Teisūs prievaizdai – Jėzaus Kristaus mokiniai

Mieli draugai visame pasaulyje, sveiki atvykę! Džiaugiuosi šia galimybe būti su jumis – dalytis meile, kurią jaučiu jums, ir tuo, ko trokštu jums. Svarbiausia, viliuosi, kad šį vakarą jausite Dievo meilę ir būsite įkvėpti siekti aukščiausių Jo tikslų jums!

Esame istoriniame Šventyklos aikštės tabernakulyje Solt Leik Sityje. Šio didingo pastato statyba prasidėjo šimtas metų prieš man gimstant. Tais laikais Jutos teritorijoje statybinės medžiagos buvo labai brangios, nebuvo geležinkelio joms atvežti, o jei ir būtų buvęs, stigo pinigų. Tačiau tie, kurie dirbo prie šio didingo statinio, buvo išradingi ir pritaikė turimas medžiagas. Dalis medienos buvo pakartotinai panaudota anksčiau pastatytų gyvenamųjų namų mediena. Vinys ir poveržlės buvo gaminamos iš perdirbtų nusidėvėjusių jaučių pasagų. O tinkas buvo maišomas su gyvulių šeriais, kad būtų stipresnis. „Pritaikyti“, „pakartotinai panaudoti“ ir „perdirbti“ buvo jų dažnai sakomi žodžiai dar gerokai prieš tai, kai jie tapo mūsų žodyno dalimi.

Mano proprosenelis ir proproprosenelis iš motinos pusės, imigrantai iš Anglijos, gamino masyvias šio tabernakulio duris. Ar jie galėjo įsivaizduoti, kad jų palikuonė kalbės šioje istorinėje vietoje?

Seserys ir broliai, ar suvokiate, kokį poveikį padarysite jūs?

Pasaulis, kuriame gyvename, yra kupinas iššūkių. O jūs esate šiems laikams skirta moterų ir vyrų karta: jūs turite gebėjimų, savybių, troškimą ir galimybių semtis Dievo galios tiems iššūkiams priimti ir juos įveikti. Jūsų potencialas yra dieviškas.

Tikiu jumis. Pranašai, regėtojai ir apreiškėjai reiškia pasitikėjimą jumis. Jų žodžiai yra tarsi paties Viešpaties žodžiai.

Prašau, nesiliaukite stengtis išspręsti sudėtingus šių dienų klausimus. Mums reikia jūsų!

Suprantu, kad lengva patekti į negatyvumo spąstus, atsitrenkti į užtvarą nesiliaujančių pranešimų apie nelaimes pasaulyje. Ginkluoti konfliktai, ginčytina politika, represijos, stichinės nelaimės, žmonių kančios – visa tai man kone atima žadą. Galite jaustis nepajėgūs įgyvendinti ilgalaikius sprendimus.

Drąsiai pareiškiu, kad, būdami palaiminti Dievo stiprybe ir galia, kuri jums prieinama per sandorų su Juo sudarymą ir laikymąsi, galite atremti negatyvumą ir skleisti šviesą kiekvienoje tamsioje vietoje.

„[Mes] esa[me] pasaulio šviesa“, – paskelbė Gelbėtojas. O „šviesa glaudžiasi prie šviesos“. Mūsų mokinystės Jėzuje Kristuje šviesa yra aukščiausia atsinaujinančios energijos forma – energija, gaunama iš nuolat pasipildančio šaltinio. Liudiju, kad, nešdami Jo paramą ir šviesą kitiems, mes Jame atrandame paramą sau.

Tad būkite taikdariai savo namuose, bendruomenėje ir interneto erdvėje. Palengvinkite kančias aplink save.

Šėtono tikslas – kad būtume veikiami. Tėvo laimės planas, priešingai, suteikia mums galimybę veikti, būti gėrio, ramybės, vilties veiksniais.

Su dezinformacija galime kovoti dalydamiesi pakylėjančia, viltinga ir tikslia informacija – tapdami tiesos gynėjais, o ne vien informacijos gavėjais. Negatyvumą galime atsverti užtvindydami pasaulį Jėzaus Kristaus evangelijos šviesa ir gerąja naujiena.

Kaip yra pasakęs mūsų mylimas pranašas prezidentas Raselas M. Nelsonas: „Visada atsakymas yra Jėzus Kristus.“ „Kad ir kokių klausimų ar problemų kiltų, atsakymą visada rasite Jėzaus Kristaus gyvenime ir mokymuose.“

Prezidentas Nelsonas mus kvietė Jėzaus Kristaus mokinystę pasirinkti „svarbiausiu prioritetu“. Savo mokinystę stipriname mokydamiesi iš Jėzaus Kristaus ir apie Jį. Tad panagrinėkime Gelbėtojo mokymus.

Mato 25 skyriuje yra trys palyginimai, kuriuos Matas užrašė kaip paskutinius žemiškosios tarnystės metu Gelbėtojo išsakytus palyginimus. Kai ruošiau kalbą neseniai vykusiai visuotinei konferencijai ir ruošiausi šiai dvasinei valandėlei, Dvasia paskatino mane sugrįžti prie šių pasakojimų ir iš jų pasimokyti.

Savo kalboje noriu pabrėžti šių palyginimų pasiruošimo ir prievaizdavimo aspektus. Prezidentas Nelsonas kvietė mus „dabar [skirti] laik[o] pasiruošti antrajam […] Jėzaus Kristaus atėjimui“. Prievaizdavimas – tai to, kuo buvo patikėta rūpintis, stropus ir atsakingas valdymas. Būdami prievaizdais, mes sekame Jėzaus Kristaus pavyzdžiu. Tad įsiklausykite į pasiruošimo ir prievaizdavimo pamokas, kurių galime pasimokyti iš šių pasakojimų.

