„Apdovanoti galia iš aukštybių“, Liahona, 2025 m. kovas.
Istorinės Viešpaties namų perspektyvos
Apdovanoti galia iš aukštybių
Kaip ir Naujojo Testamento mokiniams, pastarųjų dienų šventiesiems Viešpats pažadėjo galios dovaną.
1836 m. pavasarį Čarlzas Ričas buvo misionierius, skelbęs sugrąžintąją Evangeliją pietinėje Ohajo valstijos dalyje. Jis turėjo nusivilti, kad į Kertlandą, Ohajo valst., atvyko balandžio 12 d. – praėjus maždaug dviem savaitėms po to, kai buvo pašventinta Kertlando šventykla.
Jis keliavo garlaiviu Ohajo upe, o tada pėsčiomis nuėjo beveik 160 kilometrų. Jis pamatė Viešpaties namus ant nedidelės kalvos su mėlynomis sienomis ir raudonu stogu. Bet jis pavėlavo. Jis praleido pašventinimą, iškilmingą susirinkimą ir, kaip manė, pažadėtą galios iš aukštybių dovaną.
1830 m. rugsėjį, praėjus vos keliems mėnesiams po atkurtosios Bažnyčios suorganizavimo, Džozefas Smitas gavo Jėzaus Kristaus apreiškimą, kviečiantį Bažnyčios narius susirinkti (žr. Doktrinos ir Sandorų 29:7–8). Po kelių mėnesių Viešpats atskleidė kodėl. Šventieji turėjo „keliauti į Ohają“, kur, kaip pasakė Jėzus: „Aš jums duosiu savo įstatymą; ir ten būsite apdovanoti galia iš aukštybių; ir iš ten tie, kuriuos noriu pasiųsti, keliaus tarp visų tautų“ (Doktrinos ir Sandorų 38:32–33). Bažnyčios nariai, išgirdę šį apreiškimą, turėjo atpažinti, kad ši kalba yra iš Naujojo Testamento.
Galia apdovanoti mokiniai iš Naujojo Testamento
Luko 24 skyrius prasideda nevilties akimirka. Jėzus buvo nukryžiuotas, o grupė Jo mokinių sugrįžo prie Jo kapo. Jos pamatė, kad akmuo nuo įėjimo buvo nuridentas, ir „neberado Viešpaties Jėzaus kūno“ (3 eilutė). Netrukus angeliški pasiuntiniai suteikė joms viltį: „Nėra Jo čia, Jis prisikėlė!“ (6 eil).
Vėliau prisikėlęs Viešpats pasirodė savo mokiniams ir jiems tarnavo. Jis davė jiems tai, ką krikščionys visame pasaulyje vadina „didžiuoju pavedimu“ skelbti Jėzaus Kristaus evangeliją. Jėzus paaiškino, kad „ir, pradedant nuo Jeruzalės, Jo vardu visoms tautoms bus skelbiama atgaila ir nuodėmių atleidimas“ (47 eilutė).
Tačiau savo mokiniams Jis nurodė neskubėti išeiti: „Pasilikite Jeruzalės mieste, kol būsite apgaubti jėga iš aukštybių“ (49 eilutė). Endued (arba „endowed“ šiuolaikinėje anglų kalboje) yra graikiško žodžio, reiškiančio „apsirengti“, vertimas. Senieji Kristaus mokiniai turėjo laukti Jeruzalėje, kol bus aprengti galia iš aukštybių. Tada jie turėjo statyti Dievo karalystę visame pasaulyje.
Prieš pakildamas į dangų Viešpats pasakė savo mokiniams: „Pasilikite Jeruzalės mieste, kol būsite apgaubti jėga iš aukštybių“ (Luko 24:49).
Pastarųjų dienų šventieji apdovanoti galia
Pastarųjų dienų šventieji XIX amžiaus 4-ame dešimtmetyje susirinko Ohajuje turėdami panašų ketinimą. Jie laukė, kada galės būti „apdovanoti galia iš aukštybių“ (Doktrinos ir Sandorų 38:32) ir nešti Jėzaus žinią po visą pasaulį. Galiausiai Viešpats pareiškė, kad šventieji „priimtų savo apdovanojimą iš aukštybės mano namuose“ (Doktrinos ir Sandorų 105:33; kursyvas pridėtas; taip pat žr. 11–12 eilutes). Vis dėlto daugelis pirmųjų šventųjų tiksliai nežinojo, ko tikėtis.
