„Apaštalų tarnystė – darbas, kurio niekas kitas negali atlikti“, Liahona, 2025 m. kovas.
Apaštalų tarnystė – darbas, kurio niekas kitas negali atlikti
Kaip pasaulinė šiuolaikinių Viešpaties apaštalų tarnystė skatina žmones daryti gera.
Dvylikos Apaštalų Kvorumo nariai yra Jėzaus Kristaus liudytojai visame pasaulyje. Jų pašaukimas yra unikalus ir svarbus. Pašaukti tarnauti, jie užveria savo sėkmingos karjeros duris ir visą laiką bei talentus paskiria kitiems laiminti. Kiekvienas atsineša unikalias dovanas ir talentus, tobulintus per viso gyvenimo tarnystę, evangelijos mokymą ir mokymąsi bei su tikėjimu Viešpačiu įveikiant sunkumus.
Vyresnysis Ronaldas A. Resbandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo ir jo žmona Melani buvo ką tik įsitaisę savo vietose pasiklausyti anūkėlio kalėdinio koncerto mokykloje, kai priėjo direktorė ir paklausė, ar vyresnysis Resbandas sutiktų pasveikinti susirinkusius žmones.
Stovėdamas ir žiūrėdamas į žmones – visi nekantriai laukė programos pradžios – jis galvojo tiesiog pasveikinti svečius ir palinkėti jiems nuostabaus vakaro. Bet tada prisiminė savo apaštališką pašaukimą būti ypatingu liudytoju visur. Jis tarė: „Ponios ir ponai, negaliu praleisti progos šiuo metu, kai minime Kristaus gimimą, paliudyti apie Jo vardą ir tarnystę.“
Kad ir kur jie eitų, kad ir ką sutiktų, apaštalų žinia yra patvirtinimas, kad Jėzus Kristus yra mus išpirkęs Dievo Sūnus. „Visų pirma, nuolatos esame gyvojo Viešpaties Jėzaus Kristaus realumo liudytojai“, – sakė vyresnysis Deividas A. Bednaris.
„Jėzus Kristus yra priežastis, dėl kurios esame čia“, – pernai per dvasinę valandėlę Londone sakė vyresnysis Deilas G. Renlandas Paramos bendrijos seserims. – Užtikrintai žinau, kad Jis gyvas! […] Kai pats tai žinai, tikrasis stebuklas įvyksta tavo gyvenime.“
„Kaip galiu padėti jiems stiprinti tikėjimą Jėzumi Kristumi? – pasakodamas, kaip šis klausimas daugelį metų padėjo jam ruošti kalbas, nariams Sidnėjuje, Australijoje sakė vyresnysis Kventinas L. Kukas.
Jų mokymai atskleidžia jų jaučiamą neatidėliotiną būtinybę ir troškimą, kad kiti augtų šventumu, idant pamatytų ir pajustų Gelbėtoją bei patirtų Jo apmokančiąją malonę (žr. 3 Nefio 11:15). Jų mokymai yra persmelkti meile ir supratimu. Jie švelniai, bet tvirtai prašo atgailauti. Jų troškimas, kad nariai augtų dievotumu, yra akivaizdus ir nepaneigiamas. Žmonių girdimas apaštalo liudijimas gali paveikti širdis ir pakeisti gyvenimus.
Jėzaus Kristaus liudytojai
Kiekvienas apaštalas atsineša unikalių talentų ir patirčių savo pavedimui vykdyti. Kiekvienas iš jų pasižymėjo darydamas savo karjerą. Kiekvieno iš jų asmenybė ir stilius skiriasi, tačiau jie turi bendrų savybių. Jie yra laimingi, pozityvūs ir moka paguosti. Labai dažnai žmonės, sutikę Jėzaus Kristaus apaštalą, būna sužavėti jo mandagumo ir nuoširdumo.
Apaštalai skuba atlikti savo darbą – pareigą laiminti, guosti ir liudyti.
„Tris dešimtmečius turėjau garbę ir privilegiją bendradarbiauti su Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios Dvylikos Apaštalų Kvorumo nariais, – sakė prezidentas Džefris R. Holandas, pavaduojantysis Dvylikos Kvorumo prezidentas. – Visi šie vyrai, be išimties, padėjo man tapti geresniu Jėzaus Kristaus mokiniu.