Pirma, palyginimas apie dešimt mergaičių: penkias protingas ir penkias, kurios apibūdinamos kaip kvailos.

Palyginime visos dešimt mergaičių buvo tinkamoje vietoje ir laukė jaunikio. Kiekviena iš jų atėjo su žibintu. Kaip ir jūs visi. Jūs esate čia, naudojate savo tikėjimą ir stiprinate savo liudijimą.

Kai Gelbėtoją simbolizuojantis jaunikis atėjo netikėtą vidurnakčio valandą, penkios mergaitės neturėjo pakankamai aliejaus savo žibintams. Jos turbūt nepagalvojo, kad turėti daugiau aliejaus yra svarbu ar būtina. Kitaip sakant, jos nebuvo apdairūs to aliejaus, kurį turėjo, prievaizdai. Galbūt išsiblaškiusios jos tinkamai nepasiruošė išlaikyti savo žibintus degančius.

Taigi, atsakydamas į jų prašymą įleisti į vestuvių vakarienę, jaunikis atsakė: „Jūs manęs nepažįstate.“ Tai reiškia, kad, dėl pasiruošimo ir išmintingo prievaizdavimo, penkios protingos mergaitės tikrai Jį pažinojo.

Dėl to brangaus aliejaus, simbolizuojančio asmeninį atsivertimą, protingosios mergaitės galėjo įžiebti savo žibintus ir įeiti į vestuvių puotą su jaunikiu. Tuo aliejumi negalima pasidalyti su draugais, nes asmeninis atsivertimas yra būtent toks – asmeninis. Galime ir turime išlaikyti aukštai iškeltą žibintų šviesą, kad pakylėtume ir stiprintume kitus, bet kiekvienas iš mūsų esame savo paties atsivertimo prievaizdas.

Kaip sakė Gelbėtojas: „Būkite ištikimi, nuolat besimeldžiantys, laikantys savo žibintus sutvarkytus ir degančius, ir aliejų su savimi, kad būtumėte pasiruošę, kai ateis Jaunikis.“

Panašiai ir mes pažinsime Gelbėtoją ir „pasitikė[dami] kreip[simės] į Dievą jau dabar“, jei ruošimės laikyti savo žibintus pilnus atsivertimo aliejaus, kad skleistume atsivertimo šviesą. Kaip vaizduoja nuostabi skulptūra Šventyklos aikštėje, taip ir mes galime ir turime remti bei stiprinti kitus kviesdami juos ateiti į šviesą – pas pasaulio Šviesą, Jėzų Kristų.

Antrasis Mato aprašytas palyginimas yra apie talentus. Tame pasakojime šeimininkas, ruošdamasis į tolimą kelionę, trims savo tarnams davė talentų. Naujojo Testamento laikais talentas buvo pinigas. Tačiau viliuosi, kad apie talentus galvosite kaip apie dovanas, sugebėjimus ir palaiminimus, kuriuos mums suteikia mūsų Dangiškasis Tėvas. Vienam tarnui šeimininkas davė penkis talentus, kitam – du, trečiam – vieną. Ir tada šeimininkas leidosi į kelionę.

Sugrįžęs jis sužinojo, kad tarnai, kuriems jis davė penkis ir du talentus, buvo ištikimi ir naudingi prievaizdai ir tinkamai juos panaudojo. Kiekvienas iš jų padvigubino jiems patikėtų talentų skaičių. Kadangi jie buvo ištikimi prižiūrėdami nedaug, šeimininkas jiems davė daugiau, sakydamas: „Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, pavesiu tau didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!“

Tačiau tarnas, kuriam buvo duotas vienas talentas, jį užkasė, galbūt todėl, kad buvo išsiblaškęs ir neskubėjo tinkamai naudoti savo talento. O gal jis nusivylė, nes nežinojo kaip pradėti, arba išsigando, kad jam nepavyks. Galbūt jis lygino save su kitais tarnais ir abejonės dėl savo sugebėjimų sutrukdė jam pabandyti. Jis nepasiruošė šeimininko sugrįžimui, nepatyrė ištikimo prievaizdavimo džiaugsmo ir prarado savo talentą.

Palyginimas apie dešimt mergaičių ir palyginimas apie talentus yra panašūs palyginimai. Abiejuose pabrėžiama, kad esame asmeniškai atsakingi už savo atsivertimą ir privalome pasiruošti priimti Viešpaties duotą išaukštinimo dovaną – kad esame prievaizdai to, kuo buvome palaiminti, ir turėsime už tai atsiskaityti asmeniškai.

Galiausiai Mato 25 skyriuje pasakojama apie tuos, kurie įgijo „pasitikėjimą priešais Dievą“. Apibūdindamas Gerojo Ganytojo avis, esančias Jo dešinėje, besimėgaujančias vestuvių puota su Juo ir palaimintas valdyti didelius dalykus, Jis sakė:

„Aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priėmėte; buvau nuogas, ir mane aprengėte, buvau ligonis, ir mane aplankėte; buvau kalinys, ir atėjote pas mane.“

Šis vaizdo įrašas gražiai tai atvaizduoja.

