Teisūs prievaizdai – Jėzaus Kristaus mokiniai

Prezidentė Kamilė N. Džonson

Paramos bendrijos visuotinė prezidentė

Trys palyginimai moko prievaizdavimo ir rodo, kaip mums stiprinti savąją Jėzaus Kristaus mokinystę.

palyginimo apie dešimt mergaičių iliustracija

Jėzaus Kristaus šviesa mūsų mokinystėje yra aukščiausia atsinaujinančios energijos forma – energijos, kuri gaunama iš nuolat pasipildančio šaltinio. Nešdami Kristaus paramą ir šviesą kitiems, mes Jame atrandame paramą sau.

Tad būkite taikdariai savo namuose, bendruomenėje ir interneto erdvėje. Palengvinkite kančias aplink save.

Šėtono tikslas – kad būtume veikiami. Tėvo laimės planas, priešingai, suteikia mums galimybę veikti, būti gėrio, ramybės, vilties veiksniais.

Su dezinformacija galime kovoti dalydamiesi pakylėjančia, viltinga ir tikslia informacija – tapdami tiesos gynėjais, o ne vien informacijos gavėjais. Negatyvumą galime atsverti užtvindydami pasaulį Jėzaus Kristaus evangelijos šviesa ir gerąja naujiena.

Kaip yra pasakęs mūsų mylimas pranašas prezidentas Raselas M. Nelsonas, atsakymas visada yra Jėzus Kristus: „Kad ir kokių klausimų ar problemų kiltų, atsakymą visada rasite Jėzaus Kristaus gyvenime ir mokymuose.“

Prezidentas Nelsonas mus kvietė Jėzaus Kristaus mokinystę pasirinkti „svarbiausiu prioritetu“. Savo mokinystę stipriname mokydamiesi iš Jėzaus Kristaus ir apie Jį. Tad panagrinėkime Gelbėtojo mokymus.

Dešimt mergaičių

Mato 25 skyriuje yra trys iškalbingi palyginimai. Pirmas, palyginimas apie dešimt mergaičių (žr. 1–13 eilutes). Penkios buvo protingos ir penkios kvailos. Visos dešimt buvo tinkamoje vietoje, laukė jaunikio ir kiekviena atėjo su žibintu.

Kai Gelbėtoją simbolizuojantis jaunikis atėjo netikėtą vidurnakčio valandą, penkios mergaitės neturėjo pakankamai aliejaus savo žibintams. Galbūt jos manė, kad nebūtina turėti daugiau aliejaus. Kitaip sakant, jos galbūt nebuvo apdairūs to aliejaus, kurį turėjo, prievaizdai. Galbūt išsiblaškiusios jos tinkamai nepasiruošė išlaikyti savo žibintų degančių.

Taigi, atsakydamas į jų prašymą įeiti į vestuvių vakarienę, jaunikis atsakė: „Jūs manęs nepažįstate“ (Joseph Smith Translation, Matthew 25:11 [in Matthew 25:12, footnote a]). Ir priešingai, tai reiškia, kad, dėl pasiruošimo ir išmintingo prievaizdavimo, penkios protingos mergaitės tikrai Jį pažinojo.

Tas brangus aliejus gali simbolizuoti jų asmeninį atsivertimą. Dėl to protingosios mergaitės galėjo įžiebti savo žibintus ir įeiti į vestuvių puotą su jaunikiu. Tuo aliejumi negalima pasidalyti su draugais, nes asmeninis atsivertimas yra būtent toks – asmeninis. Galime ir turime išlaikyti aukštai iškeltą žibintų šviesą, kad pakylėtume, stiprintume ir kviestume kitus pas Jėzų Kristų, bet kiekvienas iš mūsų esame savo paties atsivertimo prievaizdas.

Kaip sakė Gelbėtojas: „Būkite ištikimi, nuolat besimeldžiantys, laikantys savo žibintus sutvarkytus ir degančius ir aliejų su savimi, kad būtumėte pasiruošę, kai ateis Jaunikis“ (Doktrinos ir Sandorų 33:17; kursyvas pridėtas).

