„Sąsaja su Dievo planu ir šventykla“, Liahona, 2025 m. kovas.
Sąsaja su Dievo planu ir šventykla
Trys principai mums primena, kad visi galime gauti palaimas, kurias Dievas duoda savo vaikams.
Nuotraukoje Kolumbijos Barankiljos šventykla, aut. Leslis Nilsonas
Sėdėjau apsupta Bažnyčios narių. Iki tol niekada nebuvome susitikę, tačiau visi turėjome vieną bendrą bruožą: buvome vieniši.
Bet grįžkime į pradžią. Jėzaus Kristaus evangelijoje mums neklijuojamos kokios nors etiketės. Prezidentas Raselas M. Nelsonas mokė, kad mūsų tikroji tapatybė yra ta, jog „tiesiogine prasme esame dvasiniai Dievo vaikai“. Suprantu, kad dėl būtinybės kai kuriuos Bažnyčios narius vadiname vienišais. Tam yra praktinių priežasčių. Kartais, kaip ir šioje situacijoje, nariai gali pradėti jaustis esą pašaliniai. Dėl to jiems net gali būti sunku pajusti, kad jiems priklauso visi Dievo išgelbėjimo ir išaukštinimo palaiminimai.
Matote, mes kalbėjome apie šventyklą – ir kai kurie žmonės iš grupės manė, kad būdami vieniši jie negali gauti šventyklos palaiminimų pilnatvės. Suprantu, kad, jei nesate susituokę, į šeimą orientuotoje Bažnyčioje gali būti sunku suprasti savo vietą. Bet taip pat žinau, kad Viešpats sprendžia, ar žmogus vertas gauti pažadėtas palaimas, ne pagal išvaizdą ar etiketes. Jis „žiūri į širdį“ (1 Samuelio 16:7) ir padaro, kad Jo palaiminimai būtų prieinami visiems, kurie pasirenka Juo sekti. Visa širdimi tuo tikiu. Taigi, turėdama tai omenyje, pateikiu tris principus, padėsiančius pastarųjų dienų šventiesiems, kurie yra vieniši, žinoti savo sąsają su Dievo planu ir šventykla.
1. Dievas sukūrė planą kiekvienam savo vaikui.
Kadangi išaukštinimui reikalinga naujoji ir nesibaigiančioji santuokos sandora, gali atrodyti, kad Dievo planas nėra skirtas vienišiems (žr. Doktrinos ir Sandorų 131:1–3). Tačiau vyresnysis Patrikas Kyronas mokė: „Gražus mūsų Tėvo planas, būtent Jo „nuostabus“ planas, yra skirtas parvesti jus namo, o ne tam, kad jūsų neprisileistų. Niekas nepastatė kelio užtvaros ir nepaskyrė ten nieko, kas jus apgręžtų ir pavarytų šalin. Iš tiesų viskas yra priešingai. Dievas nepaliaujamai jūsų ieško. Jis „nori, kad visi Jo vaikai apsispręstų grįžti pas Jį, ir imasi visų įmanomų priemonių, kad jus sugrąžintų.“
Dievas neketina atstumti vienišų žmonių, kad jie negalėtų džiaugtis Jo palaimomis. Laikinai ėjęs Dvylikos Apaštalų Kvorumo prezidento pareigas prezidentas M. Raselas Balardas (1928–2023) mokė: „Raštai ir pastarųjų dienų pranašai tvirtina, kad kiekvienas, kuris ištikimai laikosi Evangelijos sandorų, turės išaukštinimo galimybę.“ Kiekviena siela yra labai vertinga Dangiškojo Tėvo akyse – tiek daug, kad Jis siuntė savo Viengimį Sūnų mirti ir išpirkti mus visus iš nuodėmės, kad galėtume turėti amžinojo gyvenimo dovaną (žr. Jono 3:16–17; Doktrinos ir Sandorų 18:10–12).