[vaizdo įrašas (subtitrai)]

„Jėzus mums parodė, kaip mylėti savo artimą. Sekame Jo pavyzdžiu, kai: [pakylėjame] pavargusius, puoselėjame vaikus, guodžiame aplinkinius, maitiname alkanus, ieškome tų, kuriems reikia pagalbos. Kiekviena diena tai galimybė būti tokiems kaip Jis, tarnauti kaip Jis, rūpintis kaip Jis. Kiekviena rūpinimosi diena prasideda nuo jūsų. Apsilankykite CaringSummary.ChurchofJesusChrist.org.“

[Vaizdo įrašo pabaiga]

Štai ko iš mūsų prašoma. Kaip Jo mokiniai, mes ruošiamės antrajam Jo atėjimui ir stengiamės būti ištikimi bei naudingi to, kuo buvome palaiminti, prievaizdai. Atjauta, tikroji meilė, dorybė ir ištikimas prievaizdavimas jau dabar ruošia mus gyventi su Juo ir įgyti pasitikėjimą priešais Dievą. Mormonas mokė, kad tiems, kurie yra kupini tikrosios meilės – tyros Kristaus meilės, – „viskas bus gerai“ paskutiniąją dieną. Jie bus kaip Gelbėtojas, matys Jį tokį, koks Jis yra, bus kupini vilties ir skaistūs, kaip Jis yra skaistus. Prezidentas Nelsonas pareiškė: „Tikroji meilė ir dorybė atveria kelią į pasitikėjimą priešais Dievą!“

Visi trys palyginimai moko, kaip Jo mokiniai – mes – turėtume ruoštis pavojingiems laikams, kurie bus prieš Gelbėtojo antrąjį atėjimą. Tai laikai, kuriais gyvename! Turime išlaikyti skaisčiai degančius savo atsivertimo žibintus, leisti šviesti mūsų šviesai, naudoti ir vystyti savo talentus, rūpintis tais, kuriems reikia pagalbos, tai yra turėti tikrosios meilės – tyros Kristaus meilės.

Visi šie trys palyginimai moko mus apie prievaizdavimą.

Mūsų pačių atsivertimo prievaizdavimą.

Dovanų, talentų, turto ir pagalbos, kuriais buvome palaiminti, įskaitant pačią žemę, prievaizdavimą.

Alkstančio, benamio, įskaudinto ir pavargusio artimo prievaizdavimą.

Kaip, būdami Jėzaus Kristaus mokiniai, galime būti geri prievaizdai?

Galbūt praverstų išsamesnis prievaizdavimo aptarimas. Pirmiausia apibrėžkime, kas yra prievaizdavimas. Ir kas yra prievaizdas?

Prievaizdas valdo didelės šeimynos lėšas ar nekilnojamąjį turtą. Prievaizdas nėra turto savininkas, bet jam patikėta jį valdyti savininko vardu. Naudingas prievaizdas yra ištikimas turto savininkui, išmintingai ir kilniai rūpinasi ištekliais. Tad prievaizdavimas yra rūpestingas ir atsakingas mums patikėtų dalykų tvarkymas.

Vyskupas Žeraldas Kozė iš pirmininkaujančios vyskupijos mokė, ką reiškia būti žemišku prievaizdu. Jis sakė: „Evangelijos kalba žodis prievaizdavimas reiškia šventą dvasinę ar fizinę atsakomybę rūpintis kuo nors, kas priklauso Dievui, už ką esame atsakingi.“

Pagalvokite, kokia tai didinga mintis! Esame Dangiškojo Tėvo mums patikėto turto prievaizdai. Tai yra šventas pasitikėjimas rūpintis žeme; jos ištekliais; Jo vaikais; mums duotomis dovanomis, talentais ir palaiminimais. Ir tai yra šventa pareiga rūpestingai elgtis su Jo turtu.

Kieno prievaizdai esate jūs?

Tikrai visų Dievo kūrinių šioje žemėje. Jūs esate savo kūno ir proto prievaizdai. Jūs esate sugebėjimų, talentų, dvasinių dovanų ir pagalbos, kuria esate palaiminti, prievaizdai. Jūs esate šios žemės prievaizdai. Ir jūs esate vienas kito prievaizdai.

Vyskupas Kozė paaiškino: „Mūsų prievaizdavimas Dievo kūriniams […] apima šventą pareigą mylėti, gerbti ir rūpintis visais žmonėmis, su kuriais dalijamės šia žeme. Jie yra Dievo sūnūs ir dukterys, mūsų seserys ir broliai, o jų amžina laimė yra pats sukūrimo darbo tikslas.“

Ar būsite naudingi prievaizdai? Kitaip sakant, ar išmintingai ir kilniai rūpinsitės Dievo kūriniais?

Norėčiau labiau sutelkti mūsų dėmesį į dovanų ir talentų, kuriais buvome palaiminti, prievaizdavimą, žemės prievaizdavimą ir aplinkinių prievaizdavimą. Atminkite, kad teisus prievaizdavimas yra mūsų mokinystės įrodymas.

Pirma, mūsų dovanų ir talentų prievaizdavimas.

Doktrinos ir Sandorų 46:11–12 sužinome šią tiesą:

„Nes ne visiems duodama kiekviena dovana; nes yra daug dovanų, ir kiekvienam žmogui dovaną suteikia Dievo Dvasia.

Vieniems duodama viena, kitiems duodama kita, kad taip būtų nauda visiems.“

Mūsų dvasinės dovanos – tai kiekvienam iš mūsų Dievo duoti gebėjimai. Jos suteikiamos pagal Jo valią ir laiką Šventosios Dvasios galia ir yra skirtos visiems Dievo vaikams laiminti ir jų labui.

