Ntsáo Áłah Aleeh
Ha’íínílníigo Yá’át’ééh
Ghąąjį’ 2025 Ntsaago Áłah Aleeh


15:8

Ha’íínílníigo Yá’át’ééh

T’áá ánółtso t’áá íyisí ánhidishní nihintsékees dóó nihijéí bee Christ ha’ólnínígi át’ao ádaniit’éi doo.

T’ą́ą́tsoh 2021yę́ędą́ą́’, Diyin Bisodizin Báhooghan Ntsaahígíí Salt Lake Temple ánálnéhígíí, President Russell M. Nelson áłtsé ndahaaz’nánáa yindaashnishígíi yiníłíigo yaahaniih, bee ádoolnííłígíí áłch’į́į́dí ndi dóó t’áá íyisí Diyin yada’ólíigo dayoodlą́ągo, díí diyingo si’ánígíí ádayiilaah, yit’inígíí dóó ii’sizíinii bee hadilyaahígíí doo doochxǫǫłgo ádayiilaa. Ákót’éendi, nehazhóoshgo yiyiiłtsą́, bitł’áahdi bee ha’ootł’inígíí bita’nahaz’ą́ągo dóó yistł’inígíí doo bidziilgo, nikidadii’áago binahjį’ niłdzilígíí ałch’éédoolníiłgo t’óó báházinígo yit’į́.

President Nelson Salt Lakedi Diyin Bisodizin Báhooghan Ntsaahígíí tł’óó’dę́ę́’go yiníłį́

Nihi Diyin yáyałt’i’í ayóó ádeíníí’níníígíí íídaa’ nanhineeztą́ą́’ Diyin bisodizin báhooghan íyisí bitł’áahdi bee niłdzilígíí yéego bidziilgo ánályaahígíí áko binaagóó łahgo áhooníiłnidi bidziildoo ha’nínígíí, nihí ałdó’ nihi dziildoógíí bee nihich’į’ anáhoot’i’—ts’ída t’ahdoo ákót’ao i’diilnéehda nt’éé’—Jesus Christ íyisíí bee niildzilgo nihiyi’ sizíinii bidziildo. Hane’ bee bénéilniih dooígíí nihá áyiilaah, naakigo na’ídíkid t’áá íyisí baa ntsíikeesdoo: “Hait’ao éí ni íyisíí bee níłdzilígíí yéego bee nidziil doo? Áádóó ha’át’aosh éí bee nch’į’ anáhoot’i’ t’áá aaníinii nił béé hózinígíí dóó Diyin bina’nitin bik’i’diitiihígíí daats’í?”

Jesus Christ binahat’a’ éí diyin bits’ą́ą́dóó dóó nihiyi’sizíinii yaa’áhalyą́ nahidoozhóshígíí bits’ąą, íyisí bitł’áahdi bee niłdzilígíí yéego bidziilgo ánályaahígíí nihíka’análwo’go nihe’oodlą’ bi’oh nihiidlééhígíí dóó t’áá aaníinii nihił béé hózinígíí dóó dadiyingo t’áá aaníinii ádaat’éhígi bee bik’i’di’diitį́į́ł. Díí bina’nitin ła’ bee ła’doolnííłígíí Diyin bizaad biyi’ wólta’íí 12 Doctrine and Covenants biyi’di, Diyin Yá yałti’ii Joseph Smith Joseph Knight bá Diyin bich’į’ haazíí’, diné t’áá aaníí yá’át’éehii nilį́įgo Bóhólníihii bá íinízinígíí bik’idi’diishtį́į́ł nízingo, be’iina’ t’áá íyisí łahgo andeeshdlíiłgo Bóhólníihii bikéé’ yisháał doo nízin—“yá’ąąshdi bee daniłdzilígíí nahalingo.” Bóhólníihii ádiiííniid:

Dahshinół’į́, nihich’į’ yashti’, t’áá ánółtso kót’ao naasgo bee naanish ádeeshłííł nohsinígíí;

“Doo éí díí naanish t’áá haida níka’adoolwołda t’áá hazhó’ó jooba’íinízingo dóó yéego ayóó’óníigo, be’oodlą’ hólǫ́ǫgo, bił siihasingo, dóó jooba’ yee ayóó’ó’níigo, t’áá ałtsoní yich’į’ ha’ólníigo, t’áá ha’át’íí shį́į́h ya’áhályą́ądooígíí baa deet’ą́ągo.”

