„Jei Dievas turėtų žemėje Bažnyčią“, Liahona, 2025 m. rugsėjis.
Tikėjimo portretai
Jei Dievas turėtų žemėje Bažnyčią
Pasakiau misionieriams, kad nešvaistytų laiko, nes turiu savo įsitikinimus. Tačiau tada sužinojau, kad jų mokymai sutampa su mano įsitikinimais apie šeimą, mylintį Tėvą danguje ir Gelbėtojo Bažnyčią.
Vaikystėje tėvai mane vesdavosi į įvairias bažnyčias. Vėliau, paauglystėje, ėmiau ieškoti Dievo ir skaityti Bibliją. Jaučiausi gerai.
Galvodamas apie Dievą ir gyvenimo tikslą, supratau, kad svarbu turėti šeimą. Maniau, kad bažnyčios vadovai turėtų mokyti savo pavyzdžiu, tačiau bažnyčioje, kurioje lankiausi, kunigai nebuvo susituokę. Man tai atrodė nelogiška. Tikėjau, kad gerai būti susituokusiam ir turėti šeimą.
Tada buvau šešiolikmetis. Turėjau draugę, kurią labai mylėjau, bet ji mane paliko. Man buvo sunku. Labai kankinausi beveik metus. Dėl tos patirties panorau suprasti, iš kur atėjau, kodėl esu žemėje, koks yra gyvenimo tikslas ir kas vyksta po mirties. Norėjau pats rasti atsakymus į šiuos klausimus. Tačiau ilgai apie juos mąstęs, vėl atsigręžiau į Dievą ir tariau sau: „Gyvenimo Kūrėjas gyvenimą pažįsta geriau nei aš. Atsakymų turėčiau ieškoti pas Jį.“
Skaitydamas Bibliją sužinojau, kad Jėzus pašaukė dvylika apaštalų. „Jei Dievas šiandien turėtų bažnyčią, – pamaniau, – joje turėtų būti apaštalai.“ Mane vis labiau traukė religija, norėjau pasikrikštyti.
Kai su tėvu kalbėjausi apie Dievą, jis man pasakė, kad Dievas teisingas. Jis sakė: arba pasikrikštiji, kad būtum išgelbėtas, arba esi pasmerkiamas pragarui amžiams. Nenorėjau tikėti, kad mylintis Tėvas danguje mėgaujasi siųsdamas savo vaikus į pragarą amžiams vien dėl to, kad jie nebuvo pakrikštyti. O kas bus su tais, kurie neturėjo galimybės pasikrikštyti?
Prancūzijoje tikinčiųjų nedaug. Turėjau draugų, kurie buvo geri žmonės, bet jie nebuvo pakrikštyti. Padariau išvadą, kad neteisinga manyti, jog jie visi pateks į pragarą.
Taigi nusprendžiau suformuluoti savo įsitikinimus. Tikėjau Dievą, kurio meilė tobula ir kuris padarys viską, kas Jo galioje, kad išgelbėtų savo vaikus. Jei Jo vaikai nenorės priimti Jo šlovės, tai bus jų pačių pasirinkimas. Bet Jis suteiks jiems galimybę.
Aplinkinis kelias į atsivertimą
Vieną dieną du mano kaimelyje dirbę nuolatiniai misionieriai pajuto raginimą grįžti namo aplinkiniu keliu. Pakeliui jie sutiko mano motiną. Ji juos sustabdė ir susitarė su jais susitikti. Buvau dėl to nepatenkintas. Nenorėjau su jais kalbėtis. Maniau, kad jie sakys: „Jūs privalote mūsų klausytis. Tu turi tikėti tuo, ką mes tau pasakysime.“
Kai misionieriai atvyko į mūsų susitikimą, pasakiau jiems: „Nešvaistykite laiko. Turiu savo įsitikinimus. Tai, ką darote, yra gerai, bet tikiu, kad šeima yra labai svarbu. Tikiu, kad bažnyčios vadovai turėtų būti susituokę. Tikiu, kad bažnyčioje turėtų būti dvylika Apaštalų. Tikiu, kad Dievas išgelbės tiek savo vaikų, kiek tik galės. Ir netikiu, kad tinkama rūkyti ir gerti.“
Nustebau sužinojęs, kad jų mokymai sutampa su mano įsitikinimais. Jie davė man Mormono Knygą ir paprašė dėl jos pasimelsti. Jutau Dvasią skaitydamas knygą, ir jutau Dvasią būdamas su misionieriais. Tačiau pagalvojau: „Galbūt aš tiesiog išsigalvoju šiuos teigiamus jausmus?“
Meldžiausi ir sapne gavau atsakymą. Sapne atsiverčiau Bibliją. Biblijoje buvo skirtukai prie įvairių Biblijos knygų. Paskutiniame skirtuke buvo parašyta „Mormono“. Ši žinia padėjo man suprasti, kad Biblijoje ir Mormono Knygoje yra ta pati evangelija (žr. Ezechielio 37:15–19).
Mano liudijimą dar labiau sustiprino kitos patirtys, įgytos skaitant ir studijuojant Mormono Knygą. Kai misionieriai pakvietė mane pasikrikštyti, su džiaugsmu sutikau. Buvau pakrikštytas praėjus lygiai metams po to, kai mane paliko draugė. Krikštas reiškė didelį pokytį mano gyvenime. Prisijungęs prie Bažnyčios praradau keletą draugų, bet skyriuje, kuriame lankiausi, radau naujų.
„Evangelija man suteikė daug šviesos ir laimės, – sako Nikolia. – Dievas palaimino mane. Sutikau gerą moterį ir turime tris geras dukras.“
Evangelija suteikė man daug šviesos ir laimės. Buvau pripildytas Dvasios ir džiaugsmo. Pamaniau: „Viskas, ką anksčiau iškentėjau, atvedė mane čia.“
Dievas palaimino mane. Sutikau gerą moterį ir turime tris geras dukras. Dvi iš jų tarnavo misijose, padėdamos kitiems suprasti tai, ką aš supratau prieš daugelį metų: „Šeima yra Kūrėjo plano jo vaikų amžinajam likimui šerdis“, „mirusieji, kurie atgailaus, bus išpirkti per paklusnumą Dievo namų nuostatams“ (Doktrinos ir Sandorų 138:58), o Viešpats mūsų dienomis pašaukia apaštalus ir pranašus vadovauti Jo Bažnyčiai (žr. Efeziečiams 2:20).