Ištikimi prievaizdai siekia ir meldžia dvasinių dovanų, o tas, kuriomis buvo palaiminti, naudoja kitiems pakylėti ir jiems tarnauti. Kiekvienas iš jūsų, Dievo vaikų, esate gavę dovanų ir ypatingų talentų.

Vyresnysis Marvinas Dž. Eštonas, Dvylikos Kvorumo narys, apibūdino keletą mažiau pastebimų dovanų, savybių ir sugebėjimų, apie kuriuos galbūt nepagalvojote. Ar, man vardijant, pamąstysite apie save ir bandysite išskirti vieną ar dvi dovanas, kuriomis esate palaiminti? Tada, supratę, kad turite šią dovaną, apsvarstykite, kaip, būdami ištikimi prievaizdai, ją naudosite kitiems laiminti.

„Klausimų uždavimo dovana; išklausymo dovana; tylaus ramaus balso girdėjimo ir panaudojimo dovana; gebėjimo verkti dovana; ginčų vengimo dovana; sukalbamumo dovana; dovana išvengti tuščių pakartojimų; dovana siekti to, kas teisu; dovana neteisti kitų; dovana ieškoti Dievo vadovavimo; dovana būti mokiniu; [dovana nuraminti,] dovana rūpintis kitais; gebėjimo mąstyti dovana; dovana melstis; dovana […] galingai liudyti; dovana priimti Šventąją Dvasią.“

Ar galėčiau, jums toliau mąstant apie savo dovanas, jus įspėti? Nelyginkite savo dovanų su kitų dovanomis. Nesiimkite „žeminančio savęs vertinimo“. „Lyginimasis yra džiaugsmo vagis.“ Turėkite savo dovanas ir džiaukitės tomis, kurias turi kiti. Atminkite, jog dvasines dovanas Dievas per Dvasią duoda tam, kad taip būtų nauda visiems.

Mano brangi močiutė buvo anglų kalbos mokytoja ir atidžiai rinkdavosi žodžius. Ji mėgdavo sakyti: „Lyginimasis yra šlykštus.“ Šlykštus yra labai stiprus žodis. Jis reiškia „bjaurus ir labai smerktinas“. Kodėl mano močiutė man patardama, kaip rizikuojama lyginant save su kitais, vartojo tokį stiprų žodį? Todėl, kad savęs lyginimas su kitais retai būna produktyvus. Lygindami save su kitais, mes atsiskiriame nuo jų. Užuot jausdamasi viso Kristaus kūno dalimi, imuosi mažojo pirštelio vaidmens ir savo vertę matuoju žmogaus, kuris, kaip manau, yra pečiai, rankos ir liemuo, atžvilgiu. Paprastai sakant, lygindami save su kitais, jaučiamės arba prastesni, arba geresni, bet taip nėra. Visi esame mylimi dangiškųjų tėvų vaikai, palaiminti asmeniniu dvasinių dovanų, savybių, talentų ir stiprybių rinkiniu.

Todėl kviečiu jus puoselėti ketinimo lygintis atsisakymo dovaną. Prašykite, kad Dangiškasis Tėvas padėtų jums suprasti savo dvasines dovanas bei talentus ir kaip galėtumėte juos panaudoti kaip ištikimi prievaizdai.

Štai pavyzdys.

Prieš kelerius metus Nyderlanduose gyvenanti jauna suaugusioji Žana mąstė apie Adomui ir Ievai duotą įsakymą daugintis ir pripildyti žemę. Susidūrę su nevaisingumo problema, ji ir jos vyras stengėsi suprasti, kaip tas įsakymas taikomas jiems. Ji suprato, kad tuo laikotarpiu, kai Adomas ir Ieva neturėjo vaikų, jie puoselėjo ir prižiūrėjo sodą, kurio prievaizdais juos paskyrė Dievas. Apsvarsčiusi savo aplinkybes, ji galvojo apie sodus, kuriuose gyveno: žemės sodą, savo šalies sodą, savo šeimos sodą ir savo apylinkės sodą.

Ji suvokė, kad, nors negyveno Edeno sode, tai buvo sodai, kuriuose Viešpats ją įkurdino. Ji galėjo stengtis dauginti ir papildyti tai, ko prievaizdu būti Jis jai skyrė. Žana svarstė:

• „Kaip galiu padauginti dovanas, kurias Viešpats davė man ir kitiems?

• Kaip galiu padauginti meilę Dievo vaikams?

• Kaip galiu padauginti savo laiką ir pastangas, skirtas tarnauti kitiems?

• Kaip galiu pripildyti savo dvasinį šulinį?

• Kaip galiu žemę pripildyti to, ką kiti prarado, tiek to, kas materialu, tiek to, kas dvasiška?

• Kaip galiu pripildyti žemę vilties ir tikėjimo, kurie daugeliui atrodo prarasti?“

Susitelkusi į šiuos klausimus, Žana buvo palaiminta gebėjimu atpažinti galimybes, kaip dauginti ir pripildyti naudojant savo dovanas ir talentus. Ji mokė jaunimą iš viso pasaulio teatro meno. Ji tarnavo merginoms. Ji pasinaudojo savo profesinės veiklos lankstumu, kad padėtų rūpintis savo draugų vaikais. Ji skyrė daugiau laiko evangelijai studijuoti ir jautėsi palaiminta gebėjimu geriau suprasti, kaip nešti kitų naštas ir guosti tuos, kuriems reikia paguodos. Tai sustiprino jos liudijimą ir tikėjimą Jėzumi Kristumi ir Jo evangelija. Svarbiausia buvo tai, kad ji suprato Dievo planą asmeniškai jai.