Netrukus po to, kai 1835 metais buvo pašauktas ir įšventintas Dvylikos Apaštalų Kvorumas, Džozefas Smitas susitiko su jais pasikalbėti apie Viešpaties namus. Džozefas suprato, kad Dvylika „nerimauja“ ir negali suprasti, kas laukia. Jis paaiškino, kad jiems reikia endaumento, kad galėtų „būti pasiruošę ir pajėgūs įveikti viską“ ir mokyti evangelijos su galia. Jis paaiškino: „Gavę endaumentą, apaštalai skelbs evangeliją visoms tautoms, giminėms ir liežuviams.“
Netrukus po to Džozefas Smitas apreiškė ceremonijas, sukurtas pagal senovės izraelitų šventyklų kunigų pašventinimo modelį. Ruošiantis endaumentui, visi kunigystės pareigūnai buvo apiplaunami ir patepami „tokiu pat aliejumi ir taip, kaip Mozė ir Aaronas, ir stovėjusieji priešais Viešpatį senovės dienomis“.
Tuo metu apdovanojimas galia buvo dramatiškas dvasinės galios išliejimas per specialų iškilmingą susirinkimą. Kaip ir Elaidža Eiblas, kuris buvo pirmasis juodaodis Septyniasdešimčių narys Bažnyčioje, kunigijos pareigūnai pasninkavo, meldėsi ir valgė Viešpaties vakarienės sakramentą kaip bendrą vakarienę. Jie liudijo ir pranašavo, ir Dievas palaimino juos galia. Gavusieji endaumentą ėmėsi statyti Dievo karalystę ir skelbti sugrąžintąją Evangeliją. Nepaisant pasipriešinimo, jie buvo apsaugoti savo kelionėse, išaukštinti pamokslaujant ir palaiminti savo šeimose.
Kertlande, iškilmingame susirinkime, kuriame buvo apdovanoti galia iš aukštybių, dalyvavo tik vyrai. Visgi po kelerių metų šventieji pastatė Navū šventyklą. Ten Džozefas Smitas atskleidė išplėstas šventyklos ceremonijas, kurios yra mūsų šiandieninių šventyklos apeigų pagrindas. Navū mieste moterys, kaip ir vyrai, buvo apdovanotos galia.
Kalbėdamas Paramos bendrijos seserims, Džozefas Smitas pažadėjo, kad per šventyklos endaumentą joms bus „suteikti karalystės raktai“, taip pat kaip ir vyresniesiems. Iki to laiko, kol moterys buvo pašauktos Evangeliją skelbiančiomis misionierėmis, praėjo keli dešimtmečiai, tačiau moterys ir jų darbas buvo ir yra neatsiejama Dievo karalystės žemėje statymo dalis.
Nors Čarlzas Ričas praleido Kertlando šventyklos pašventinimą, jis sužinojo, kad jis ir keli kiti vėliau į Kertlandą atvykę misionieriai gaus endaumentą. Pagal senovės izraelitų kunigų pavyzdį (žr. Išėjimo 29; 40), jis buvo apiplautas ir pateptas. Kartu su kitais jis pasninkavo, meldėsi ir šventė Viešpaties vakarienę.
Čarlzas rašė: „Mes pranašavome visą naktį. Buvo išpranašauta, kad išgelbėjimas buvo įrašyta ant visų [Jo] kūno galūnių ir sąnarių. Buvau pripildytas pranašystės dvasios ir buvau apdovanotas galia iš aukštybių.“
Likusius 47 savo gyvenimo metus, jis praleido darbuodamasis kaip Jėzaus Kristaus mokinys – statydamas Dievo karalystę.
Nuo to laiko pastarųjų dienų šventieji visame pasaulyje keliauja į Viešpaties namus, kad būtų apdovanoti galia iš aukštybių. Kaip ir šiuos pirmuosius šventuosius, endaumentas ruošia mus, kaip Jėzaus Kristaus mokinius, statyti Dievo karalystę ir vieną dieną gauti išaukštinimą per Jo gailestingumą ir malonę.