kurie pasirinko būti] išrinkt[i].“
Per prisikėlimą visi bus fiziškai ir emociškai išgydyti. Bet ar pasirinksite būti sveiki Jame jau dabar?
Su džiaugsmu pareiškiu, kad esu atsivertusi į Viešpatį Jėzų Kristų. Stengiuosi būti sveika Jame. Esu tikra, kad Jo laiku viskas bus atstatyta ir įvyks išgydymas, nes Jis gyvas.
Marija Magdalietė buvo Jėzaus Kristaus išgydyta. Ir ji buvo sveika Jėzuje Kristuje. Kaip Jo mokinė, ji sekė Gelbėtoją visoje Galilėjoje ir Jam tarnavo.
Ji buvo prie kryžiaus, Jo mirties liudininkė.
Ji nuėjo prie Jo kapo užbaigti laidotuvių patarnavimų ir pamatė, kad akmuo nuo kapo nuristas ir Viešpaties kūno nebėra. Marija prie kapo verkė, kai angelai, o vėliau pats Gelbėtojas jos paklausė: „Moterie, ko verki? Ko ieškai?“
Marija verkdama atsakė: „Paėmė mano Viešpatį ir nežinau, kur Jį padėjo.“
Jėzus švelniai kreipėsi į ją vardu: „Marija.“ Ji atpažino Jį ir pagarbiai tarė: „Rabuni!“ (t. y. „Mokytojau“).
Pranašaudamas apie Gelbėtoją, Izaijas sakė: „Jis sunaikins mirtį amžiams. Viešpats Dievas visiems nušluostys ašaras.“
Jo prisikėlimas nušluostė Marijos ašaras. Tikrai Jis nušluostys ir jūsų ašaras.
Marija buvo pirmoji prisikėlusio Gelbėtojo liudininkė. Ir ji buvo pirmoji, paliudijusi kitiems tai, ką pamatė.
Nuolankiai prie Marijos liudijimo pridedu savąjį. Jis prisikėlė. Jėzus Kristus gyvas. Galiausiai Jame visi bus išgydyti fiziškai ir emociškai. O kol laukiame to išgydymo, tikėjimas Didžiuoju Gydytoju padarys mus dvasiškai sveikus. Jėzaus Kristaus vardu, amen.