Viešpats žiūri į širdį
Viskas, ko reikia Dievui, kad įgyvendintų savo tikslus ir padėtų mums tapti tokiems, kaip Jis nori, – kad kiekvienas iš mūsų visiškai atsigręžtume į Jį.
Kai pranašui Samueliui buvo įsakyta išrinkti naują Izraelio karalių iš Jesės sūnų, šis, pažvelgęs į vyriausią Jesės sūnų Eliabą, entuziastingai sušuko: „Tikrai šis yra Viešpaties pateptasis.” Bet Eliabas nebuvo Viešpaties išrinktasis tarnas. Viešpats perspėjo Samuelį: „Nežiūrėk į jo išvaizdą nė į jo ūgį, nes Aš jį atmečiau. Viešpats mato ne taip, kaip žmogus. Žmogus žiūri į išorę, bet Viešpats žiūri į širdį.“
Nors Dovydas fiziškai nebuvo stipriausias ar labiausiai įgudęs iš savo brolių, Dievas matė jo stiprią širdį. Jis mylėjo Dievą visa širdimi ir labai norėjo Jam paklusti. Jis tvirtai tikėjo Dievo meile, galia ir pažadėtais palaiminimais, ir tai vėliau įrodė, kai, Viešpaties padedamas, be baimės kovojo su Galijotu ir nugalėjo.
Ši istorija mus moko, kad viskas, ko reikia Dievui, kad įgyvendintų savo tikslus ir padėtų mums tapti tokiems, kaip Jis nori, – kad kiekvienas iš mūsų visiškai atsigręžtume į Jį. Įstatymo mokytojui Jis įsakė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi.“ Pranašui Džozefui Smitui Jis sakė: „Štai Viešpats reikalauja širdies ir uolaus proto.“ O nefitams prisikėlęs Gelbėtojas išsakė šį kvietimą: „O kaip auką man jūs atnašausite sudužusią širdį ir atgailaujančią dvasią.“
Kodėl taip yra? Gelbėtojas mokė, kad, jei mūsų širdys dėl Jo apmokančios aukos bus visiškai atsigręžusios į Jį, galime būti palaiminti stiprybe ir dvasinėmis dovanomis, kurių mums reikia, norint įveikti žemiškuosius iššūkius, atsispirti pagundoms, būti vedamiems ir įgyti supratimo bei savo gyvenime jausti džiaugsmą ir ramybę. „Ir iš mažų dalykų kyla tai, kas didinga.“ Jis pasakė, kad gali „silpnumą pavers[ti] stiprybe“ ir kad palaimins mus viskuo, ko mums reikia, kad būtume sėkmingi šiame mirtingajame gyvenime ir gautume amžinąjį gyvenimą. Jis sakė: „Palaiminti tyraširdžiai, nes jie regės Dievą.“
Manau, kad būtent todėl, bent iš dalies, Jėzus Kristus savo žemiškosios tarnystės metu taip dažnai taisė Rašto aiškintojus ir fariziejus. Nors stropiai laikėsi Jo įstatymo, jie tai darė dėl netinkamų priežasčių. Jis juos subarė sakydamas: „Ši tauta artinasi prie manęs savo lūpomis ir gerbia mane savo liežuviu, bet jos širdis toli nuo manęs.“
Tai aiškus priminimas visiems Jo mokiniams, kad svarbu ne tik tai, ką darome, – mūsų žodžiai ir veiksmai, – bet ir tai, kodėl darome tai, ko Jėzus Kristus mūsų prašė, – mūsų troškimai ir motyvai. Jis sakė: „[…] nes aš, Viešpats, visus žmones teisiu pagal jų darbus, pagal jų širdžių troškimą.“ Mūsų Dangiškasis Tėvas iš savo vaikų trokšta daugiau nei vien tik mechaninių paklusnumo ir tarnavimo veiksmų. Jis nori, kad tai darytume su tikru ketinimu, nes mylime Jį visa širdimi. Jis nori, kad trokštume tapti panašūs į Jį.
Jei mūsų širdžių dvasinė sveikata yra pagrindinis Gelbėtojo rūpestis – ko Jis tikisi iš tikro mokinio, – kaip ištirti savo širdį ir žinoti, ar ji teisi Dievo akyse?