Geri prievaizdai visuomet padaugina ir papildo Mokytojo turtą.

Nors tai vyko ne taip, kaip Žana iš pradžių įsivaizdavo, ši jos patirtis puikiai patvirtina pranašo Jeremijo pažadą:

„Palaimintas žmogus, kuris pasitiki Viešpačiu, kurio viltis yra Viešpats!

Jis bus kaip medis, pasodintas prie vandens, leidžiantis šaknis prie upelio. Jis nebijos ateinančios kaitros, jo lapai visada žaliuos. Jis nesirūpins sausros metu, bet nuolat neš vaisių.“

Antra, žemės ir visų Dievo vaikų prievaizdavimas.

Prezidentas Raselas M. Nelsonas mokė: „Ką turime daryti kaip Dievo kūrinijos paveldėtojai? Turime rūpintis žeme, būti išmintingais jos prievaizdais ir išsaugoti ją ateities kartoms.“

Žinau, kad tai tema, kuri jūsų kartai labai rūpi. Jūs degate dideliu ryžtu, o kai kurie iš jūsų jaučiate šiokį tokį nerimą. Leiskite jus patikinti, kad Dievas paruošė būdą sveikai gyventi visiems šios planetos gyventojams, jei tik esame pasiryžę tam naudoti savo dovanas ir talentus, likti verti gauti apreiškimą ir išmintingai naudoti gausius žemės išteklius rūpindamiesi vieni kitais.

Viešpats pasakė:

„Aš […] išskleidžiau dangus ir sustačiau žemę, mano rankų darbus; ir viskas juose yra mano.“

„Nes žemė yra kupina ir visko pakanka, ir dar lieka; taip, aš viską paruošiau ir leidau žmonių vaikams veikti savo nuožiūra.“

Kaip valios laisvę, kuria esame palaiminti, savo prievaizdavimą, naudoti žemei šlovingai laiminti?

Kitoje eilutėje Viešpats paaiškina, kad turime „paim[ti] tos gausos, kurią [Jis] sutvėr[ė], ir [suteikti savo dalį] pagal [Jo] evangelijos įstatymą vargšui ir beturčiui“. Visko pakaks ir dar liks, jei dalysimės gausiais palaiminimais ir naudosimės valios laisve kaip į Kristų panašūs žemės prievaizdai.

Grįžkime prie prezidento Nelsono citatos apie mūsų prievaizdavimą Žemėje. Jis sakė: „Ką turime daryti kaip Dievo kūrinijos paveldėtojai? Turime rūpintis žeme, būti išmintingais jos prievaizdais ir išsaugoti ją ateities kartoms.“

Tada prezidentas Nelsonas tęsė: „Ir turime vienas kitą mylėti ir vienas kitu rūpintis.“

Svarbu, kad suvoktume ryšį tarp rūpinimosi žeme ir rūpinimosi savo aplinkiniais. Rūpindamiesi žeme, puoselėdami vietinę aplinką ir padėdami savo bendruomenėms tapti tvaresnėms, mes veikiame kaip išmintingi žemės prievaizdai, laiminantys savo aplinkinių gyvenimą. Jie yra tie, kuriuos mums įsakyta mylėti. Kaip minėtame palyginime apie avis, mes pamaitiname alkaną, pagirdome ištroškusį, aprengiame nuogą, aplankome ligonį ir pavargusį. Mes „pagelbė[jame] silpniems, pakel[iame] nusvirusias rankas bei sustiprin[ame] nusilpusius kelius“.

Tai daro jūsų seserys ir broliai visame pasaulyje. Eritajus užaugo atokioje Marakėjaus saloje, Kiribatyje. Grįžęs iš misijos, jis mokėsi BJU Havajų filiale, kur dalyvavo Tvaraus pasaulio veiksmų ir technologijų komandos SWAT veikloje ir sužinojo apie hidroponinę sodininkystę – augalų auginimo būdą be dirvožemio, naudojant mineralines maistines medžiagas vandens tirpale. Baigęs mokslus, Eritajus grįžo į Kiribatį padėti savo liaudžiai.

Kiribatis yra valstybė, susidedanti iš 32 žiedo formos koralų salų su lagūnomis, vadinamų atolais, ir vienos iškilusios koralų salos. Kadangi yra palei pusiaują, oro sąlygos ten nepalankios žemdirbystei. Karšti, druskingi jūros vėjai ir sūraus vandens intruzija naikina pasėlius ir užteršia vandenį. Taigi trūksta dirvožemio ir vietos kokybiškam maistui auginti. Blogas maitinimasis ir ligos Kiribačio salų gyventojams tapo vyraujančiomis sąlygomis, nes gyventojai priklausė beveik vien tik nuo importuoto ir apdoroto maisto.

Tačiau Eritajus buvo pilnas entuziazmo, turėjo viziją ir talentus, kuriais rėmėsi kurdamas tvarią programą, skirtą vietinėms Kiribačio šeimoms mokyti, kaip auginti sveikus vaisius ir daržoves naudojant hidroponiką. Hidroponinis daržas yra portatyvus, autonominis ir našus, per 30 dienų duodantis derlių.

Už inovatyvų ir gyvybę gelbstintį darbą Eritajus pelnė Jungtinių Tautų Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono žemės ūkio srities apdovanojimą.

