„Juozapas iš Arimatėjos: teisūs troškimai ir Dievo stebuklai“, Liahona, 2026 m. kovas.
Jie pažinojo Gelbėtoją
Juozapas iš Arimatėjos: teisūs troškimai ir Dievo stebuklai
Kas toks buvo Juozapas iš Arimatėjos ir ko galime pasimokyti iš jo vaidmens Velykų istorijoje?
Iliustravo Laura Sera, nekopijuoti
Juozapas iš Arimatėjos, padėdamas Viešpačiui pasiekti didžiausią triumfą žmonijos istorijoje, Velykų pasakojime suvaidino svarbų vaidmenį. Kai Jėzus Kristus buvo nukryžiuotas, Juozapas „drąsiai nuėjo pas Pilotą ir paprašė Jėzaus kūno“ (Morkaus 15:43). Kas paskatino Juozapą likti ir aktyviai veikti tokiu lemiamu Gelbėtojo aukos tarpsniu, kai tiek daug žmonių nevilties valandą apleido Viešpatį?
Jo ištikimybė gali atrodyti prieštaringa jo, kaip turtingo patarėjo, statusui Sinedrione – žydų susirinkime, sudarytame iš fariziejų ir sadukiejų, pasmerkusių Kristų mirčiai (žr. Mato 27:1, 57). Be to, Juozapas savąją Kristaus mokinystę laikė paslaptyje „dėl žydų baimės“ (Jono 19:38).
Vis dėlto galų gale jo atsidavimas suspindėjo. Jis „nesutiko su tarybos [, kuri siekė Gelbėtojo mirties] sprendimu ir poelgiu“ (žr. Luko 23:50–51). Gelbėtojui mirus, Juozapas suvystė Mokytojo kūną į lininę drobulę ir paguldė savo naujame kape (žr. Mato 27:59–60; Luko 23:52–53). Taip išsipildė pranašystė, kad Kristaus kapas bus su turtingaisiais (žr. Izaijo 53:9).
Jis prisikėlė
Atidavęs savo kapą Gelbėtojo laidotuvėms, Juozapas iš Arimatėjos padėjo išsipildyti pranašystei ir paruošė būdą stebuklingam Jėzaus Kristaus prisikėlimo liudijimui. Trečią dieną po nukryžiavimo Kristaus pasekėjai rado kapą tuščią ir išgirdo angelo balsą, skelbiantį: „Jo čia nėra! Jis prisikėlė“ (Mato 28:6).
„Jėzaus Kristaus prisikėlimas liudija Jo dieviškumą ir tai, kad Jis nugalėjo viską, – mokė vyresnysis D. Todas Kristofersonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo. – Jo prisikėlimas liudija, kad ir mes, susieti su Juo sandora, galime taip pat viską įveikti ir tapti viena. Jo prisikėlimas taip pat liudija, kad per Jį nemirtingumas ir amžinasis gyvenimas yra realūs.“
Juozapas galėjo nesuprasti, ką, be savo troškimo pagerbti Jėzų Kristų, davė per tas pirmąsias Velykas. Tačiau Juozapo teisius troškimus Viešpats panaudojo kaip dalį didžiausio stebuklo tapti „pirm[uoju] iš užmigusiųjų“ (1 Korintiečiams 15:20), pirmuoju prisikėlusiu iš mirusiųjų.
Kaip Juozapui teko svarbus vaidmuo, taip ir kiekvienas iš mūsų galime būti įrankiu Dangiškojo Tėvo rankose. Jo planas skirtas visiems. Jis remsis mūsų įgūdžiais, patirtimi ir aplinkybėmis, plėtodamas savo didį darbą. Per šias Velykas galime prisiminti šią žinią ir siekti Jėzaus Kristaus, aukodami viską, ką galime, kad padėtume statyti Jo karalystę, ir leisdami, kad mūsų gyvenime vyktų Jo stebuklai.