Kai neseniai susirinkome padaryti kvorumo nuotraukos, pajutau didžiulį dėkingumą, kad esu nuolatinės senovinės ir šiuolaikinės Jėzaus Kristaus mokinių tvarkos narys.
Vardai ir veidai […] šiame kvorume laikui bėgant keičiasi, tačiau išlieka tai, kas svarbiausia: kiekvienas apaštalas priėmė pavedimą būti „ypatingu Kristaus vardo liudytoju visame pasaulyje“ [žr. Doktrinos ir Sandorų 107:23]. Niekam negali būti pavestas mielesnis darbas ir nėra geresnės žmonių grupės, su kuria būtų galima jį dirbti.“
Vyresnysis Dyteris F. Uchtdorfas kalba ypatingoje Jeruzalės apygardos konferencijoje Brigamo Jango universitete Jeruzalėje, 2023 m. balandžio 22 d.
„Šiandien, kai dviejose ypatingose vietose apmąstėme Gelbėtojo auką, mane užvaldė dėkingumo Gelbėtojui jausmai, – sakė vyresnysis Dyteris F. Uchtdorfas, lankydamasis šventose Izraelio vietose 2023 metais. – Mes aplankėme Sodo kapą (kuriame galėjo būti paguldytas Kristaus kūnas).
Taip pat apsilankėme vietoje, kuri laikoma Getsemanės sodu. Vaikščiodami tarp šimtamečių alyvmedžių klausėmės Raštų eilučių, pasakojančių apie didingą Gelbėtojo auką už mus sode ir ant kryžiaus.
Tai, ką Jėzus Kristus iškentėjo Getsemanės sode ir ant kryžiaus, nusipelno didžiausios ir nuoširdžiausios pagarbos. Panašiai ir nuostabūs įvykiai, nutikę trečią dieną po Jo nukryžiavimo, turėtų sukelti pagarbą ir amžiną dėkingumą mūsų širdyse ir protuose.
Kaip Kristaus mokinys esu palaimintas galimybe skelbti savo liudijimą, kad Jis gyvas!“
Socialiniuose tinkluose paskelbtame įraše apie pagarbą Viešpačiui vyresnysis Geritas V. Gongas ragino: „Visada nuoširdžiai ir pagarbiai dėkokime už Dievo darbą ir šlovę, už Jėzaus Kristaus nuopelnus, gailestingumą ir malonę bei Jo apmokančiąją auką.“
Apaštalo paruošimas
„Viešpačiui reikia daug laiko apaštalui išugdyti, – sakė prezidentas Raselas M. Nelsonas. – Kai tas žmogus pašaukiamas į Dvylikos Kvorumą, Viešpats tikisi kai ko ypatingo: Jis tikisi, kad tas žmogus įneš savo indėlį.“
Kiekvieno apaštalo kelyje yra išbandymų – „drąsos ir kantrybės patikrinimų“ – visada tiriančių sielą, o kartais keliančių pavojų gyvybei.
„Visada vyksta išbandymas, – sakė prezidentas Nelsonas, – apibūdindamas Viešpaties tarnystės darbą. – Ar esate pasiryžę atlikti tikrai sunkius darbus? Jei parodysite ryžtą atlikti savąją dalį, Jis jums padės“
Kreipdamasis į narius Australijoje vyresnysis Kukas trumpai apžvelgė savo patirtį, papasakodamas, kad ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo nariai jaučiasi nepasiruošę ir netinkami, kaip kartais jaučiasi apylinkės vadovai. Jis sakė: „Tarnavimas Viešpaties apaštalu skatina didelį nuolankumą.“
Kaip naujai pašauktas apaštalas, vyresnysis Nylas L. Andersenas paaiškino, kad nors ir jautėsi netinkamas ir menkas, jį guodė tai, kad Viešpats palaimino jį bent vienu privalumu: „Šventosios Dvasios galia aš tobulai ir užtikrintai žinau, kad Jėzus yra Kristus, Mylimasis Dievo Sūnus.“
„Manęs paklausė, koks jausmas apima tapus nauju apaštalu, – sakė vyresnysis Patrikas Kyronas kitą dieną po to, kai buvo pašauktas į Dvylikos Kvorumą. –
Patyriau visas įmanomas emocijas ir žinau, kad šis pašaukimas smarkiai viršija mano gebėjimus. Bet aš melsiu pagalbos. Visiškai tikiu mylintį Tėvą danguje ir Jo Sūnų, mūsų Gelbėtoją. Žinau, kad jie padės. To tikiuosi. Dėsiu visas pastangas, kad ilgainiui tapčiau panašus į apaštalą, kokį įsivaizduojate.
