Dangiškasis Tėvas nori kalbėti su jumis

Adomui ir Ievai bei visiems, ateisiantiems paskui juos, angelas nurodė: „Per amžius atgailausi bei šauksiesi Dievo Sūnaus vardu“ (Mozės 5:8).

Jėzus mokė: „Prašykite, ir jums bus duota, ieškokite, ir rasite, belskite, ir bus jums atidaryta“ (Mato 7:7). „Kai meldiesi, […] melskis savo Tėvui […] slaptoje“ (Mato 6:6). „Todėl melskitės taip: „Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas“ (Mato 6:9).

Jėzus nuolat meldėsi Tėvui. „Jis užkopė į kalną melstis ir ten praleido visą naktį, melsdamasis Dievui“ (Luko 6:12). „Jis nuėjo į kalną melstis“ (Morkaus 6:46). „Jie atėjo į vietą, vadinamą Getsemane. Jėzus tarė savo mokiniams: „Pasėdėkite čia, kol Aš melsiuosi“ (Morkaus 14:32). Kentėdamas ant kryžiaus Jėzus meldėsi dėl Jį nukryžiavusių kareivių: „Tėve, atleisk jiems; nes jie nežino, ką daro“ (Luko 23:34).

Raštuose mums patariama visada melstis (Luko 21:36; 2 Nefio 32:9; 3 Nefio 18:15; Doktrinos ir Sandorų 10:5; 19:38; 20:33; 31:12). „Tarkis su Viešpačiu visuose savo darbuose, ir Jis nukreips tave į gera“ (Almos 37:37). Be to, suvokdami viską, ką Tėvas daro dėl mūsų, mes atiduodame Jam „visas savo sielos padėkas ir gyrių“ (Mozijo 2:20).

Prezidentas Raselas M. Nelsonas paaiškino: „Dvasinė savigarba prasideda nuo suvokimo, kad kiekvienas rytas yra Dievo dovana. […] Jis saugo mus diena po dienos ir palaiko mus akimirka po akimirkos (žr. Mozijo 2:21).“

Nefis sakė: „Jei įsiklausytumėte į Dvasią, kuri moko žmogų melstis, jūs žinotumėte, kad turite melstis; nes piktoji dvasia nemoko žmogaus melstis, bet moko jį, kad jis neturi melstis“ (2 Nefio 32:8).

Kristus prikelia Jayro dukterį (fragmentas); aut. Gregas K. Olsenas

Dėl mūsų Gelbėtojo pavyzdžio ir per visus amžius kartojamų angelų bei pranašų patarimų aiškiai žinome, kad turime kasdien per maldą dėkoti už palaimas ir būti pamaldžiai nusiteikę. Mūsų pareiga yra bendrauti su mūsų Tėvu.

Bet dar šlovingiau yra tai, kad Dangiškasis Tėvas atsako į mūsų maldas. Žemiškajame gyvenime svarbus klausimas yra šis: kaip geriau priimti ir suprasti mūsų Tėvo atsakymus, nurodymus ir paguodą?

Per daugiau nei septynis savo gyvenimo dešimtmečius supratau, kad mūsų Tėvas kalba su mumis. Esame ne vieni. Dangiškos esybės prižiūri mus ir padeda mums, kai stengiamės sekti Gelbėtoju.

Atsakymų į savo maldas priėmimas prasideda nuo tikėjimo mūsų Dangiškuoju Tėvu ir Jo Sūnumi, Jėzumi Kristumi. Jėzus sakė: „Nebijok, vien tik tikėk!“ (Morkaus 5:36). Mes pasitikime Juo, visomis išgalėmis stengiamės laikytis įsakymų ir visame ieškome Jo rankos. „Niekuo žmogus neįžeidžia Dievo, […] [išskyrus tuos], kurie nepripažįsta visame Jo rankos ir nepaklūsta Jo įsakymams“ (Doktrinos ir Sandorų 59:21).

Dievo ranka mūsų gyvenime nereiškia, kad Jis sukelia mūsų pasaulyje vykstančias baisias tragedijas. Tai reiškia, kad jūsų patiriamų sunkumų ir neteisybės laikais Jis stovės šalia jūsų, sustiprins jūsų gebėjimus, paguos jus ir „pašvęs [jūsų] suspaudimus [jūsų] naudai“ (2 Nefio 2:2).

Kai tikime Juo ir laikomės Jo įsakymų, natūraliai išmokstame geriau girdėti Jo balsą.

1993 m. rugsėjį, pirmaisiais mano, kaip visuotinio įgaliotinio, metais, prezidentas Džeimsas E. Faustas (1920–2007), tuomet tarnavęs Dvylikos Apaštalų Kvorumo nariu, pakvietė mane ir mano žmoną Ketę kartu su juo dalyvauti Brigamo Jango universiteto dvasinėje valandėlėje. Atminkite, kad 1993 m. išmanieji telefonai, socialiniai tinklai ir internetas dar nebuvo plačiai paplitę.

Savo kalboje, pavadintoje „Dvasios balsas“, prezidentas Faustas įspėjo: „Jūsų kartą atakuos daugybė balsų, sakančių, kaip gyventi, kaip tenkinti savo aistras, kaip turėti viską. Po ranka turėsite iki penkių šimtų televizijos kanalų. Bus įvairi programinė įranga, interaktyvūs kompiuterių modemai, duomenų bazės ir elektroninės skelbimų lentos; bus kompiuterinė spauda, palydoviniai imtuvai ir ryšių tinklai, kurie dusins jus informacija. […] Turite išmokti girdėti Dvasios balsą.“

Prezidentas Boidas K. Pakeris (1924–2015), Dvylikos Apaštalų Kvorumo prezidentas, apie ramų, tylų Dvasios balsą mokė pasakodamas, ką patyrė gamtininkas Džonas Berouzas, kai su draugais vaikščiojo po parką, pilną žmonių. Štai prezidento Pakerio žodžiai:

„Net per miesto triukšmą [p. Berouzas] išgirdo paukščio giesmę.

