Kaip sandoros padeda mums semtis Dievo galios?

Konoro Džonsono nuotrauka

Kiekvienas turime galimybę sudaryti šventas sandoras su pačiu dangaus Dievu. Šias sandoras sudarome dalyvaudami kunigystės apeigose. Kai laikomės šių sandorų, Jis laimina mus savo galia.

Prisiminkime prezidento Raselo M. Nelsono pranašišką nurodymą, kaip gauti prieigą prie Dievo galios: „Kiekvienas vyras ir kiekviena moteris, dalyvaujantys kunigystės apeigose ir sudarantys bei vykdantys sandoras su Dievu, turi tiesioginę prieigą prie Dievo galios.“ Ši tiesioginė prieiga prie Dievo galios yra dovana, kurią Jis dosniai dalija savo vaikams.

Kaip ši galia, plūstanti iš sandorų, kurias sudarome per kunigystės apeigas, vykdymo, reiškiasi jūsų kasdieniame gyvenime? Kaip sandoros moteris semiasi šios dieviškos galios?

Tikiuosi, kad asmeninis pavyzdys padės jums, kai atliekate dvasiškai sustiprinantį darbą, suprasti, ką reiškia būti apdovanotam Dievo galia.

Vieną dieną gavau SMS žinutę iš savo marčios Eimės: „Pasimelskite už Dotę.“

Mano anūkė Dotė naktį nemiegojo. Eimė visą naktį buvo su ja ir sakė, kad Dotė karščiavo. Eimė davė jai vaistų, tačiau Dotė vis tiek karščiavo ir buvo nerami. O mano sūnus Konoras buvo išvykęs darbo reikalais ir neplanavo grįžti į namus dar dvi dienas.

Kai pagaliau atėjo rytas, Eimė pamatė, kad Dotės lūpos mėlynos. Jos rankos taip pat buvo mėlynos ir šaltos. Eimė iš karto pajuto dvasinį raginimą: „Vežk Dotę pas vaikų gydytoją.“ Ji paklausė šio raginimo, paskambino į vaikų gydytojo kabinetą ir buvo patikinta, kad jie iš karto priims Dotę.

Laimei, vaikų gydytojo kabinetas yra kitoje gatvės pusėje netoli mano mamos namų. Eimė pajuto raginimą važiuoti pro mano mamos namus. Mano mama dirbo savo kieme ir mielai priglaudė ketverių metų Dotės sesutę Goldę, o Eimė nuvežė Dotę pas vaikų gydytoją. Tai buvo atsakymas į Eimės nuogąstavimą, kad teks vienu metu prižiūrėti Goldę ir pasirūpinti Dote.

Vaikų gydytojas nustatė, kad Dotė susirgo plaučių uždegimu, greičiausiai prieš kelias dienas įsiurbusi į plaučius vonios vandens. Dotė buvo gydoma antibiotikais ir likusią dienos dalį praleido ant motinos rankų, pakeltu smakru, kad jai būtų lengviau kvėpuoti.

Kai važiavau namo, pasisiūliau atvežti vakarienę. Eimė man leido, už ką buvau dėkinga. Nerimavau, kaip Eimė laikosi po bemiegės nakties, streso dėl sergančios mažylės ir būtinybės rūpintis Golde.

Atvykusi su užsakytu maistu, namuose radau Eimę ir mergaites ramias. Eimės eisenoje matėsi lengvumas, o veide – šviesa. Ji buvo rami, net antrą naktį leisdama viena su sergančia Dote. Ji nesibaimino. Ji pasitikėjo. Tai buvo ramybė, pranokstanti supratimą. Norėjau tiesiog sėdėti tą akimirką ir ja mėgautis.

Eimė stengiasi laikytis su Dievu sudarytų sandorų ir yra laiminama Jo stiprinančia galia. Dvasia paragino ją imtis veiksmų, kuriuos ji atliko, kad pasirūpintų Dote. O Viešpaties galia sustiprino jos gebėjimą patenkinti šeimos poreikius kantriai, su meile ir ramiu pasitikėjimu, kad viskas bus gerai.

Tai Dievo galios palaiminimas, kurį galime gauti per šventas sandoras ir dėl Gelbėtojo apmokančiosios aukos. Ši galia mus keičia, stiprina, ramina, suteikia mums pasitikėjimo, atneša ramybę ir didina mūsų gebėjimą vykdyti dieviškai paskirtas moterų pareigas.