Neseniai, grįžę su žmona iš misijos Portugalijoje, atlikome keletą sveikatos tyrimų, kad įvertintume savo fizinę būklę. Kai kurie iš šių tyrimų buvo skirti mūsų širdies sveikatai patikrinti, pavyzdžiui, kraujo tyrimai, elektrokardiogramos ir streso testai. Tikiu, kad Gelbėtojas taip pat parūpino mums dvasinių testų rinkinį, kurį galime naudoti savo širdies dvasinei būklei įvertinti. Leiskite man pasidalyti keletu jų su jumis.
Savo širdies įvertinimas dvasiniais testais
Pirma, susitelkimas, prioritetai ir motyvai
Jėzus mokė: „[…] nes kur tavo turtas, ten ir tavo širdis.“ Turtas yra kas nors, kas mums brangu, kas nors, kam skiriame savo pastangas ir dėmesį. Kur nusprendžiame leisti laiką ir į ką sutelkiame dėmesį, taip pat kas mus motyvuoja daryti tai, ką darome, daug pasako apie mūsų širdis. Gelbėtojas perspėjo, kad, nors daug yra Jo pašauktų, mažai išrinktų „todėl, kad jų širdys tiek prisirišę prie šio pasaulio dalykų ir jie tiek siekia žmonių garbės“. Ar savo gyvenime teikiu pirmenybę Gelbėtojui? Ar visada, kad ir ką darau, mano akys sutelktos į Jo šlovę?
Antra, mūsų noras paklusti Dievo įsakymams
Raštuose Viešpats ir Jo pranašai išdidumą ir nepaklusnumą siejo su užkietėjusia širdimi. Nefis ragino savo brolius, sakydamas: „Kaip tai yra, kad nevykdote Viešpaties įsakymų? Kaip tai yra, kad pražūsite dėl savo širdžių kietumo?“ Viešpats perspėjo šventuosius Misūryje: „Bet tas, kuris nieko nedaro, kol jam neįsakyta, ir įsakymą priima abejojančia širdimi, ir vykdo jį vangiai, yra pasmerktas.“ Nors Gelbėtojas nesitiki tobulumo laikantis Jo įsakymų, Jis prašo, kad trokštume ir stengtumės jų laikytis visa širdimi.
Trečia, mūsų stropumas studijuojant Raštus ir siekiant apreiškimo
Viešpats ragino Oliverį Kauderį: „[…] kraukis šiuos žodžius savo širdyje.“ Esame kviečiami stropiai tyrinėti Raštus ir Šventosios Dvasios galia siekti suprasti ir savo širdyse liudyti Evangelijos teisingumą.
Pranašas Abinadis subarė nedoro karaliaus Nojaus kunigus už tai, kad jie to nedarė, sakydamas: „Jūs neatvėrėte savo širdžių supratimui; todėl nebuvote išmintingi.“ Ar nuoširdžiai stengiuosi kasdien studijuoti Raštus ir per maldą iš visos širdies juos suprasti?
Ketvirta, mūsų mintys ir žodžiai
Gelbėtojas mokė, kad „iš širdies išeina pikti sumanymai“ ir kad „lūpos kalba tai, ko pertekusi širdis“. Mūsų minčių ir žodžių kokybė yra geras mūsų širdies tyrumo rodiklis. Ar aš puoselėju per daug neigiamų minčių apie kitų veiksmus ar motyvus, ar net apie patį save? Ar esu greitas teisti ir smerkti kitus? Ar ieškau pasiteisinimų ar savo klaidų pateisinimų? O kaip dėl mano žodžių? Ar jie pakylėja ir įkvepia aplinkinius? O gal jie dažnai sukelia konfliktus ir pasipiktinimą?
Atlikus fizinius tyrimus, gydytojas pasakė, kad apskritai mano širdis sveika, tačiau buvo keletas problemų, į kurias reikėjo atkreipti dėmesį dabar, kol jos netapo rimtos. Tada jis išskyrė keletą gyvenimo būdo dalykų, kuriuos turiu pakeisti. Lygiai taip pat, kai atliekate dvasinį savo širdies vertinimą ir pastebite bepradedančius pasireikšti neigiamus simptomus, prašau, nepanikuokite! Kad mums padėtų, Gelbėtojas parūpino puikių dvasinių vaistų ir gydymą. Jis net pažadėjo duoti mums naują širdį! Štai keli veiksmai, kurie gali sustiprinti jūsų širdies dvasinę stiprybę.
