Jėzaus Kristaus vardo priėmimas
Kuo labiau tapatinamės su Jėzumi Kristumi ir atmename Jį, tuo labiau norime būti panašūs į Jį.
2018 m. Jutos universitete buvo įsteigtos specialios profesoriaus pareigos, pavadintos „Dr. Raselo M. Nelsono ir Dancelės V. Nelson kardiotorakalinės (kardio- reiškia širdies, o torakalinė reiškia krūtinės) chirurgijos prezidentinė profesūra“. Taip buvo pagerbtas svarbus prezidento Nelsono, kaip širdies chirurgo, darbas ir parama, kurios jis sulaukė iš velionės žmonos Dancelės. Šios pareigos finansuojamos iš fondo, sukurto ateities poreikiams tenkinti. Asmuo, atrinktas į šio tipo prestižinę profesūrą, gauna pripažinimą, atlyginimą ir lėšas moksliniams tyrimams.
Pirmas chirurgas, pasirinktas į šias pareigas, buvo dr. Kreigas H. Selzmanas, aukštos kvalifikacijos širdies chirurgas, kuris nėra mūsų bažnyčios narys. Per ceremoniją, skirtą suteikti šias pareigas dr. Selzmanui, dalyvavo daug svarbių svečių, įskaitant prezidentą Nelsoną ir jo žmoną, seserį Vendę V. Nelson. Tame susirinkime prezidentas Nelsonas kukliai papasakojo apie savo novatorišką chirurgo karjerą.
Tada dr. Selzmanas papasakojo, ką jam reiškė būti paskirtam į šias pareigas. Jis pasakojo, kad prieš keturias dienas, po ilgos dienos operacinėje, sužinojo, jog vieną jo pacientą reikia operuoti pakartotinai. Jis buvo pavargęs ir, sužinojęs, kad ligoninėje turės praleisti dar vieną naktį, pasijuto nusivylęs.
Tą vakarą dr. Selzmanas patyrė gyvenimą keičiantį pokalbį su savimi. Tą akimirką jis pagalvojo: „Penktadienį būsiu paskirtas į profesoriaus pareigas, pavadintas dr. Nelsono vardu. Jis visada buvo žinomas kaip žmogus, kuris kontroliuoja savo emocijas, su visais elgiasi pagarbiai ir niekada nepraranda savitvardos. Dabar, kai mano vardas bus susietas su jo, turiu stengtis būti panašesnis į jį.“ Dr. Selzmanas jau ir taip buvo labai taktiškas chirurgas. Bet jis norėjo tapti dar geresnis.
Anksčiau jo chirurgų komanda galėdavo matyti jo nuovargį ir nusivylimą, nes jis galbūt leisdavo toms emocijoms pasireikšti per elgesį ir balso toną. Tačiau operacinėje tą vakarą dr. Selzmanas sąmoningai stengėsi itin palaikyti ir suprasti savo komandą. Jis pajuto, kad toks elgesys kažką pakeitė, ir pasiryžo toliau stengtis būti panašesnis į daktarą Nelsoną.
Po penkerių metų prezidentas Nelsonas savo profesinio darbo dokumentus padovanojo Jutos universitetui. Universiteto pareigūnai atvyko oficialiai padėkoti prezidentui Nelsonui. Šiame renginyje vėl kalbėjo dr. Selzmanas. Kalbėdamas apie prezidento Nelsono inicialus „RMN“, jis pasakė: „Yra RMN etosas, kuris dabar plinta Jutos universiteto Kardiotorakalinės chirurgijos skyriuje.“
Sudėtingose situacijose, aiškino dr. Selzmanas, „aš darau tai, ką mokome savo rezidentus daryti: susikaupti, nusiraminti ir padaryti viską, ką galime. Šiuo etosu vadovaujamės kiekvieną dieną. Kiekvienam skyriaus nariui ir kiekvienam naujam rezidentui įteikiame į atvartą segamą ženkliuką. Ženkliuko apačioje yra raidės „RMN“. Šis „RMN“ etosas yra mūsų mokymo pagrindas – mes to mokome visus.“ Dr. Selzmanas savo ankstesnį požiūrį ir siekius sąmoningai patobulino, nes dabar jo vardas susijęs su prezidento Nelsono vardu.