Taigi šiandien, praėjus 24 valandoms po pašaukimo ir priėmus jo sąlygas, jei šį iššūkį palygintumėte su diena, kada iš jūsų reikalaujama daugiau nei įmanoma įsivaizduoti, maždaug taip jaučiuosi.“
Prezidentas Raselas M. Nelsonas vadovavo Bažnyčios vadovų delegacijai, į kurią įėjo ir vyresnysis Geritas V. Gongas, 2019 m. vykusiai su vizitu pas Tongos karalių ir karalienę. Apaštalai susitinka su aukštais pareigūnais ir valstybių vadovais, kad atvertų tautų duris evangelijai. Prezidentas Nelsonas sakė, kad reikia daugybės metų norint apaštalus paruošti jų didžiam pavedimui.
Ambasadoriai pasauliui
Kalbėdamas apie Doktrinos ir Sandorų 107:23, kur rašoma, kad Viešpats pašaukia Dvylika Apaštalų būti „ypatingais Kristaus vardo liudytojais visame pasaulyje“, prezidentas Nelsonas pasakė: „Kiekvienas Dvylikos narys yra apaštalas visam pasauliui. Jis turi mokytis apie kiekvieną pasaulio kraštą, apie jo žmones, kalbas ir istoriją.“
Jų darbas apima visą pasaulį. Viešuose ir privačiuose susitikimuose jie susitinka su valstybių vadovais, aukštais vietos pareigūnais, žiniasklaidos atstovais ir Bažnyčios nariais. Susitikimai gali būti ilgi ir daug reikalaujantys. Jų, kaip Viešpaties Jėzaus Kristaus ambasadorių, gyvenimas jiems nebepriklauso.
Praėjusiais metais per 12 dienų trukusią intensyvią kelionę po šešias Europos šalis, kurios metu dažnai tekdavo miegoti naktį skrendant iš vienos šalies į kitą, vyresnysis D. Todas Kristofersonas susitiko su vyriausybių vadovais, nuolatiniais misionieriais ir vietinės bažnyčios nariais.
Pažymėtinas buvo susitikimas su Kroatijos kultūros ir žiniasklaidos ministre, per kurį jis pasiūlė Bažnyčios pagalbą panaudoti daugybei pabėgėlių, plūstančių į jos šalį iš karo nusiaubtos Ukrainos. „Pamatėme, kad yra daug būdų […], kaip galėtume bendradarbiauti, ypač [padėdami] tiems, kuriems labai reikia pagalbos“, – sakė vyresnysis Kristofersonas.
Apsilankęs pas vietinius vadovus Dar es Salamo mieste, Tanzanijoje, ir pranešęs apie Bažnyčios paaukojimą dideliam humanitariniam projektui 2024 metais, vyresnysis Garis E. Styvensonas susitiko su nariais ir misionieriais.
Praeitais metais devynių dienų kelionės po kelias Afrikos šalis metu vyresnysis Garis E. Styvensonas apsilankė Makuburio sveikatos centre, esančiame Dar es Salamo mieste, Tanzanijoje, kurį Bažnyčia padeda plėsti. „Kai matome, kaip čia tarnaujama motinoms ir vaikams, – sakė vyresnysis Styvensonas, – mūsų širdys prisipildo emocijų.“
Minint Bažnyčios Kambodžoje įkūrimo 30 metų jubiliejų, vyresnysis Renlandas susitiko su Kambodžos ministru pirmininku, kurį apibūdino kaip „nuostabų žmogų“.