Jis sustojo ir klausėsi! Buvę kartu su juo jos neišgirdo. Jis apsidairė. Niekas kitas į giesmę neatkreipė dėmesio.

Jį erzino tai, kad kiti praleido kai ką tokio gražaus.

Jis išsiėmė iš kišenės monetą ir sprigtelėjo ją į orą. Nukritusi ant grindinio, ji skambtelėjo ne garsiau už tą paukščio giesmę. Visi atsisuko – tai jie išgirdo!

Sunku tarp visų miesto šurmulio garsų išgirsti paukščio giesmę. Bet jūs galite ją išgirsti. Jūs galite ją išgirsti aiškiai, jei mokysitės jos klausytis.“

Prezidentas Pakeris apie Šventąją Dvasią mokė 1979 metais, laikais, kai gyvenimas buvo daug tylesnis ir pasaulio triukšmas buvo daug silpnesnis nei dabar.

Prezidentas Nelsonas mokė: „Jei socialinės medijos informacijos srautui skiriate daugiau dėmesio nei Dvasios kuždesiams, esate dvasiniame pavojuje.“

Prezidentas Faustas sakė: „Jei norime išgirsti Dvasios balsą, ir mes turime atverti savo ausis, atgręžti tikėjimo akis į balso šaltinį ir neatlyždami žiūrėti į dangų.“

Šis Dvasios balsas ateina tiek į mūsų protą, tiek į mūsų širdį. „Aš tau pasakysiu tavo prote ir tavo širdyje, Šventąja Dvasia, kuri nužengs ant tavęs ir kuri apsigyvens tavo širdyje“ (Doktrinos ir Sandorų 8:2). Klausykitės savo sąžinės – apreiškimas dažnai pasigirsta ten.

Melskitės su tikinčia širdimi

Dvasinių atsakymų ir įkvėpimų negalima gauti per prievartą. Mes meldžiamės ir laukiame su tikinčia širdimi. Kai kurių atsakymų šiame gyvenime nesulauksime, bet teisiesiems Viešpats visada atsiųs savo ramybę (žr. Jono 14:27). Atsakymai dažnai ateina, kai meldžiamės, kad padėtume aplinkiniams. Kartais jie ateina „eilut[ė] po eilutės, priesak[as] po priesako“ (Doktrinos ir Sandorų 98:12).

Dangaus balsas gali ateiti mums netikėtu metu ir netikėtose vietose, tačiau geriausias progas randame tyliose ir šventose vietose. Ankstyvo ryto maldų ir apmąstymų ramybėje randu neįprastų palaiminimų. Kasdienis asmeniškas reguliarus Raštų skaitymas, nors kartais ir rutiniškas, kitais kartais į mūsų širdis atneša Dvasios balsą tarsi ugnį.

Kartais įspūdžiai kyla būtent dėl to, ką skaitome, o kartais tai, apie ką mąstome, atsako į visai kitą rūpimą klausimą. Atminkite vyresniojo Roberto D. Heilso žodžius: „Kai norime kalbėtis su Dievu, mes meldžiamės. O kai norime, kad Jis kalbėtų mums, tyrinėjame Raštus.“

Aplink mus šėlstant pasaulio triukšmui ir blaškymui, Viešpats savo pranašui nurodė statyti vis daugiau šventyklų. Šiuose šventuose Viešpaties namuose, kai, palikę savo rūpesčius lauke, į juos įžengiame su maldomis ir rūpimais klausimais, esame mokomi amžinybės tiesų.

Prieš metus prezidentas Nelsonas davė mums šį nuostabų pažadą: „Mano brangūs broliai ir seserys, štai mano pažadas. Niekas nepadės jums tvirtai laikytis geležinės lazdos labiau, nei toks reguliarus garbinimas šventykloje, kokį tik leidžia jūsų aplinkybės. Niekas labiau jūsų neapsaugos, kai susidursite su pasaulio tamsos miglomis. Niekas labiau nesustiprins jūsų liudijimo apie Viešpatį Jėzų Kristų ir Jo Apmokėjimą ir nepadės geriau suprasti didingojo Dievo plano. Niekas taip nenuramins jūsų dvasios skausmo. Niekas taip neatvers dangaus. Niekas!“

Kiekviena visuotinė konferencija atneša papildomų gausių palaimų. Ateinantį balandžio mėnesį vėl susitiksime visuotinėje konferencijoje, kad išgirstume Viešpaties balsą. Į visuotinę konferenciją ateiname pasimeldę ir pasiruošę. Daugelį iš mūsų slegia įvairūs rūpesčiai ir nuoširdūs klausimai. Mes norime atnaujinti savo tikėjimą mūsų Gelbėtoju, Jėzumi Kristumi, ir sustiprinti savo gebėjimą atsispirti pagundai. Ateiname tam, kad būtume mokomi iš aukštybių. Pažadu jums, kad, jei visuotinės konferencijos sesijoms ruošitės ir jų klausysitės pamaldžiai, pajusite atsakymus į jums rūpimus klausimus ir žinosite, kad ant jūsų yra „dangaus rankos“.

Tikėkite, kad jūsų Dangiškasis Tėvas kalba jums. Jis kalba! Tegul jūsų tikėjimas Juo ir Jo Mylimuoju Sūnumi padeda jums praskleisti uždangą ir girdėti jūsų Tėvo balsą. Liudiju, kad Jis yra čia ir myli jus labiau, nei galima apsakyti žodžiais.