Priimkime Jo dovaną

Dovanų dovanojimas yra socialinis paprotys, apimantis visas kultūras, civilizacijas ir tūkstantmečius. Visą laiką žmonės vieni kitiems dovanojo dovanas, kad stiprintų santykius, išreikštų meilę bei dėkingumą ir pažymėtų tokius svarbius įvykius kaip vestuvės, gimtadieniai ir šventės. O žmonės nėra vieninteliai vieni kitiems dovanas dovanojantys Dievo kūriniai! Be daugelio kitų pavyzdžių, į kuriuos galėtume atkreipti dėmesį, yra žinoma, kad pingvinai savo būsimiems partneriams dovanoja blizgančius akmenukus, o bonobai (šimpanzių giminaičiai) dovanoja vaisius, kad išplėstų savo draugystės ratą.

Kokias dovanas esate padovanoję? Prisiminkite, kada radote arba padarėte tobulą dovaną mylimam žmogui. Tiesiog žinojote, kad ta dovana yra būtent tai, ko nori ir brangins šis mylimas žmogus. Kokia tai buvo dovana? Ar ji buvo skirta jūsų mamai? Draugui? Jūsų vaikui? Mokytojui? Jūsų seneliui? Kaip jautėtės radę šią dovaną? Kaip jautėtės, kai pagalvojote apie tai, kaip šis jūsų mylimas žmogus išpakuos dovaną? Arba kada jums kas nors padovanojo tobulą dovaną ir kaip jautėtės ją gavę?

Kai man buvo maždaug septyneri metai ir gyvenau su tėvais Arabijoje, buvo išleistas filmas vaikams pavadinimu Chitty Chitty Bang Bang. Tas filmas buvo apie stebuklingą automobilį, kuris galėjo važiuoti pats, plaukti vandenyje ir netgi skristi! Žinojau, kad gimtojoje Anglijoje buvo pagaminta miniatiūrinė žaislinė mašinėlė, tokia kaip „Chitty Chitty Bang Bang“, ir, oi, kaip aš tokios norėjau! Galima buvo patraukti svirtį ir išsiskleisdavo mašinėlės sparnai! Mano tėvas išvyko į komandiruotę į Angliją ir paklausė, ar noriu, kad jis man ką nors parvežtų, ir aš jam pasakiau, kaip labai norėčiau turėti vieną iš tų „Chitty Chitty Bang Bang“ mašinėlių.

Jis grįžo iš kelionės, bet mašinėlė neatsirado. Aš labai nuliūdau ir maniau, kad jis tikriausiai pamiršo. Bet maždaug po 10 dienų buvo mano gimtadienis, ir manęs laukė nedidelis gražiai suvyniotas paketas. Labai nekantraudamas ir nedrįsdamas per daug tikėtis, išpakavau dovaną ir radau savo mašinėlę. Buvau toks laimingas, kad verkiau. Patraukiau svirtį ir sparnai išsiskleidė, kaip ir to automobilio filme! Kaip dėkojau tėvui už šią brangiausią dovaną. Su ta mašinėle žaidžiau daug metų ir saugojau ją dar daugiau metų. Manau, kad mano tėčiui patiko man padovanoti tą mašinėlę bent jau tiek, kiek man patiko ją gauti.

Dovanų dovanojimą galime suprasti kaip susidedantį iš trijų dalių:

1. Dovanos dovanojimas – kai dovanotojas išrenka, pagamina ar paruošia dovaną ir įteikia ją artimam žmogui. Tam reikia apgalvotų dovanotojo ketinimų dovanoti ką nors prasmingo.

2. Dovanos gavimas ir išpakavimas – kai gavėjas paima dovaną iš davėjo, dažnai išreikšdamas nuostabą, dėkingumą ir jaudulį prieš ją išpakuodamas, kartais atrišdamas kaspiną ir išvyniodamas pakuotę, kad sužinotų, kokia tai dovana.

3. O tada yra galbūt svarbiausia dalis – dovanos priėmimas. Nuoširdžiai priimti dovaną reiškia daug daugiau, nei tik paimti ir po to išpakuoti. Tai netgi daugiau nei dovanos vertės pripažinimas ir dėkingumo davėjui išreiškimas. Kad išties priimtume dovaną, turime ją vertinti patys, visapusiškai panaudoti ją savo gyvenime, o tada su dėkingumu prisiminti davėją.