Bóhólníihii bik’ehgo áhát’inígíí, éí díí dilzingo bik’i néhéesdzohgo bikáá’, hada’íínółní éí bee Jesus Christ deiniidlánígíí t’áá íyisí yéego bee daniildzil níigo bikáá’. Díí yá’át’éehii bee iinánígíí éí doo nahjį’ kozhdoolíiłda, doo éí bik’idahodiinii’ígíí t’éiyá báda áko t’áá áłtso Bóhólníihii diyingo bił aha’diniit’ánígíí dóó bik’eh dahoniil’íigo bikéé’ déiníikáhígíí bá. Ha’jólníigo éí Christ át’éhígíí yee yił naalnish dóó bee hadziil díí Diyin bits’ą́ą́doo hane’: jooba’hwiindzinígíí, oodlą́, siihasin, ayóó’ó’ní, dóó Bí aláadi bits’ą́ą́doo chxin bąąh ádinígíí yee ayóó’ó’ní. Nááná ła’ ałdo’, ha’jólníigo éí baa ahódlíigo hach’ą́ą́h naaghá ła’ ałyoidę́ę́ t’áadoo ba’ákwozhníní hayi’sizíinii bihidizhóóshgo áyiił’įįh biniinaa Jesus Christ bee jíłdzil yę́ę doo niłdzilda yileeh.

T’áá aaníí Christ bik’eh hojíł’į́įgo bikéé’joogáałgo, éí ha’jólninígíí bee hwééhózindoo Yisda’iiníiłii t’áá Bí át’éhígíí át’ao, Ii’sizį́ Diyinii ílíinii bits’ą́ą́ doo, t’áá ałtso haishį́į́h diyin k’ehgo yigááł dooígíí bee hólǫ́ǫdoo. Yá’át’éehii bee jiináango hajéí bił hózhóodoo, bits’ą́ą́doo hatah yá’áhoot’ééhgo hojíyą́ dóó hoł hodéesyéelgo áhósin doo. Diyin bizaad biyi’di, éí ha’jólníigo aláadi át’é bee diyin k’ehgo náás joogááł, binahjį’ hajólníigo, diyink’ehgo joogááł, dóó ajiijooba’ bee t’áá íyisí yá’át’éehii bee ájít’éedoo, hazaad, dóó baa njigháhígíí bee.

Christ yik’eh dahółį́įgo yikéé’ déíkááhígíí éí t’áá íysí shahajooba’í danízin dóó ayóó áda’ó’ní. Biyi’di dahodéesyéélgo yee dabidziil, doo bá ńdahachiihda, hada’ólníigo yee ádaa’ádahalyą́, dóó t’áá ałtso t’áá aheełtao yaa ntsékees, ílį́įgo, dóó yá’át’éehgo ádaantsídaakees, azhą́ ła’ ałyoidę́ę́ bíighahígíí ádabi’diníindi. Doo t’áá doo tsóhodeeskézí áda’ał’į́įda diyin k’ehgo yee dahóyą́ągo áda’ał’į, Ii’sizį́ Diyinii yik’eh dahół’į́įgo baa át’e’ ádaadin. Kót’ao éí, bii’ sizíinii doo ndíníizhóóshda, Apostle Paul na’neeztą́ą́go ání, bił béédahózin Christ binahjį’ t’áá ałtsoní ádeidoolíłígíí, Bí éí dabidziilgo ádabósin t’áá íyisí bich’į’ ndahwii’náandi Christ t’áá aaníinii nilį́įgo yada’ólí.