Šie įvykiai, kuriuose dalyvavo dr. Selzmanas, paskatino mane savęs paklausti: „Kaip aš pasikeičiau nuo tada, kai savo vardą susiejau su Jėzaus Kristaus vardu? Ar dėl to priėmiau Kristaus etosą? Ar aš nuoširdžiai stengiuosi tapti panašesnis į Jį?“
Galime įžvelgti bent penkias to, ką patyrė dr. Selzmanas, ir proceso, per kurį priimame Jėzaus Kristaus vardą, paraleles. Nors tas procesas prasideda nuo krikšto, jis nesibaigs, kol netapsime tyresni, šventesni ir panašesni į Jį.
Pirmoji paralelė yra tapatinimasis. Dr. Selzmano paskyrimas į Nelsono vardo profesūrą susiejo jo vardą su prezidento Nelsono vardu ir dr. Selzmanas pradėjo tapatintis su prezidentu Nelsonu. Kai priimame Jėzaus Kristaus vardą, savo vardą susiejame su Jo vardu. Mes tapatinamės su Juo. Mes džiugiai tampame žinomi kaip krikščionys. Mes pripažįstame Gelbėtoją ir be jokių užuolankų palaikome, kad būtume laikomi Jo.
Su tapatinimusi artimai susijusi dar viena paralelė – atminimas. Kai dr. Selzmanas įeina į savo kabinetą, jo žvilgsnis nukrypsta į medalioną, kurį jis gavo, kai buvo paskirtas į Nelsono vardo profesūrą. Šis medalionas jam kasdien primena „RMN“ etosą. Mums sakramento priėmimas kiekvieną savaitę padeda visą kitą savaitę atminti Jėzų Kristų. Kai priimame sakramentą, tai darome, kad atmintume kainą, kurią Jis sumokėjo, kad mus išpirktų. Mes vėl sudarome sandorą Jį atminti, pripažinti Jo didybę ir vertinti Jo gerumą. Mes nuolat pripažįstame, kad tik Jo malone ir tik per ją esame išgelbėjami nuo fizinės ir dvasinės mirties.
Atminimas reiškia, kad vadovaujamės Mormono Knygos pranašo Almos duotu patarimu. Stengiamės, kad „visi [mūsų] darbai bū[tų] Viešpačiui, ir kad ir kur beeitum[e], [kad tai būtų] Viešpatyje; […] [kad] visos [mūsų] mintys bū[tų] nukreiptos į Viešpatį; […] [ir mūsų] širdies meilė [būtų] nukreipta į Viešpatį per amžius“. Net kai esame užsiėmę kitais reikalais, prisimename Jį, kaip prisimename savo vardus, nepriklausomai nuo to, į ką dar sutelktas mūsų dėmesys.
Atminimo, ką Gelbėtojas dėl mūsų padarė, išvada yra trečia paralelė – sekimas pavyzdžiu. Dr. Selzmanas pradėjo sekti prezidento Nelsono pavyzdžiu ir laikytis „RMN“ etoso. Manau, kad prezidento Nelsono etosas yra tiesiog jo, kaip Jėzaus Kristaus mokinio, viso gyvenimo mokinystės apraiška. Kuo labiau tapatinamės su Jėzumi Kristumi ir atmename Jį, tuo labiau norime būti panašūs į Jį. Kaip Jo mokiniai, mes labiau keičiamės į gerąją pusę, kai sutelkiame dėmesį į Jį, o ne tada, kai susitelkiame į save. Stengiamės tapti panašūs į Jį ir siekiame būti palaiminti Jo savybėmis. Karštai meldžiamės, kad būtume pripildyti tikrosios meilės, tyros Kristaus meilės.
Kaip balandžio mėnesį mokė prezidentas Nelsonas: „Tikrajai meilei tapus mūsų prigimties dalimi, prarasime stimulą žeminti kitus. Liausimės teisti kitus. Jausime tikrąją meilę visų visuomenės sluoksnių žmonėms. Tikroji meilė visiems […] būtina mūsų pažangai. Tikroji meilė yra dievoto charakterio pagrindas.“ Drauge su tikrąja meile mes dar siekiame „puoselėti, […] ir plėtoti“ kitas Gelbėtojo dvasines dovanas, tokias kaip teisumas, kantrybė ir stropumas.