Dovanos priėmimas nėra pasyvus, bet sąmoningas ir prasmingas veiksmas, kuris reiškia kur kas daugiau nei tik išpakavimą. Priimti reiškia vertinti dovaną ir pajausti ryšį tiek su dovana, tiek ir su jos davėjo širdies ketinimais taip, kad sustiprėtų saitai tarp davėjo ir gavėjo. Galvojimas apie tą žaislinę mašinėlę sugrąžina daugybę auksinių prisiminimų, nes vėl jaučiu gilią tėvo meilę ir rūpestį manimi, kuriuos simbolizuoja ta dovana ir begalė kitų dosnių veiksmų.

Mūsų Dangiškasis Tėvas turi paruošęs nesuskaičiuojamą daugybę šviesos ir tiesos dovanų, kad apipiltų kiekvieną iš mūsų, savo branginamą vaiką. Jos teka iš mūsų Dosniojo Davėjo kaip šaltinis tyruose iš Jo geranoriškos širdies. „Kiekvienas geras davinys ir kiekviena tobula dovana yra iš aukštybių, nužengia nuo šviesybių Tėvo.“ Mūsų sandoros ryšyje su Tėvu Jis visada yra Davėjas, o mes – nuolankūs gavėjai.

Tačiau mes nieko negautume be didžiausios iš visų Tėvo dovanų – Jo mylimo Avinėlio, Jo Sūnaus Jėzaus Kristaus. Visos mūsų Tėvo dovanos plūsta ir yra įgalinamos per Gelbėtojo geranorišką atnašą Getsemanėje ir ant kryžiaus bei Jo pergalingą Prisikėlimą. Jėzus Kristus, mūsų gailestingasis Išpirkėjas, yra aukščiausia mūsų šviesybių Tėvo dovana. „Per savo Sūnaus dovaną Dievas paruošė pranašesnį kelią.“

Noriu pakalbėti apie vieną visa apimančią amžinosios tiesos dovaną, kuria pagrįstas mūsų gebėjimas priimti visa kita, kuo mūsų Tėvas trokšta mus apdovanoti, – gyvybiškai svarbią pažinimo dovaną, kuri gauta ir visiškai priimta giliai sieloje paaiškina gyvenimo džiaugsmus ir sunkumus bei mūsų neatsakytus klausimus: ir tai yra, jog mes tikrai esame Dievo vaikai. Ta tiesa yra gniaužianti kvapą! Pribloškianti! Ir ji nėra metaforinė.

Įsivaizduokite, jog tai girdite pirmą kartą! Tikrai esate Jo brangi dukra. Tikrai esate Jo brangus sūnus. Kelias, kuriuo einate, yra Jo sukurtas laimės planas. Dėl savo visažinės meilės Jis tiksliai žino, kas buvote prieš jus pasiunčiant į žemę ir ką jau patyrėte šiame mirtingajame gyvenime ir gailestingai suplanavo kiekvieną jūsų rytojų. O, kaip Jis trokšta, kad vieną dieną jūs sugrįžtumėte pas Jį, kad pasiektumėte didžiausią visų Jo nuostabių dovanų tikslą – amžinąjį gyvenimą su Juo.

Klausimas yra ne tai, ar ši tiesos dovana yra tikra, bet ar mes ją atrasime ir priimsime. Tėvas ta dovana jau apdovanojo mus. Kainą už galutinį šios dovanos tikslą Gelbėtojas jau sumokėjo. Bet jei jūs daugelį metų buvote mokomi šios tiesos, ją sakėte ir apie ją dainavote, galbūt nuostabus jos stebuklas jau seniai išblėso ir jūs jau nebejaučiate jos galios ir ramybės.

Jei ta neįkainojama supratimo dovana – ir visas iš jos plūstantis gėris, ramybė bei viltis – lieka nepaimta, neišpakuota ir nepriimta, koks baisus mūsų nuostolis! Koks liūdesys Davėjui! „Nes kokia žmogui nauda, jeigu jam suteikiama dovana, o jis dovanos nepriima? Štai, jis nesidžiaugia tuo, kas jam duota, ir nesidžiaugia tuo, kuris yra dovanos davėjas.“

Kviečiu jus pirmą kartą arba labiau nei bet kada anksčiau priimti nuostabų suvokimą, kad tikrai esate mylimas Dievo vaikas. Turite atrišti kaspiną, nuplėšti vyniojamąjį popierių, atidaryti dėžutę ir su dėkingu nuolankumu aktyviai priimti tikrą, tyrą šios pamatinės tiesos supratimą. Šventoji Dvasia gali paliudyti jūsų širdžiai, kad tikrai esate Aukščiausiojo vaikas.