Paul Diyin yá sizíinii nilį́įgo Titus yich’į’ í’iilaa, Diyin k’ehgo neineeztą́ą́’ Yisdá’iiníiłii bá sízį́į dooleeł jinízingo ádoolnííłgo bííghah dooleełígíí dóó Áháłnínígíí joodląągo dóó bik’eh hojíłį́įgo. Áníigo éí ha’áhwiinít’į́įgo, k’eház’don ntsíjíkeesgo, t’áá aaníinii bee ntsíjíkeesgo, diyin k’eh joogáałgo—díí bee t’óó béé hózinígo ha’jólníigo át’éedoo.

Jó áko, Paul éí bee ájít’éego báá hádzidígíí yaa halne’ doo ákójít’éeda níigo “doo t’áá shí t’éiyá jinízin da, doo t’áá hodina’í há náháchįįhda, … [dóó] doo naanish ni’kwííléhgo yee ádééholdzííd da.” Ákójít’éigo éí Yisdá’iiníiłii ntsékeesígíí bits’ą́ą́jí jílį́įdoo dóó Diyin k’ehgo iiná bee naasjoogááłígíí hats’ą́ą́’ yidoołchxǫǫł. Diyin bizaad biyi’doo yaahale’, “doo t’áá shít’éí jinízingóó” éí doo aláahgo ánisht’é níigo é’éł’į́įda dóó doo ádaadzódlíida; “doo t’áá hodina’í bá náháchįįhda” éí doo tsxííł shiiłxé nízinda dóó doo bínáháshch’íi’da éí yits’ąą kót’é; dóó “doo naanish da dooleeł níigo yee ádééholdzííł da” éí doo ínáádiiltłi’ da, doo t’áá chxaałeh é’éł’į́įda, dóó doo ódziihda, dóó doo na’ałts’inda, dóó doo ats’íís atíłį́įda, dóó doo hani’ atíłį́įda. Áko iiniidláago dóó jooba’ íiniidzingo łahgo ániit’éedoogo yéego íit’į́įgo bineilnish doo, Bóhólníihii Bee ajooba’ tsé ntł’izígíí nahalingo bee niildzil doo dóó éí bee niiltólí diidleeł dóó diyingo Bilák’eedoo bá neilnish doo.

Hannah dóó Samuel

Bé néilniihdoo ha’ííníilniigo bineelnish dooígí, yééshiyííłnii’ Hannah bizaad, éí Diyin yáyáłti’í Samuel bimá—asdzání t’áá íyisí be’oodlą’ hólǫ́ǫgo, azhą́ bich’į’ nahwiis’náá’ndi, Bóhólníihii ahéhee’ yiłníigo hataałgo yich’į’ sodoolzin. Éí áníílá, “T’áadoo ayóó át’éego ádaa hó’niihgo yáníłti’í; t’áadoo ádaa hodzódlí bee hahídziihí, háálá Bóhólníihii Diyin God t’áá ałtsoní bił bééhózin, áádóó bí t’éiyá baa nida’aldeehígíí t’áá ákóne’ yeinít’į́.” Biyiin doo sodizin t’éiyá át’éeda—jooba’ íínízingo át’į́, ádaayisti’go, dóó ha’ólníigo. Hannah binahjį’ éí Diyin k’ehgo hadziilígíí éí doo t’áá k’ad jinízinígíí bee da doodai’ saad bee ayóo daajiijódlíigo éí dooda t’áá hazhó’ó ha’jólníigo t’éiyá, jiijooba’go ntsíjíkeesgo Bóhólníihii bibee hódzáanii at’éhígíí át’ao.