Šis apaštalas, buvęs kardiologas, pasakė premjerui, kad Jėzaus Kristaus Bažnyčia paaukojo beveik 2,2 milijono JAV dolerių, kad prie ligoninės Siem Reape, esančiame maždaug už 320 km į šiaurę nuo Pnompenio, galėtų būti pastatytas širdies centras, kad būtų teikiama geresnė sveikatos priežiūra tokiems žmonėms kaip ministro pirmininko dėdė, kuris mirė nuo ūminio koronarinio sindromo.
2024 m. sausio 22 d. Pnompenyje vyresnysis Deilas G. Renlandas spaudžia ranką Kambodžos Karalystės ministrui pirmininkui Samdechui Mohai Borvorui Tipadei Han Manetui. Šis istorinis susitikimas yra pirmas kartas, kai Bažnyčios vadovas susitinka su Kambodžos Karalystės vyriausybės vadovu.
„Turėjau privilegiją pabūti su nariais, vadovais ir misionieriais Ulan Batore, Mongolijoje, ir Kiote, Hirošimoje, Fukuokoje, Sapore ir Tokijuje, Japonijoje, – sakė vyresnysis Ulisis Soaresas 2024 m. apsilankęs Azijos Šiaurės krašte. – Per kiekvieną susitikimą ar bendraudamas asmeniškai jaučiau neįtikėtiną šių žmonių meilę ir tikėjimą Viešpačiu. Jų nuostabios atsivertimo istorijos mane labai sujaudino ir sustiprino mano liudijimą apie Jėzų Kristų ir Jo į žemę sugrąžintą Evangeliją.
[…] Man buvo didelė palaima jausti Viešpaties Dvasią ir Jo meilę tarp šių nuostabių Kristaus mokinių šiose šalyse.“
Apaštalų darbas
Pagrindinė apaštalų pareiga yra atverti evangelijos duris įvairiose šalyse: „Dvylika yra išsiųsta su raktais, kad atvertų duris skelbdama Jėzaus Kristaus evangeliją“ (Doktrinos ir Sandorų 107:35).
Prezidentui Nelsonui tarnaujant Dvylikos nariu, durys evangelijai atsivėrė kitaip. Kartais Dvasia veikdavo vyriausybės vadovą, kol, pasak prezidento Nelsono, „jis pakeisdavo nuomonę apie mus“. Kartą vyras, nenorėjęs kalbėtis su Bažnyčios vadovais, buvo pašalintas iš pareigų, o Viešpats davė „mums vyrą, su kuriuo galėtume kalbėtis“. Kiekvieną kartą, – sakė prezidentas Nelsonas, – žinia [iš dangaus] man buvo ta pati: „Įdėk visą savo širdį. […] Rizikuok. Kai eiti toliau negalėsi, aš tau padėsiu.“
Apaštalo darbo džiaugsmas, pasak jų, juntamas bandant atrasti pusiausvyrą tarp daug pastangų reikalaujančios būtinybės kalbėti didelėms grupėms ir tarnystės pavieniam žmogui. Jie lanko narius jų namuose, kad suteiktų jiems palaiminimą, išreikštų dėkingumą ar duotų reikiamų patarimų.
Vyresnysis Bednaris sakė: „Viešpats siunčia Dvylikos Kvorumo narius į konkrečias vietas tam tikru metu, kur susitinkame su ištikimais pastarųjų dienų šventaisiais ir kitais asmenimis, kuriems dažnai yra sunku arba kuriems reikia paguodos ir nuraminimo. Tuos susitikimus organizuoja Dievas.“
Vyresnysis Deividas A. Bednaris su žmona Siuzana sveikina žmones po kalbos susirinkime Tolukoje, Meksikoje, 2023 m. lapkričio 5 d.
Kartais jų tarnystė būna labai vieša, pavyzdžiui, kai vyresnysis Styvensonas dalyvavo aukšto lygio spaudos konferencijoje Nairobyje, Kenijoje, kuri buvo transliuojama per tiesioginę nacionalinę televiziją. „Galbūt jums kyla klausimas „Kas yra apaštalas?“ – sakė vyresnysis Styvensonas per tą transliaciją. – Esame pašaukti eiti į pasaulio tautas ir liudyti apie Jėzaus Kristaus, gyvojo Dievo Sūnaus, dieviškąją sūnystę.“
„Viskas apie Jį, – sakė vyresnysis Dyteris F. Uchtdorfas. – Mes atstovaujame Jam. Viskas apie Dievą, Jo didybę ir Jo svarbą Jo vaikų laimei.“
Jų darbas kartais yra arčiau namų – tiesiogine prasme. Vyresnysis Bednaris vieną dieną taisė savo namo stogą ir nuvyko į vietinę parduotuvę nusipirkti medžiagų. Jis vilkėjo darbinius drabužius: darbines kelnes ir batus, marškinėlius ir beisbolo kepuraitę.