Sekimas Jėzaus Kristaus pavyzdžiu veda mus prie ketvirtos paralelės – susiderinimo su Jo tikslais. Mes prisijungiame prie Jo darbo. Kaip chirurgas, dr. Nelsonas buvo žinomas kaip mokytojas, gydytojas ir tyrinėtojas. Dr. Selzmano skyriaus naudojamas atvarto ženkliukas pabrėžia šias pastangas, rodydamas žodžius mokyti, gydyti ir atrasti. Jėzaus Kristaus vardo priėmimas mums iš dalies reiškia, kad noriai, tikslingai ir entuziastingai savo tikslus suderiname su Jo tikslais. Prie Jo darbo prisijungiame, kai „mylime, dalijamės ir kviečiame“. Prie Jo darbo prisijungiame, kai tarnaujame kitiems, ypač silpniems ir tiems, kurie sužeisti, sukrėsti ar sugniuždyti žemiškų patirčių.
Tad Jėzaus Kristaus vardą nuodugniau priimame per tapatinimąsi, atminimą, sekimą pavyzdžiu ir tikslų suderinimą. Šių keturių dalykų darymas veda mus prie penktosios paralelės – įgalinimo. Savo gyvenime įgyjame prieigą prie Dievo galios ir palaiminimų. Nelsono vardo profesūra suteikia dr. Selzmanui pripažinimą ir lėšas, kuriuos jis naudoja kultūrai savo skyriuje pakeisti. Šią „galios dovaną“ jis naudoja, kad padėtų kitiems. Panašiai ir tada, kai priimame Gelbėtojo vardą, mūsų Dangiškasis Tėvas laimina mus savo galia, kad padėtų mums mirtingajame gyvenime įvykdyti savo misiją.
Sudarydami papildomas sandoras su Dievu, mes nuodugniau priimame Jėzaus Kristaus vardą. Todėl Dievas laimina mus suteikdamas daugiau savo galios. Prezidentas Nelsonas mokė: „Kiekvienas žmogus, kuris sudaro sandoras krikštyklose ir šventyklose – ir jas vykdo, – turi geresnę prieigą prie Jėzaus Kristaus galios. […] Atlygis už sandorų su Dievu laikymąsi yra dangaus galia […], kuri stiprina mus, kad galėtume geriau atlaikyti išbandymus, pagundas ir sielvartus.“
Tampame dvasiškai imlesni. Turime daugiau drąsos stoti prieš iš pažiūros neįveikiamas aplinkybes. Labiau sustiprėja mūsų ryžtas sekti Jėzumi Kristumi. Prasižengę mes skubiau atgailaujame ir sugrįžtame pas Jį. Mums geriau sekasi dalytis Jo evangelija su Jo galia ir įgaliojimu. Mes padedame stokojantiems, mažiau teisdami, daug mažiau. Mes išlaikome savo nuodėmių atleidimą. Jaučiame daugiau ramybės ir esame linksmesni, nes visada galime džiaugtis. Mus gaubs Jo šlovė, ir Jo angelai sergės mus.
Gelbėtojas mus kviečia: „Atei[kite] pas Tėvą mano vardu ir tinkamu metu gau[kite] jo pilnatvę.“ Raginu jus tai daryti. Ateikite pas savo Dangiškąjį Tėvą. Priimkite Jėzaus Kristaus vardą. Tapatinkitės su Juo. Visuomet Jį atminkite. Stenkitės būti panašūs į Jį. Prisijunkite prie Jo darbo. Patirkite Jo galią ir palaiminimus savo gyvenime. Noriai ir sąmoningai išraižykite Jo vardą savo širdyje. Dėl to galėsite išlaikyti savo „padėtį“ priešais Dievą ir pelnyti Gelbėtojo užtarimą jūsų labui. Tapsite išaukštintais paveldėtojais mūsų Dangiškojo Tėvo karalystėje, Jo Pirmagimio, mūsų mylimo Gelbėtojo ir Išpirkėjo, bendrapaveldėtojais.
Jis yra gyvas. Žinau tai ir nė kiek neabejoju. Jis myli jus. Jis už jus atidavė savo gyvybę. Jis maldauja jus ateiti pas Tėvą per Jį. Jėzaus Kristaus vardu, amen.