T’áá áłahjį’ nahalingo, éí nahasdzáán bikáá’go kót’éhígíí baa daha’niih t’áá doo át’éhígóó bá dahachį’ígíí, adaadadzódlíhígíí, doo hada’ólninígíí, dóó bił dahatsxohígíí, t’áá áko danízin binaago ákódaat’éhígíí bida’diłna’ dóó áájí atah daaleehgo bee baadaha’niih. Ha’jólní bits’ą́ąjį’ díníit’į́įgo dóó Ii’sizį́ Diyinii baa át’e’ ádinígíí dóó yilzhólígo nihich’į’ yáłti’ígíí doo yiiníilts’ą́ą́’go íit’inígíí dóó yéilti’ígíí bee, ch’į́įdii bibee ódleehí doo nantł’ahgo yih nihidínoo’ah, biniinaa nihi zaad dóó íit’iígíí náasdi ayóo bąąh nihíni’ doo, haishį́į́ yá’át’éehgo bich’į’ yádeilti’ígíí, nihighan haz’ą́ą́dooígíí, doo daai’ sodizin báhooghan doo naat’áanii danlínígíí. Jesus Christ bi nahat’a’ anhiłníigo éí hada’íínółní k’ad t’áá íyisí ach’į’ nahwii’ná biyi’ yiikáh, díígi áhoot’įįhgo t’áá ła’í niidzinígo ánít’éhígíí bee nihééhoozįįh. Martin Luther King Jr. łah ádííniid, “Diné át’éhígíí éí doo t’áá ałtso bee hats’íídígíí bee hólǫ́ǫgo da dóó t’áá áłdįįd ádaalyaahígíí bee hólǫ́ǫgo doo bee níl’į́įda, áko bee níl’ínígíí éí bich’į’ nahwii’náago dóó ałhináázhdiijahgo hait’ao iiłínígíí bee.”

Bóhólníihii bił aha’diniit’ánígíí niidlį́įgo, nihik’ihodiinii’ nihijéí biyi’di niłdzilgo diyingo ák’idiit’ánígíí Bóhólníihii bich’į’ íilyaa, bik’ehgo hinii’náadooígíí nihá haidiilaa Bí hadíłt’éhígíí át’ao. Nát’ą́ą́’, éí Bí t’áá aníí áníigo díí yee haadzíí’, “T’áá aaníí, t’áá aaníigo, ánihidishní, díí éí shí shi nanitin át’é, háíshį́į́ díí yoosdląądígíí éí shi tse’ bikáa’gi niłdził doo, ch’į́įdiitah bidáádinítą́ doo bik’jį’ doodleeł da.”

Yisdá’iiníiłii

Nijéí T’áadoo Ntsináltłi’í, Howard Lyon áyiilaa, Havenlight yee joozba’ígíí át’é

Yisdá’iiníiłii nahasdzáán yikáá’go na’nitin yę́ędą́ą́’ t’áá ałtsoí yich’į’ ha’ólníigo bee Béé ho’dososzįįd. Bí át’éhąągi át’ao, Nanhineeztą́ą́’ “nihich’į’ ndahwii’náago hada’íínółní, danihódziihígíí t’áadoo nát’ą́ą́’ ndéinóhdziihí.” Nanhineeztą́’ígíí át’ao t’áadoo nihá ndahachįįhí azhą́ łahdę́ę́’ bá dahachį’ dóó ahináádiijah ndi, Haadzíi’go ání, “Ádaa nda’iinohkąąh, áłchíní yázhí ádaat’éhígíí át’ao i’dółnééh.” Díí ałdo’ yee na’neeztą́ą́’ t’áá haishį́į́h bijéí biyi’dóó Shich’į’ nihidookah danízinígíí k’é bee k’éé dahasdoodgo yich’į’ bádahachį’ígíí doodaii’ t’áá háida bich’į’ doo dahaldenígíí. Hada’ííníilníigo dóó nihijéí biyi’dóó aadajiiniiba’go, éí Jesus t’áá aaníinii yee ánHiłní t’áá haida t’áá na’níle’di nihá é’éł’į́įgo, doo nihaajooba’go, t’óó nihaidlohgo, nihich’į’ doo ba’áhwiinít’į́į́’dago, Bí éí Bee ajooba’ doo nahjį’ nihits’ą́ą́’ kwíidoolíił da, dóó k’é bee hodíisyeelígíí yee nihił aha’deet’ánáa doo nihits’á néididoo’áał da.