„Man renkant prekes, prie manęs priėjo vyriškis ir tarė: „Vyresnysis Bednari, maskuotė nepadeda.“ Mes nusijuokėme, o tada jis paklausė: „Ar neprieštarautumėte, jei užduočiau klausimą?“
„Atsakiau: „Tam ir esu čia.“
„Jis paklausė: „Ką turite omenyje?“
„Atsakiau: „Aš esu čia, nes Dievas žinojo, kad susitiksime šioje parduotuvėje ir kad jūs norite kai ko paklausti. Prašau, pasakykite man savo klausimą.“
Tarp prekystalių kalbėjomės apie 15 minučių, ir aš bandžiau jam padėti rasti atsakymą į klausimą. Ar tai buvo tik atsitiktinumas, kad sutikau šį gerą žmogų vietos parduotuvėje? Ar šį epizodą dieviškai suorganizavo mylintis Gelbėtojas, kuris […] atsakė į pavienio tikinčio žmogaus klausimą?
Manau, kad Viešpaties darbe nėra tokio dalyko kaip atsitiktinumas. Dievo akyse sielų vertė yra didžiulė.“
Vyresnysis Nylas L. Andersenas pozuoja nuotraukai Džeimi Kardinal Sin kaime, Maniloje, Filipinuose, kur Bažnyčia suremontavo tris vandens rezervuarus, 2024 m. vasario 22 d.
Sunkumų įveikimas tikint Viešpatį
Šiuolaikiniai apaštalai susiduria su didžiuliais ir sudėtingais iššūkiais. Jie ieško įkvėpimo mokydami ir tarnaudami pasaulinei daugiau nei 17 milijonų Bažnyčios narių bendruomenei, kurią išbando tokie iššūkiai kaip politiniai neramumai, pornografija, negailestingas spaudimas socialinėje žiniasklaidoje ar ekonominis neužtikrintumas. Konfliktas tarp tautų trikdo darbą. Tradicinių vertybių nykimas kelia grėsmę socialiniam stabilumui.
Dvylikos narius ragina jų pareigos, ir jie uoliai stengiasi stiprinti tikėjimą vis labiau netikinčiame pasaulyje.
„Akivaizdu, kad Bažnyčios vadovus veikia Viešpaties galia, raginanti juos […] skubėti, – sakė prezidentas M. Raselas Balardas (1928–2023), pavaduojantysis Dvylikos Apaštalų Kvorumo prezidentas. – Klausimas, kurį visi turime užduoti sau, yra toks: „Ar neatsiliekame nuo [savo vadovų]?“ Kiekvienas iš mūsų turime būti pasiruošęs atsakyti į šį klausimą. Galiu jus užtikrinti, kad Dvylikos Apaštalų Kvorumas apie tai nemažai diskutuoja. […] Dabar ne laikas atsipalaiduoti ar apleisti savo pašaukimus. […]
Turime būti pasirengę žengti koja kojon su savo vadovais, koja kojon žengti kiekvieną jų ilgesnį žingsnį.“
„Kaip Jėzaus Kristaus pasekėjai, stengiamės tapti panašūs į mūsų Gelbėtoją ir visais savo darbais sekame Jo pavyzdžiu, – sakė vyresnysis Uchtdorfas. – Nuo pat tos akimirkos, kai įžengiame į mokinystės kelią, mus ima lydėti matomi ir nematomi Dievo palaiminimai.
Kad ir kur esame, jūs ir aš galime eiti mokinystės keliu jau šiandien. Būkime nuolankūs; visa širdimi melskimės savo Dangiškajam Tėvui ir parodykime troškimą artintis prie Jo bei Jį pažinti.“