Eritajus yra puikus pavyzdys, kaip naudingai naudoti dovanas ir talentus būnant žemės ir savo aplinkinių prievaizdu. Kai maitiname alkanus, esame priskiriami prie avių Dievo dešinėje.

Taip pat turime pagirdyti ištroškusius. Kad mūsų aplinkiniai klestėtų, labai svarbu, kad jie būtų palaiminti švariu vandeniu, sanitarinėmis sąlygomis ir higienos priemonėmis. Norėdama atlikti šį darbą, Bažnyčia bendradarbiauja su kitomis organizacijomis ir vietinėmis bendruomenėmis visame pasaulyje, siekdama pagerinti šių paslaugų prieinamumą ir sustiprinti bendrąsias sistemas, kad sprendimai būtų ilgalaikiai ir skatintų savarankiškumą. Tai svarbus darbas! Ir jis tampa vis svarbesnis, nes visoje žemėje daugėja sausrų ir auga gyventojų skaičius.

Aleksandra, jauna suaugusioji Kaskase, Peru, savęs paklausė: „Ko mums čia trūksta?“ Aleksandra žinojo, kad mažiausiai 20 procentų jos bendruomenės šeimų neturi saugių sanitarinių paslaugų, dėl to kyla rizika susirgti vandeniu plintančiomis ligomis, pavyzdžiui cholera. Siekdama išspręsti šią problemą, Aleksandra ėmė lankyti vietinės „Water for People“ komandos Peru surengtus sanitarijos verslo mokymus.

Ji pradėjo verslą ir aprūpino savo mažą parduotuvę tokiu inventoriumi kaip kriauklės, maišytuvai, unitazai, plytelės ir kitos medžiagos, kurių šeimoms reikėjo vonios kambariui įrengti. Dabar Kaskaso šeimos gali įsigyti medžiagų, reikalingų namų vonios kambariams įrengti.

Jūs taip pat galite nustatyti švaraus vandens ir sanitarijos poreikius savo bendruomenėje ir kaip jūs galite padėti juos patenkinti.

Pranašas Izaijas atkartoja savo amžininko draugo Jeremijo žodžius:

„Jei alkstantį pasotinsi kaip pats save ir prispaustajam padėsi, tada tavo šviesa spindės tamsoje. […]

Tada Viešpats vedžios tave, pasotins tavo sielą sausros metu […]; tu būsi kaip palaistytas sodas, kaip neišsenkantis vandens šaltinis.“

Žinoma, viso gyvojo vandens šaltinis yra Jėzus Kristus. Liudiju, kad pagirdydami ištroškusį esame palaiminami galimybe gerti Jo gyvąjį vandenį – iš „versm[ės] vandens, trykštančio[s] į amžinąjį gyvenimą“. Rūpindamiesi žeme ir aplinkiniais, artėsime prie Gelbėtojo ir trokšime sudaryti su Juo sandoros ryšį, leidžiantį mums tapti panašesniems į Jį. Būsime atsakingi prievaizdai – ir taip pat laimingi prievaizdai. Įgausime naujų jėgų ir pakilsime ant sparnų kaip ereliai, ir nepavargsime.

Praėjusiais metais visuotinė Paramos bendrijos prezidentūra paskelbė apie pasaulinės iniciatyvos, skirtos moterų ir vaikų sveikatai ir gerovei gerinti, plėtojimą. Pirmosios Prezidentūros prašymu šiai iniciatyvai vadovauja Paramos bendrija.

Norime sudaryti sąlygas moterims ir šeimoms geriau suprasti ir turėti daugiau išteklių, kad jos būtų geriau pasirengusios įgyvendinti pokyčius, kurie turėtų ilgalaikį poveikį jų namams, bendruomenėms ir tautoms. Kai moteris yra pajėgi dėl to, kad yra sveika ir išsilavinusi, yra laiminamos šeimos, pakylėjamos bendruomenės ir stiprinamos tautos. Kai laiminame vaiką, investuojame į ateitį. Taigi mūsų darbas sutelktas į vaikų iki penkerių metų mitybą, motinos ir naujagimio priežiūrą, skiepus ir švietimą.

Alaina yra jauna suaugusioji, gyvenanti Džordžijos valstijoje, JAV. Ji siekia ergoterapijos daktaro laipsnio, turėdama tikslą dirbti ligoninės naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje (NICU) su kūdikiais, kuriems po gimimo reikia papildomos priežiūros, ypač su tais, kurie gimė neišnešioti. Alainą sudomino moterims ir vaikams skirta pasaulinė Paramos bendrijos iniciatyva. Įkvėpta kvietimo prisidėti prie šios pasaulinės iniciatyvos, Alaina „kengūros metodą“, arba odos kontaktą su pirma laiko gimusiais kūdikiais, išsikėlė kaip savo magistro darbo pagrindinę temą.

Kasmet visame pasaulyje gimsta beveik 15 milijonų neišnešiotų kūdikių. O Atlantoje, Džordžijos valstijoje, kur gyvena Alaina, pirmalaikis gimstamumas ir kūdikių mirtingumas viršija JAV vidurkį.

Alaina kuria edukacinę programą, kad žmonės geriau suprastų neišnešiotų kūdikių ir jų motinų odos sąlyčio naudą. Kūdikiai, apvilkti tik sauskelnėmis, dedami tiesiai ant motinos krūtinės odos, ir jie abu yra užklojami. Šis kontaktas palaiko temperatūrą, mažina stresą, reguliuoja hormonus, stiprina ryšį, skatina maitinimą krūtimi, gerina miegą ir teikia daug kitų privalumų. Tačiau tai ne visada taikoma naujagimių intensyvios terapijos skyriuose (NITS) kaip priežiūros standartas. Alaina savo projektu siekia pagerinti to metodo taikymą.

