„Tomas: tikėjimo kelionė“, Liahona, 2026 m. kovas.
Jie pažinojo Gelbėtoją
Tomas: tikėjimo kelionė
Tomo istorija rodo, kad klausimai, kantrybė ir liudijimo įgijimas yra mūsų tikėjimo ir įsitikinimo augimo dalis.
Lauros Seros iliustracija, kopijuoti negalima
Kas jums ateina į galvą išgirdus Gelbėtojo mokinio Tomo vardą? Dažnai jo vardą siejame su „abejotoju“ ar „abejojančiu“.
Tačiau Tomas yra daug daugiau nei vien „abejotojas“. Jono evangelijoje matome Tomo tikėjimo kelionę, kuri gali atspindėti mūsų pačių kelionę: tikėjimas gali stiprėti laikui bėgant, kai tikime ir veikiame, kad jį sustiprintume.
Kelti klausimus yra normalu
Jėzus Kristus pašaukė Tomą būti vienu iš Jo dvylikos apaštalų, ir Tomas sekė Gelbėtoju per visą Jo trejų metų tarnystę. Jis ištikimai mylėjo Gelbėtoją. Išsigandęs dėl Viešpaties gyvybės, Tomas kitus apaštalus ragino: „Eikime ir mes numirti su juo!“ (Jono 11:16).
Kupinas pamaldumo, jis vis tiek uždavinėjo klausimus. Prieš Getsemanę Jėzus savo mokinius mokė, kad Jis išeis. Tomas paklausė: „Viešpatie, mes nežinome, kur Tu eini, tai kaip žinosime kelią?”
Jėzus atsakė: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane“ (Jono 14:5–6).
Kaip ir Tomas, mes galbūt nesuprantame visų Dievo mokymų ir visų išgelbėjimo plano aspektų. Tačiau užduodami teisūs klausimai, gali apreikšti tiesą iš Viešpaties. Turime auginti savo tikėjimą.
Prezidentas Raselas M. Nelsonas mokė:
„Jei turite klausimų – aš tikiuosi, kad turite, – ieškokite atsakymų karštai trokšdami tikėti. […]
Jūsų nuoširdūs klausimai, užduodami su tikėjimu, visada ves į didesnį tikėjimą ir pažinimą.“
Tikėjimas prieš baimę
Apaštalams išgirdus, kad Jėzus prisikėlė iš numirusių, „jų žodžiai jiems pasirodė esą tuščios šnekos, ir jie moterimis nepatikėjo“ (Luko 24:11). Tomo abejonių laikotarpis galbūt tęsėsi ilgiau nei kitų, nes jo nebuvo, kai prisikėlęs Viešpats pirmą kartą pasirodė mokiniams (žr. Jono 20:24).
Jiems pasakius Tomui, kad matė Gelbėtoją, šis atsakė: „Jeigu aš nepamatysiu Jo rankose vinių dūrio ir neįleisiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu Jo šono – netikėsiu“ (Jono 20:25).
Po aštuonių dienų Viešpats vėl pasirodė ir liepė Tomui paliesti Jo žaizdas. Atsakydamas Tomas pareiškė: „Mano Viešpats ir mano Dievas!“ (Jono 20:28). Tada Gelbėtojas pamokė svarbios tiesos: „Palaiminti, kurie tiki nematę!“ (Jono 20:29).
Atsakymai tikrai ateina. Vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė: „Mūsų Dangiškasis Tėvas girdi ir atsako į kiekvieną nuoširdžią maldą, tačiau atsakymai, kuriuos gauname, nebūtinai būna tokie, kokių tikėjomės, ir jie nebūtinai ateina tada, kada mes norime, ar būtinai taip, kaip tikimės.“
Įsitikinimas, kuris išlieka
Kai gauname atsakymus per ištvermę, maldą ir apreiškimą, taip pat galime įgyti įsitikinimą – liudijimą. Jei toliau puoselėsime savo tikėjimą, tas liudijimas galės likti su mumis visą gyvenimą. Prezidentas Nelsonas mokė: „Jei […] kantriai gerbsite Viešpaties tvarkaraštį, jums bus suteiktas pažinimas ir supratimas, kurių siekiate. Po to seks visi palaiminimai, kuriuos Viešpats paruošęs jums, netgi stebuklai. Štai ką jums atneš asmeninis apreiškimas.“
Tomo patirtis mums parodo, kad tikėjimas yra ne tikslas, o procesas. Dievas gerbia šį procesą ir laimina mus, kai išliekame atviri Jo vedimui ir siekiame liudijimo, kalbančio ramybę mūsų širdžiai (žr. Doktrinos ir Sandorų 88:63).