T’áá dikwíínááhai yę́ędą́ą́’, she’asdzą́ą́ bił Mexico Citydi Sodizin Báhooghandi da’oodlání danlínígíí bił áłah siidlį́į́’. T’óó ahayóí, ahéé dahólzinígíí doodai’ ayóó áda’aho’nínígíí binahjį’, éí t’áá íyisí bich’į’ ndahwiisnaa’go yik’ee tidahooz’nii’, dabi’disnáahígíí atah, ndabi’diztseedígíí, dóó bąąh yíníiłgo łahgo át’éego yik’ee tihdahooz’nii’ígíí.

Díí Diyin Dayoodlánígíí biniijį’ daníil’į́įgo, doo bádahachį’ da, doo da’joołáada, doodái’ doo t’áá kad nát’ą́ą́’ atínda’adléeh da. Ákó, t’áadoo íits’a’í jooba’ ádéinízingo níil’į́į́’. Biniijį’, yínííł bee dat’íindi, jooba’ ádeinízingo ndadiidzih dóó yá’át’ééhgo hats’ííd náhodoodleeł danízin. Azhą́ bijéí tidahooz’nii’go daasdił ndi, díí Diyin Dayoodlánígíí t’áá náás yíkai Jesus Christ yada’ólíigo, tidahooz’nii’ ndi t’áadoo be’oodlą’ haadayit’ao da ni’kódayiilaada éí doo dai’ t’áadoo Diyin God binahat’a’ táá aaníínii bił béé dahózinígíí t’áadoo bits’ą́ą́’ dadíníizkaada.

Diyingo áłahsiidlį́į́’ígíí ííłtsogo t’áá ła’í nízínígo yá’át’ééh binyé bitaashiit’áázh. T’áá ałtso bílák’edadiil’nii’go, bizéé dashiichid t’áadoo íits’a’í t’áá aaníinii Bóhólníihii nihíká adoolwolígíí ba’ákodaniizį́į́’, hada’ííníilníigo éí azhą́ iiná doo nihaajooba’da ndi dóó nihich’į’ ndahwii’náandi Bóhólníihii nihi ka’adoolwoł. Nihinááł t’áadoo íits’a’í dóó t’áadoo baa ntsíikeesí díí áhóót’įį’dígíí nihí ałdó’ Yisdá’iiníiłii be’atiingo t’áá ałtsoí bich’į’ ha’ííníilníigo yiidáał doo. Diyin yánaal’a’í ałníí’gi niit’áázh nahalin nt’éé’.

Jesus Christ, aláahdi át’éi, nihá tihooz’nii’ bits’íís bits’ą́ą́doo táá ałtsodę́ę́’ bidił nihá dadeezna, ndi Bí éí t’áadoo ádahoolchį́į́d da bijé t’áadoo yiyííłchxǫ’da, doo dai’ bizaad yee t’áadoo bizááká haadzíí’da, doo yá’át’éehii da yee, Bizábąąhdóó saad yee Diyin God yiyíídzíi’da, azhą́ t’áá íyisí tihooníih ndi. Aláahdi ha’ólníigo dóó t’áadoo benáłt’éhégóó baa át’e’ ádingo, t’áádoo t’áá Bí t’éiyá ádaa ntsizkéez da nt’éé’ t’áá hazhó’ó Diyin God ba’áłchíní t’áá ła’í nízinígo t’éiyá yaantsékees nt’éé’—ałk’idą́ą́’ígíí, k’adígíí, dóó náasdíígíí. Apostle Peter Diyin God yáhalne’íí t’áá aaníí bił bééhózingo Christ t’áá íyisí yá’át’éehii yee yá haadzíí’ kóníigo, “Bí éí, dabódziihgo, t’áadoo nát’ą́ą́ náyíídzíí’da; tihooz’nii’yę́ędą́ą́’, t’áadoo atínihideeshłííł díí niid da; áko t’áá aaníinii yá’ádaat’éehii bee bá ndahwiit’aahígíí bá nahodoo’áałgo yaa ádeet’ą́’.” Azhą́ t’áá íyisí aláahgo tihooznii’ ndi, Yisda’iiníiłii diyin k’ehgo ha’ól’nínígíí aláahdi hadíłt’éego nihinááł áyiilaa. Bí éí haadzíí’ kóníigo, “Ákonidi, shiTaa’ éí baa hashniih, áádóó shinaanish ałtso ła’yishłaa dóó diné t’áá’ałtso bá hadisdzaa.”