Talentai

Antras Mato 25 skyriuje aprašytas palyginimas yra apie talentus (žr. 14–30 eilutes). Tame pasakojime šeimininkas, ruošdamasis į tolimą kelionę, trims savo tarnams davė talentų. Talentas buvo pinigas. Taip pat apie juos galime galvoti kaip apie dovanas, sugebėjimus ir palaiminimus, kuriuos mums suteikia mūsų Dangiškasis Tėvas. Vienam tarnui šeimininkas davė penkis talentus, kitam – du, trečiam – vieną. Ir tada šeimininkas leidosi į kelionę.

Sugrįžęs jis sužinojo, kad tarnai, kuriems jis davė penkis ir du talentus, buvo ištikimi ir naudingi prievaizdai ir tinkamai juos panaudojo, padvigubindami jų vertę. Kadangi jie buvo ištikimi prižiūrėdami nedaug, šeimininkas jiems davė daugiau sakydamas: „Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, pavesiu tau didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!“(21 eilutė).

Tačiau tarnas, kuriam buvo duotas vienas talentas, jį užkasė, galbūt todėl, kad buvo išsiblaškęs ir neskubėjo. O gal jis nusivylė, nes nežinojo kaip pradėti arba išsigando, kad jam nepavyks. Galbūt jis lygino save su kitais tarnais ir abejonės sutrukdė jam pabandyti. Jis nepasiruošė šeimininko sugrįžimui, nepatyrė ištikimo prievaizdavimo džiaugsmo ir prarado savo talentą.

Palyginimas apie dešimt mergaičių ir palyginimas apie talentus yra panašūs. Abiejuose pabrėžiama, kad esame asmeniškai atsakingi už savo atsivertimą ir privalome pasiruošti priimti Viešpaties duotą išaukštinimo dovaną – kad esame talentų ir dovanų, kurie mums buvo duoti, prievaizdai ir turėsime už tai atsiskaityti asmeniškai.

Gerojo Ganytojo avys

Galiausiai Mato 25 skyriuje pasakojama apie tuos, kurie įgijo „pasitikėjimą priešais Dievą“. Jie apibūdinami kaip Gerojo Ganytojo avys, esančios Jo dešinėje, besimėgaujančios vestuvių puota su Juo ir palaimintos valdyti didelius dalykus (žr. 31–40 eilutes). Viešpats joms pasakys:

„Aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priėmėte,

buvau nuogas, ir mane aprengėte, buvau ligonis, ir mane aplankėte, kalinys, ir atėjote pas mane“ (Mato 25:35–36).

Kaip Jo mokiniai, mes ruošiamės antrajam Jo atėjimui ir stengiamės būti ištikimi bei naudingi to, kuo buvome palaiminti, prievaizdai. Atjauta, tikroji meilė, dorybė ir ištikimas prievaizdavimas ne tik ruošia mus vėliau gyventi su Juo, bet jau dabar įgyti pasitikėjimą priešais Dievą. Mormonas mokė, kad tiems, kurie yra kupini tikrosios meilės – tyros Kristaus meilės, – „viskas bus gerai“ paskutiniąją dieną. Jie bus kaip Gelbėtojas, matys Jį tokį, koks Jis yra, bus kupini vilties ir skaistūs, kaip Jis yra skaistus. (Žr. Moronio 7:47–48.) Prezidentas Nelsonas pareiškė: „Tikroji meilė ir dorybė atveria kelią į pasitikėjimą priešais Dievą!“

ėriuką nešančio vyro iliustracija — Jėzaus Kristaus mokiniai rūpinasi tais, kam reikia pagalbos.

Visi trys palyginimai moko apie mūsų pačių atsivertimo prievaizdavimą, dovanų, talentų ir turto, kuriais buvome palaiminti prievaizdavimą, ir savo alkstančio, benamio, įskaudinto ir pavargusio artimo prievaizdavimą.

Jie moko, kaip Kristaus mokiniai turėtų ruoštis pavojingiems laikams, kurie bus prieš Gelbėtojo antrąjį atėjimą. Tai laikai, kuriais gyvename! Turime išlaikyti skaisčiai degančius savo atsivertimo žibintus, leisti šviesti mūsų šviesai, naudoti bei ugdyti savo talentus ir rūpintis tais, kuriems reikia pagalbos. Tai yra turėti tikrosios meilės – tyros Kristaus meilės.