Savo širdies dvasinės sveikatos gerinimas
Pirma, sustiprinkite savo ryšį su Kristumi
Kai kasdien skiriame laiko tam, kad artėtume prie Kristaus, mūsų širdys keičiasi. Kasdienis Raštų studijavimas, lydimas nuoširdžios maldos ir reguliaraus pasninko, skatina mus labiau mylėti Gelbėtoją, sustiprina tikėjimą ir troškimą atgailauti bei nuolankiai savo širdį atiduoti Dievui. Pamąstykime apie šį Nefio pavyzdį: „Šaukiausi Viešpaties; ir štai jis aplankė mane ir suminkštino mano širdį, taigi patikėjau visais žodžiais, kuriuos kalbėjo mano tėvas.“
Jei ir toliau savo teisiais troškimais ir veiksmais puoselėsime tikėjimo sėklą, patirsime tokį patį savo širdžių pašventinimą, kokį patyrė nefitai: „Jie dažnai pasninkavo ir meldėsi, ir darėsi vis stipresni ir stipresni nuolankumu ir vis tvirtesni ir tvirtesni Kristaus tikėjime, ir taip jų sielos prisipildė džiaugsmo ir paguodos, taip, netgi iki savo širdžių išvalymo ir pašventinimo – pašventinimo, kuris vyksta dėl to, kad jie savo širdis atiduoda Dievui.“
Antra, suderinkite savo valią su Jo valia
Gelbėtojas mokė: „Jei mylite mane, laikykitės mano įsakymų.“ Jis kviečia mus parodyti savo meilę sudarant su Juo sandoras ir jų laikantis. Kai kasdien stengiamės laikytis Jo įsakymų, nuoširdžiai atgailaujame dėl savo nuodėmių ir atkakliai priimame Jo vardą bei deriname savo valią su Jo valia, galime būti palaiminti nuolatine Šventosios Dvasios bendryste.
Nefis paliudijo: „Aš žinau, kad jei visa širdimi seksite Sūnumi, nedarydami jokios veidmainystės ir jokios apgaulės priešais Dievą, bet su tikru ketinimu, atgailaudami dėl savo nuodėmių, krikštu paliudydami savo Tėvui, kad esate pasiryžę priimti Kristaus vardą […], štai, tada jūs gausite Šventąją Dvasią.“ Šventoji Dvasia ves jus, padės jums pažinti Viešpaties valią ir priimti gerus sprendimus.
Galiausiai tarnaukite Dievui ir kitiems visa širdimi
Gelbėtojas kviečia visus „tarnauti jam visa savo širdimi“. Kai pasirenkame daryti viską, ko Viešpats mūsų prašė, nuoširdžiai ir su tikru ketinimu, pavyzdžiui, laikytis įsakymų, priimti sakramentą, garbinti šventykloje ir tarnauti kitiems, kiekvienas tarnavimo ir garbinimo veiksmas tampa galinga dvasine patirtimi, kuri stiprina mūsų tikėjimą ir liudijimą bei pripildo mūsų širdis džiaugsmo bei meilės Dievui ir artimui.
Pranašo Almos klausimas vis dar aktualus šiandien: „Ar jūs dvasiškai užgimėte iš Dievo? Ar įgijote jo atvaizdą savo veiduose? Ar patyrėte šią galingą permainą savo širdyse?“
Broliai ir seserys, kviečiu jus šiandien visą savo širdį atiduoti Gelbėtojui. Tegul kiekvienas garbinimo ir tarnystės veiksmas būna nuoširdus ir sąmoningas. Atmeskite pasaulio blaškymąsi ir stenkitės kiekvieną savo gyvenimo dieną skirti prasmingo laiko Viešpačiui. Atgailaukite ir grįžkite pas Jį visa širdimi, ir Jis jums atleis ir apgaubs jus savo meilės glėbiu. Neieškokite šio pasaulio dalykų, bet rinkitės, kad jūsų akys būtų nukreiptos vien į Jo šlovę ir siektumėte geresnio pasaulio dalykų. Jis žino jūsų mintis ir širdies troškimus, ir, kai ateisite pas Jį, Jis palaimins jus stiprybe, pasitikėjimu, ramybe ir džiaugsmu šiame gyvenime bei vieta Jo celestialinėje karalystėje visą amžinybę.
Aš žinau, kad Jėzus Kristus gyvas. Jis yra mūsų Išpirkėjas. Ir Jis myli jus ir mane visa savo širdimi. Jėzaus Kristaus vardu, amen.