Viešpats mane ves

Aleno Garnso iliustracija

Užaugau dainuodama ir apsupta muzikos. Vaikystėje svajojau tapti profesionalia dainininke. Laimėjau net kelis dainavimo konkursus. Tačiau tam tikru gyvenimo metu, kai pagalvojau apie Dievo man skirtą tikslą, pranokstantį žmonių pripažinimą ir pagyrimus, pajutau tuštumą.

Tai, kad savo gyvenime vis dažniau girdėjau Jėzaus Kristaus evangeliją, padėjo man išlaikyti tikėjimą netikrumo laikotarpiais. Ji padėjo man suprasti, jog Dangiškasis Tėvas norėjo, kad Jo duotą talentą panaudočiau tam, kad artėčiau prie Jo ir šlovinčiau Jį.

Nors išsižadėjau savo svajonės, jaučiau, kad turiu ir toliau dainuoti ir studijuoti muziką.

Iki 25 metų baigiau architektūros studijas, taip pat studijavau BYU–Pathway Worldwide ir Aidaho Brigamo Jango universitete, o tai padėjo man patobulinti savo anglų kalbos įgūdžius.

Tada nutiko kai kas stebuklingo.

Gavau kvietimą būti muzikos misioniere pagal Tabernakulio choro pasaulinę dalyvių programą. Man to nežinant, viskas, ką dariau kelerius ankstesnius metus, padėjo man pasiruošti šiai akimirkai. Tas kvietimas buvo atsakymas į mano maldas ir troškimus. Dangiškasis Tėvas žino pabaigą nuo pradžios ir leido man dainuoti kartu su Šventyklos aikštės Tabernakulio choru per 2024 m. spalio visuotinę konferenciją.

Dėl šios patirties liudiju, kad galime būti vedami Šventosios Dvasios, kai esame kantrūs ir pasitikime, kad Dievas turi tikslą, net jei to tikslo nesuprantame. Mums buvo pažadėta: „Artimiausias kelias galbūt ne visada bus aiškus, bet galime sekti Gelbėtoju su tikėjimu, kad mūsų kelionė baigsis nuostabiai ir su triumfu, nes Jis saugiai veda mus ten, kur turime būti.“

Tie, kurie ieškote savo kelio į ateitį, žinokite, kad Viešpats yra paruošęs jums kai ką didingesnio, nei galite įsivaizduoti. Jei seksime Juo, gausime tai, ką Jis mums paruošė. Kelias gali būti neaiškus ir gyvenimas gali būti sunkus, bet Viešpats vis dar daro stebuklus dėl savo vaikų.

Supratau, kad Viešpats mane ves per mano tikėjimą, paklusnumą, kantrybę ir maldą.