Jei gyvenimas klostosi kitaip, nei tikėtasi, galime imti abejoti savo paskirtimi Dievo plane. Tačiau Jo planas niekada negarantavo, kad mūsų visų gyvenimas bus vienodas. Mes nežinome, kokie džiaugsmai, nusivylimai, sėkmės ar širdgėlos gali mus ištikti. Prezidentas Dalinas H. Ouksas, pirmasis patarėjas Pirmojoje Prezidentūroje, sakė: „Mes tiek daug nežinome, tad pasitikėti galime vien Viešpačiu ir Jo meile savo vaikams.“
Mes net nežinome, kodėl mūsų kelias atrodo taip, kaip atrodo dabar. Tačiau pasitikėjimas Dievu ir Jo meile gali suteikti aiškumo, kaip Jis numatė savo planą visiems savo vaikams – taip pat ir jums.
Romos šventyklos, Italijos, lankytojų centro nuotrauka, autorius Masimas Kriščionė
2. Šventykla teikia asmeninius palaiminimus kiekvienam.
Galime manyti, kad užantspaudavimai taikomi tik vyrui ir žmonai. Tačiau užantspaudavimai ne tik jungia poras su Viešpačiu, bet ir sujungia šeimas amžinai. Per užantspaudavimus, jei laikosi savo sandorų, visi Dievo vaikai gali mėgautis amžinaisiais palaiminimais.
Užantspaudavimo galia patvirtina visas kunigystės apeigas danguje ir žemėje. Vyresnysis D. Todas Kristofersonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė: „[Užantspaudavimo galia] padaro asmeninį išgelbėjimą ir šeimos išaukštinimą prieinamus Dievo vaikams, kad ir kur ir kada šioje žemėje jie gyveno. Jokia kita teologija, filosofija ar kitas įgaliojimas negali suteikti tokios visus apimančios galimybės. Ši užantspaudavimo galia yra tobulas Dievo teisingumo, gailestingumo ir meilės pasireiškimas.“ Viešpaties siūlomi palaiminimai yra tokie visa apimantys, kad jie prieinami visiems, kurie sudarys sandoras su Juo ir jų laikysis.
Garbindami Viešpaties namuose, galime geriau suprasti, kad Dievo planas yra visa apimantis. Šventykloje praleistas laikas, kaip mokė prezidentas Nelsonas, „padės jums mąstyti celestiališkai ir įgyti viziją, kas iš tikrųjų esate, kuo galite tapti ir kokį gyvenimą galite gyventi amžinai“. Jis taip pat paaiškino, kad garbinimas šventykloje suteiks mums apsaugą, tvirtesnį liudijimą, paguodą, asmeninį apreiškimą, daugiau žinių ir galios bei padės geriau suprasti Dievo planą.
Nesvarbu, ar esame susituokę ar vieniši, šventykla mums visiems teikia asmenines dvasines privilegijas – tai vieta, kuri stiprina ir įgalina visus, trokštančius Dievo artumo. Norėdami sužinoti daugiau, žr. šoninę juostą „Įgalintas garbinimo šventykloje“.
3. Šventykloje galime gilinti savo ryšį su Jėzumi Kristumi.
Šventykloje pagrindinis dėmesys skiriamas Jėzui Kristui. Jis yra Dievo plano šerdis ir priežastis, dėl kurios visi galime gauti išgelbėjimą ir išaukštinimą. Prezidentas Nelsonas mokė, kad „Viešpaties namai yra mokymosi namai. Ten Viešpats moko savo būdu. Ten kiekvienos apeigos moko apie Gelbėtoją. Ten mokomės, kaip praskleisti uždangą ir betarpiškiau bendrauti su dangumi. Ten mokomės, kaip sudrausti priešininką ir pasitelkti Viešpaties kunigystės galią, kad sustiprintume save ir savo mylimus žmones. Ten kiekvienas turėtume uoliai ieškoti išsigelbėjimo.“
Šventykloje galime rasti prieglobstį ir bendrystę, jei apeigose ir sandorose ieškosime Gelbėtojo. Tai darydami rasime įrodymų, kad Jis mus myli ir kad „Dievui visi yra vienodi“ (žr. 2 Nefio 26:33). Kadangi Jis mus myli, Jis nori, kad užmegztume su Juo „nesibaigiančios bendrystės ryšį“ ir per savo sandoras gautume prieigą prie „ypatingos rūšies meilės ir gailestingumo“. Jei sudarome šventyklos sandoras ir jų laikomės, galime sustiprinti savo ryšį su Juo, suteikiantį vilties, džiaugsmo ir optimizmo visą gyvenimą, kad ir kokios būtų mūsų aplinkybės.