Jos tyrinėjimai jai atrodė labai dvasingi. „Skaitydama mokslinę medžiagą […] ir […] mokydamasi, kad mūsų kūnai sukurti taip veikti“, ji tai suprato dėl to, ką žinojo apie išgelbėjimo planą.

Neišnešiotų kūdikių priežiūra naudojant odos sąlyčio metodą man yra ypač skaudi, nes vasarį beveik septyniomis savaitėmis anksčiau mums gimė anūkas. Būdamas vos pusantro kilogramo svorio, mūsų mažasis karys beveik mėnesį išbuvo naujagimių intensyvios terapijos skyriuje (NITS). Ir kiekvieną iš tų dienų mano marti ir sūnus laikė jį ant krūtinės, oda prie odos. Kaip matote, „kengūros metodas“ skirtas ir tėčiams. Tomis akimirkomis būdavo ramdomas traumuojantis mūsų anūko staigaus gimimo pobūdis ir atskyrimo skausmas, susijęs su jo palikimu ligoninėje.

Alaina leidžia savo atsivertimo šviesai šviesti: studijuodama ir propaguodama šią svarbią praktiką ji naudoja talentus, kuriais buvo palaiminta, ir rūpinasi tais, kuriems reikia pagalbos. Savo pastangomis ji atsiliepia į Gelbėtojo kvietimą: „Buvau ligonis, ir mane aplankėte.“

Eritajus, Aleksandra ir Alaina yra Jėzaus Kristaus mokiniai, besiruošiantys antrajam Jo atėjimui, būdami ištikimi ir naudingi to, kuo Viešpats juos palaimino, prievaizdai.

Gelbėtojas sakė: „Kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte.“ Be abejo, šie jauni suaugusieji yra pavyzdžiai tų, kuriuos Gelbėtojas apibūdina kaip savo avis, kurios bus Jo dešinėje ir bus pasiruošusios džiaugtis Jo akivaizda.

Mes priklausome bažnyčiai, kuri visame pasaulyje daro daug gero, laimindama mūsų aplinkinių, ne tik narių, gyvenimus. 2024 m. savanoriavimui buvo paskirta 6,6 mln. valandų; išleista 1,45 mlrd JAV dolerių; tarnauta 192 šalyse ir teritorijose. Bažnyčios pasaulinės humanitarinės iniciatyvos apėmė švaraus vandens, higienos ir sanitarijos projektus, skubią pagalbą, sveikatos priežiūrą ir aprūpinimo maistu projektus. Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia ir jos nariai leidžia savo šviesai šviesti ir šlovinti mūsų Dangiškąjį Tėvą.

Nors Bažnyčia ir Paramos bendrija gali ir naudos savo įtaką pasaulio mastu, visgi svarbiausias ir veiksmingiausias darbas, siekiant plėtoti įkvėptas pastangas pamaitinti alkstančius, pagirdyti ištroškusius, aprengti nuogus ir pasirūpinti ligoniais, yra darbas, vykdomas pavieniui.

Stengdamiesi sekti Jėzaus Kristaus pavyzdžiu, siekiame atpažinti neatidėliotinus aplink esančius poreikius ir reaguoti į juos su meile. Stengiamės būti ištikimi Jo turto – talentų ir galimybių, kuriomis buvome palaiminti, viso žemės puikumo ir mūsų įtakos sferoje esančių žmonių – prievaizdai.

Galbūt jūs, kaip Senajame Testamente minimas Naamanas, laukiate, kol jums bus įsakyta atlikti „kokį didelį dalyką“: svarstydami, kaip nuvykti į tą atokią Afrikos dalį ar salą jūroje ir rūpintis savo tolimu artimu.

Seserys ir broliai, kviečiu jus panaudoti savo dovanas ir talentus ir atlikti keletą nežymių ir paprastų dalykų savo prievaizdavimo aplinkoje. Kad ir kur gyventumėte, ten yra prastai maitinamų vaikų. Kad ir kur gyventumėte, ten yra nemokančių skaityti. Kad ir kur gyventumėte, ten yra sveikatos priežiūros problemų. Kad ir kur gyventumėte, ten yra alkanų, ištroškusių, nuogų, sergančių ir įkalintų tiesiogine ar perkeltine prasme.

Draugai, mums reikia jūsų! Tikiuosi, kad nuoširdžiai sieksite apreiškimo ir panaudosite savo dovanas bei talentus, kad rastumėte kūrybiškus sprendimus, kurie padės laiminti visų Dievo vaikų ateitį. Tai tikrai yra jūsų dieviško prievaizdavimo dalis.

[vaizdo įrašas (subtitrai)]

„Visata yra didžiulė. Trilijonai galaktikų su milijardais žvaigždžių, žemių, vandens telkinių, augalų ir gyvūnų. Ir vis dėlto […] Dievas žino visų savo kūrinių vardus ir juos myli. Įskaitant jus.“

[Vaizdo įrašo pabaiga]

Baigdama papasakosiu apie savo brangią draugę Lidiją, kuri šį vakarą sukalbėjo įžanginę maldą. Su Lidija susipažinau, kai ji prieš kelerius metus tarnavo Paramos bendrijos pastate Bažnytinio tarnavimo misioniere. Lidija visada vilki purpurinės spalvos drabužius, nes moteris, kuri minima kaip pirmoji Pauliaus atsivertusioji, buvo Lidija, prekiavusi purpuriniais audiniais.