Shik’is dóó shilahkéí ayóó anhíínísh’nínígíí, t’áá aaníigo t’áá íyisí t’áá áníiltso ánhidishní díí bee hadoohnééh nihintsékees dóó nihijéí Christ ha’ólnínígíí át’ao ádaołééh Diyin Yáhałti’ii President Russell M. Nelson ayóó ádéiníí’nínígíí diyin yits’ą́ą́doo nihił hoolne’ígíí beda’diilnííł. T’áá íyisí yéego ádeit’į́įgo dóó nihe’oodlą’ bee hada’ííníilníigo bee áda’iil’į́įdoo dóó nihizaad bee biyi’ yádeilti’doo, táá aaníí shił bééhózin nihe’iina’ bidziildo dóó niłdzildo nihiYisdáiiníiłii íyisí bee niildzilígíí nihá nilį́įgo.

T’áá íyisí t’áá aaníí shił bééhózin éí t’áá áłahjį’ ha’ííníilníigo nihi ts’íís dóó nihiyi’ sizíinii niłtólígo áyiił’įįh áko nihijéí diyingo Yisda’iiníiłii bich’į’ ndiidááł, nihaajooba’go t’áá áhanjį’ ách’į’ nanhidoolóós, dóó ałch’e nihidoolííł, siihasin dóó k’é bee haz’yélígíí bee, éí aláahdi baa ha’niihgo beiníłką́ądi Bí baa hidiikah Naakidi Nínááná Daahígóne’. Saad dadiyinígíí bee nihił hashne’ Yisdá’iiníiłii, Jesus Christ bízhi’ binahjį’ ádishní, amen.

Nda’asdzoh

  1. Russell M. Nelson, “The Temple and Your Spiritual Foundation,” Liahona, Nov. 2021, 93.

  2. See Lucy Mack Smith, History, 1844–1845, book 18, page 5, josephsmithpapers.org. Although the phrase “firm as the pillars of heaven” was given in a blessing to Hyrum Smith, it seems fitting for Joseph Knight as well.

  3. Doctrine and Covenants 12:7–8.

  4. See Philippians 4:13.

  5. See Titus 1:8.

  6. Titus 1:7.

  7. See Guide to the Scriptures, “Pride,” Gospel Library.

  8. See Guide to the Scriptures, “Anger,” Gospel Library.

  9. See Guide to the Scriptures, “Contention,” Gospel Library.

  10. See 2 Nephi 25:23

  11. 1 Samuel 2:3.

  12. Martin Luther King Jr., Strength to Love (1964), 25; see also Proverbs 15:1; Doctrine and Covenants 121:45–46.

  13. See 3 Nephi 27:27; see also “Christlike Attributes” (video), Gospel Library.

  14. 3 Nephi 11:39.

  15. Doctrine and Covenants 31:9.

  16. 3 Nephi 11:37; see also Mark 10:15; Luke 18:17; Mosiah 3:19; 3 Nephi 9:22.

  17. See 3 Nephi 12:22–24; see also Guide to the Scriptures, “Forgive,” Gospel Library.

  18. See 3 Nephi 22:10; see also Psalm 94:14; Doctrine and Covenants 35:25.

  19. 1 Peter 2:23.

  20. Doctrine and Covenants 19:19.