Kai priimate šią didingą realybę į savo sielą ir jaučiate jos paguodą ir jaudulį, pasikeičia jūsų požiūris į viską! Galite jausti Jo meilę, girdėti Jo balsą ir atpažinti Jo ranką, nepriklausomai nuo to, kas jūsų gyvenime vyksta ar nevyksta. Galite iš naujo apibrėžti, kaip matote save ir kitus. Jūsų sandoros ryšys su jūsų Gelbėtoju pasidaro dar stipresnis ir per tos nuostabios dovanos prizmę gyvenimas įgauna naują žavesį, grožį ir viltį.

Ar melsitės, kad suprastumėte, ar tikrai priimate šias keičiančias žinias giliai savo sieloje? Ar priimsite tą dovaną? Ar tai darysite giliau, laisviau, gausiau nei kada anksčiau – ir taip darydami būsite apipilti visomis kitomis su tuo susijusiomis dovanomis?

Jums gali kilti klausimas: „Ką turiu padaryti, kad priimčiau šią dovaną iš Dievo?“ Na, tiesą sakant, nieko. Tai Davėjo dovana. Tai tiesiog faktas. Tiesiog įsileiskite ją. Esate Jo vaikas. Esate Jo mylimi. Neapsunkinkite to. Neužblokuokite šios dovanos mintimis, kad esate kažkaip nenusipelnę. Tikrovė tokia, kad nė vienas iš mūsų nėra „nusipelnęs“ – visos Tėvo dovanos gaunamos tik per Šventojo Mesijo nuopelnus, gailestingumą ir malonę, tačiau Jo dosni širdis labai trokšta, kad kiekvienas Jo vaikas jas priimtų! O kai prabus jūsų naujas arba atnaujintas supratimas, džiūgaukite dėkodami Davėjui už šią dovaną.

Nuo pat tada, kai būdamas dvidešimt kelerių metų amžiaus atradau tikėjimą, suvokiau, jog esu Dievo sūnus. Kuo labiau priimu šią dovaną, tuo labiau žinau, kas esu ir kaip stipriai esu mylimas. Tarp dalykų, kurie man padėjo geriau tai suprasti, yra Raštų žodžiai, mano patriarchalinis palaiminimas, garbinimas šventykloje, tarnavimas kitiems, dėkingumo reiškimas ir šventos maldos mano Tėvui. Stebiuosi, kaip anksčiau mano gyvenime buvę sielvartas, skausmas ir širdgėla būtų buvę pakeisti, nuraminti ir didžia dalimi įveikti, jei būčiau žinojęs šią nuostabią tiesą.

Moronis ragina mus „neneigt[i] Dievo dovanų“, bet „ateit[i] pas Kristų ir laikyt[is] kiekvienos geros dovanos“. Galite ateiti pas Kristų pasitikėdami Jo maloningumu ir gauti visas Jo džiaugsmo, ramybės, vilties, šviesos, tiesos, apreiškimo, pažinimo ir išminties dovanas – aukštai iškelta galva, ištiestomis rankomis ir atvirais delnais, pasiruošę priimti. O jūs galite priimti šias dovanas todėl, kad esate saugūs ir tvirtai laikotės žinojimo, jog esate mylima Dievo dukra, esate branginamas Dievo sūnus ir kad Jis padovanojo jums savo tobulą šventąjį Sūnų, kad jus išpirktų, išteisintų ir pašventintų.

Jūs esate Dievo vaikas. Tai daugiau nei graži mūsų giedama giesmė. Ar paimsite, išpakuosite ir priimsite šią Jo pažinimo ir supratimo dovaną? Ar nepaleisite jos, kaip brangaus lobio? Iš naujo priimkite šią dovaną arba galbūt tikrai priimkite ją pirmą kartą ir leiskite jai pakeisti kiekvieną jūsų gyvenimo sritį. Tai pranašesnis kelias, kurį Dievas yra jums paruošęs per savo Sūnaus dovaną. Jūs tikrai esate, kad galėtumėte džiaugtis! Jėzaus Kristaus vardu, amen.