Noriu būti tokia kaip tu

Iliustravo Deividas Melanas

Po ilgos, sunkios dienos, kupinos iššūkių, kylančių dėl rūpinimosi trimis mažais vaikais, norėjau tik nusiprausti po dušu ir eiti miegoti.

Giliai įkvėpiau ir nuėjau į savo kambarį pasimelsti. Tada atėjo mūsų penkiametė dukra ir priminė man, kad atėjo jos eilė kasmėnesiniam asmeniniam pokalbiui, kuriuos mudu su vyru pradėjome rengti su ja ir mūsų trejų metų sūnumi. Užduodavome jiems klausimų apie jų mėgstamiausius dalykus ir kas jiems patiko darželyje ar bažnyčioje. Po to jiems primindavome, kad jie yra Dievo vaikai ir kad mylime juos.

Man patiko šie pokalbiai, bet tiek fiziškai, tiek emociškai nesijaučiau jam pasirengusi. Pradėjau dukrai sakyti, kad pasikalbėsime rytojaus vakarą, bet suvokiau, koks svarbus jai buvo mūsų pokalbis.

„Gerai, – pavargusi pasakiau, – pakviesk tėtį.“

Trise atsisėdome ant lovos ir pradėjome pokalbį. Vyrui trumpam išėjus iš kambario, paklausiau dukters: „Kuo norėtum būti, kai užaugsi?“

Nebuvau pasiruošusi jos atsakymui: „Kaip tu.“

Mano akys prisipildė ašarų, o širdis emocijų. Mane sujaudino dukters požiūris į mane, bet jaučiau didžiulį nerimą, kylantį iš nepilnavertiškumo baimės. Galvojau apie visas priežastis, kodėl netapau idealiu pavyzdžiu savo vaikams, ir puikiai žinojau savo trūkumus.

Vėliau tą vakarą melsdamasi karštai prašiau Dangiškojo Tėvo padėti man tapti geresniu pavyzdžiu savo dukrai ir būti vertai jos susižavėjimo. Staiga mane užliejo didžiulė paguodos, vilties ir meilės banga. Suvokiau, koks dėkingas man buvo mano Tėvas Danguje ir Gelbėtojas vien už tai, kad buvau motina, kuri stengėsi būti geresnė. Jie pripažino mano pastangas ir buvo šalia, kad padėtų man tapti motina ir dukra, kurias Jie mato manyje.

Visa širdimi žinau, kad Dievas mus pažįsta ir myli ir kad per Gelbėtojo Apmokėjimo stiprinančią galią galime tapti tuo, kuo tikimės tapti.