Kai Lidijai buvo vos ketveri metai, jai diagnozavo artritą. Net ir kasdien kęsdama skausmą, ji mielai leidžia savo atsivertimo į Jėzų Kristų šviesai šviesti. Jei yra kas dora, mylėtina ar verta pritarimo, ar girtina – ji yra visa tai!

Kai gavau užduotį kalbėti jums, buvau pakviesta pasirinkti žmones, kurie šį vakarą melsis. Iškart pagalvojau apie Lidiją. Baigusi misiją, ji pradėjo mokytis BJU ir buvo priimta į Slaugos koledžą. Ir kadangi ji yra mano brangi draugė, mes palaikome ryšį viena su kita. Aš myliu Lidiją.

Turėjau paprašyti jos pasimelsti, bet niekaip neprisiruošiau jai paskambinti. Tada, kovo 31 d., iš Lidijos gavau tokią žinutę:

„Labas rytas, prezidente Džonson!!

Aš jus labai myliu!

Praėjusią naktį jus sapnavau. Labai jaudinausi ir jaučiau įtampą dėl to, ką turiu padaryti, ir jūs tai pastebėjote. Jūs mane apkabinote, priglaudėte [prie savęs], pasilenkėte prie manęs ir sušnabždėjote man į ausį: „Viskas gerai, Lidija[,] tu gali tai padaryti. Tiesiog daryk mažus dalykus.“ Jūsų švelnus padrąsinimas ir priminimas žengti žingsnį po žingsnio yra būtent tai, ką man šiandien reikėjo išgirsti. O kaip man reikėjo prezidentės Džonson apkabinimo! Manau, kad Dangiškasis Tėvas kartais mums siunčia mažas žinutes per žmones, kuriuos mylime ir kuriais pasitikime, tokius kaip jūs.

Tikiuosi, kad šią savaitę jausite, kad angelai jus palaiko. Stipriai jus apkabinu, mano brangi drauge.“

Iš karto atsakiau tokia žinute: „Nekantrauju papasakoti, kodėl tai sapnavai!“

Tą vakarą paskambinau Lidijai paklausti, ar ji norėtų pasimelsti šioje pasaulinėje dvasinėje valandėlėje jauniems suaugusiesiems. Žinoma, ji atsakė „taip“ ir papasakojo man tai, ko neatskleidė savo žinutėje. Tai buvo detalė, kuri, kaip ji manė rašydama man žinutę, buvo nesvarbi. Sapne ji nerimavo dėl to, kad turėjo melstis priešais didelę žmonių grupę.

O, kokie švelnūs yra Viešpaties pasigailėjimai! Delsiau prašyti Lidijos melstis be jokios rimtos priežasties, išskyrus tai, kad Lidijai reikėjo patirti tą sapną – patikinimą, kad Viešpats pažįsta ją ir nori, kad ji pasinaudotų šia galimybe.

Taip, visata yra didžiulė. Trilijonai galaktikų. Su milijardais žvaigždžių. Su žemėmis, vandens telkiniais, augalais, gyvūnais, kurių prievaizdais Jis skyrė mus. Ir Dievas žino visų savo kūrinių vardus ir juos myli. Taip pat ir jus.

Savo žemiškąją tarnystę Gelbėtojas pristatė pasakydamas, kad jis buvo siųstas „skelbti Gerąją naujieną vargšams, […] gydyti tų, kurių širdys sudužusios, skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems – regėjimo, […] vaduoti prislėgtųjų“. Jei tokia buvo Jo misija, o mes esame Jo mokiniai, mes turime tokį patį siekį.

Jūs, mano draugai, esate unikaliai paruošti ir iš anksto paskirti Jam padėti. Jūs – Dievo sūnūs ir dukterys. Jis jus pažįsta. Esate su Juo susieti sandoros ryšiu. Niekada neišnaudosite Jo gailestingos kantrybės jums. Laikydamiesi su Juo sudarytų sandorų, būsite laiminami „[Jo] gydančia, stiprinančia galia“. Dievo galia stiprins jūsų gebėjimus, plėtos talentus, kuriais esate palaiminti, ir padės pamatyti Jį alkstančiuose, ištroškusiuose, atstumtuose ir sergančiuose.

Kaip Jo mokiniai, ruoškimės antrajam Jo atėjimui būdami ištikimi ir naudingi tų dalykų, kuriais buvome palaiminti, prievaizdai. Liudiju, kad, nešdami kitiems Jėzaus Kristaus paramą, būsite laiminami, kad Jame rastumėte paramą sau.

Esu tikra, kad Jėzus Kristus gyvas. Jis vadovauja savo Bažnyčiai per pranašus, regėtojus ir apreiškėjus. Esu tikra, kad Raselas M. Nelsonas yra galingas Jo pranašas žemėje šiais laikais.

Mūsų Dangiškojo Tėvo ir Jėzaus Kristaus darbas ir šlovė yra parvesti mus namo, pasiruošusius ir vertus likti Jų akivaizdoje, kur nebus alkanų, ištroškusių, atstumtų, sergančių ar luošų, nes jie bus išgydyti ir padaryti sveiki. Jūs esate svarbiausi Jų bendražygiai. Aš jus myliu. Jie jus myli.

Šventu mūsų Išpirkėjo, Jėzaus Kristaus, vardu, amen.