Senojo Testamento vadovas, kaip priimti dieviškąją tapatybę

Pradžioje buvo Žodis, aut. Eva Timoti, galima kopijuoti tik naudojimui Bažnyčioje

Meluočiau, jei sakyčiau, kad niekada neabejojau savo vaidmeniu Dievo plane.

Kaip aš, tokia netobula, galiu pritapti prie Jo tobulo plano? Kaip galiu būti verta antros galimybės, kurią Dangiškasis Tėvas man reguliariai suteikia? Kaip man galėtų būti patikėta dalytis Jo meile su kitais, kai pačiai kartais sunku ją pajusti?

Jei ši pragaištinga spiralė atrodo pažįstama, jūs nesate vieni.

Viena didžiausių priešininko taktikų yra užsipulti mūsų dieviškosios tapatybės supratimą. Vyresnysis Brajanas K. Teiloras iš Septyniasdešimties mokė: „Šis didis karas dėl dieviškosios tapatybės nuožmiai siautėja, Šėtono augančiam arsenalui siekiant sunaikinti mūsų tikėjimą į Dievą ir mūsų ryšio su Juo pažinimą.“

Laimei, Dangiškasis Tėvas mokė ir toliau moko savo vaikus apie jų vertę. Nuo pat pradžių Raštuose aprašyti žmonės galėjo susidurti su tai pačiais klausimais, kurie jums bei man gali kilti ir šiandien.

Šiais metais studijuodami Senąjį Testamentą ir taikydami Raštuose aprašytų žmonių patirtį savo gyvenime, galite sužinoti apie savo pačių dieviškąją tapatybę. Ir galbūt pakeliui rasite atsakymus į labai svarbų klausimą:

Kas aš esu?

Adomas ir Ieva žymi pačią žmonijos poreikio suprasti dieviškąją tapatybę pradžią. Dangiškasis Tėvas sukūrė juos pagal savo atvaizdą, suteikė jiems teisę prievaizdauti visai žemei ir joje esantiems kūriniams bei įsakė daugintis ir pripildyti žemę (žr. Mozės 2:26–28).

Kaip Adomo ir Ievos palikuoniai, šiuos tapatybės principus galite pritaikyti sau. Tiesiogine prasme esate dvasinis Dievo vaikas, turintis dievišką atsakomybę būti išmintingas prievaizdas ir kurti amžinąją šeimą.

Suvalgę gero ir pikto pažinimo medžio vaisiaus, Adomas ir Ieva buvo išmesti iš Edeno sodo. Nors jie buvo atkirsti nuo Dangiškojo Tėvo akivaizdos tiek fiziškai, tiek dvasiškai, Jis parūpino Gelbėtoją, kad per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą padėtų jiems įveikti ir fizinę, ir dvasinę mirtį.

Kaip ir Adomo bei Ievos, jūsų vertė „Dievo akyse […] yra didžiulė“ (Doktrinos ir Sandorų 18:10).

Abraomo istorija tiesiogiai susijusi su dieviškąja tapatybe. Viešpats Abraomui davė amžiną pažadą:

„Aš padarysiu tave didele tauta, tave laiminsiu ir padarysiu tavo vardą garsų; ir tu būsi palaiminimas.

Aš laiminsiu tuos, kurie tave laimina, ir prakeiksiu tuos, kurie tave keikia, ir tavyje bus palaimintos visos žemės giminės“ (Pradžios 12:2–3).

Po daugelio laukimo su tikėjimu metų Abraomas ir Sara buvo palaiminti sūnaus Izaoko gimimu. Tada Dievas įsakė Abraomui paaukoti Izaoką, „kas yra Dievo ir jo Viengimio Sūnaus atvaizdas“ (Jokūbo knygos 4:5). Kai Abraomas parodė, kad yra pasiryžęs tokiai aukai, jį sustabdė Viešpaties angelas.

Skaitome:

„Savimi prisiekiu, – sako Viešpats, – kadangi tu tai padarei ir nepagailėjai savo vienintelio sūnaus,

Aš laiminte tave palaiminsiu ir dauginte padauginsiu tavo palikuonis, kad jų bus kaip žvaigždžių danguje ir kaip smilčių jūros pakrantėje. Tavo palikuonys užims savo priešų vartus,

ir per tavo palikuonis bus palaimintos visos žemės tautos dėl to, kad paklausei mano balso“ (Pradžios 22:16–18).

Ši nuostabi istorija moko, kad visi, kurie sudaro sandoras su Dangiškuoju Tėvu ir jų laikosi, gali gauti Abraomo ainijai pažadėtas palaimas. Kaip sandoros vaikas, jūs galite gauti pažadėtas Abraomo sandoros palaimas, jei tvirtai laikysitės pažadų, kuriuos duodate Viešpačiui per krikšto ar šventyklos sandoras.

Istorija apie Hagarą – Saros tarnaitę ir Izmaelio motiną – moko apie mūsų įspūdingą ištvermingumą. Gimus Abraomo ir Saros sūnui Izaokui, Hagara ir Izmaelis buvo ištremti į dykumą (žr. Pradžios 21:9–14).

Matydamas Hagaros sielvartą ir nuoširdžius maldavimus pasigailėti Izmaelio gyvybės, Viešpats pasiuntė angelą jos paguosti: „Nebijok! Dievas išgirdo berniuko balsą. Kelkis, imk berniuką ir laikyk jį tvirtai savo rankose, nes aš jį padarysiu didele tauta“ (Pradžios 21:17–18).

Net kai Hagara dykumoje jautėsi visiškai viena, Dangiškasis Tėvas jos neapleido. Ji buvo apsaugota ir apdovanota už savo tikėjimą ir stropumą.

Kaip ir Hagara, galite jaustis taip, lyg vieni klaidžiotumėte dykumoje. Tačiau Dangiškajam Tėvui esate labai vertingi. Galbūt laikinai klajojate po dykumą, bet Jis jūsų nepamiršo. Jis ruošia jus daryti didžius dalykus statant Jo karalystę.

Dangiškasis Tėvas pašaukė Mozę išvaduoti izraelitų iš vergijos Egipte. Jis padarė daugybę galingų stebuklų, leidusių jiems galiausiai ištrūkti (žr. Išėjimo 7; 14).

Nors savo pašaukimą vykdė sėkmingai, Mozė ne visuomet buvo tikras, kad gali padaryti tai, ko jo paprašė Dangiškasis Tėvas. Kai Mozė išsakė savo netinkamumo jausmus, Viešpats atsakė: „Aš būsiu su tavimi! Štai ženklas, kad Aš tave siunčiu: kai išvesi tautą iš Egipto, jūs tarnausite Dievui ant šito kalno“ (Išėjimo 3:12).

Mozė priėmė savo, kaip Dievo vaiko, tapatybę ir pasinaudojo Dangiškojo Tėvo galia, kad atliktų Jo stebuklus. Jūs, kaip Mozė, galite naudotis galia vykdyti Dievo darbą, kai užmezgate amžiną ryšį su Dangiškuoju Tėvu.

Taigi, kas jūs esate?

Dabar atėjo laikas jums patiems rasti atsakymą.

Atsakymų į savo klausimus ieškokite Raštuose ir rasite juos. Dangiškasis Tėvas nori, kad tiksliai suprastumėte, kas esate, kad galėtumėte mylėti save taip, kaip Jis jus myli.

Jūsų amžinosios, dieviškosios tapatybės pažinimas jau visai šalia, tad ko gi laukiate?