Šventosios Dvasios balsas

Čimas pramerkė mieguistas akis. Pagaliau savaitgalis!

„Laikas keltis, arba pavėluosime“, – sušuko mama.

Čimas norėjo pamiegoti ilgiau, bet šiandien buvo turgaus diena. Jis turėjo padėti mamai nupirkti maisto visai savaitei. Tad jis atsikėlė ir greitai papusryčiavo.

Mama labai rūpinosi Čimu ir jo dviem broliais. Ji daug dirbo ir mažai buvo namie. Didžiąją dalį buities darbų Čimas atlikdavo drauge su savo broliais. Čimui patiko padėti.

Kai Čimas su mama sugrįžo iš turgaus, mama turėjo išeiti į darbą. Kol jos nebuvo, Čimas su broliais ruošėsi sekmadieniui. Čimas pasidėjo batus, kelnes ir marškinius, kuriuos vilkės rytoj bažnyčioje. Jo vyresnysis brolis Robinas padėjo jam išlyginti marškinius. Tada jie pasigamino pietus.

Kai mama grįžo namo, Čimas tvarkė virtuvę. Mama atrodė labai pavargusi.

„Prašau, mama.“ Čimas padavė jai dubenėlį karšto maisto.

Mama nusišypsojo: „Ačiū, kad šiandien padėjai! Atrodo skaniai!“

Kitą rytą Čimas pabudo anksti ir susiruošė į bažnyčią. Jis nekantravo susitikti su draugais Pradinukų organizacijoje ir mokytis apie Jėzų Kristų.

„Mama? – tyliai kreipėsi jis, belsdamasis į jos duris. – – Ar šiandien eisi su mumis į bažnyčią?“

„Negaliu, – atsakė mama. – Turėsiu dirbti po pietų.“

„Gerai.“ Čimas šiek tiek nuliūdo. Jau beveik metus mama su jais nesilankė bažnyčioje. „Keliauk atsargiai ir geros tau dienos“, – palinkėjo jis jai.

„Pasiruošęs?“ – paklausė jo mažasis broliukas Matas.

„Taip!“ Čimas apsiavė batus ir drauge su broliais išbėgo pro duris, kad spėtų į autobusą.

Čimas pralinksmėjo įžengęs į bažnyčią. Sakramento metu jis stengėsi galvoti apie Jėzų Kristų. O per pradinukų pamokėlę jis labai stengėsi klausytis sesers Ortegos.

„Šiandien mokysimės apie Šventąją Dvasią, – tarė sesuo Ortega. – Šventoji Dvasia mums perduoda žinias nuo Dangiškojo Tėvo. Panašiai kaip radijo imtuvas.“

Čimas pažvelgė į radijo imtuvo paveikslėlį, kurį rodė sesuo Ortega.

„Radijas veikia priimdamas signalą ir paversdamas jį garso bangomis, kurias galime girdėti, – aiškino ji. – Reikia nustatyti tinkamą kanalą, kad jį išgirstumėte. O kad išgirstume Šventąją Dvasią, turime atsukti savo širdį ir protą į tinkamą kanalą. Kaip tai padaryti?“

Visi susimąstė. Tada Čimas tarė: „Sekti Jėzumi Kristumi ir laikytis įsakymų.“

Sesuo Ortega nusišypsojo: „Teisingai!“

Po bažnyčios Čimas vėl padėjo pagaminti vakarienę. Padėdamas jis jautėsi gerai. Jis žinojo, kad tarnaudamas savo šeimai jis atgręžia savo širdį tinkama linkme, kad pajustų Šventąją Dvasią.

Kai mama grįžo namo, Čimas ją stipriai apkabino. Tada jie palaimino maistą ir pradėjo valgyti.

„Atspėk, ką šiandien sužinojau bažnyčioje“, – pasakė Čimas. Jam patiko pasakoti mamai apie pradinukų pamokėles.

„Ką?“ – paklausė mama.

„Mes sužinojome apie Šventąją Dvasią, – pasakojo Čimas. – Ji veikia panašiai kaip radijo imtuvas! Laikydamiesi įsakymų mes galime atsukti savo širdį į tinkamą kanalą ir Jos klausytis.“

Mama linktelėjo: „Labai gerai. Ir kokių gi įsakymų galėtume laikytis?“

Čimas nusišypsojo: „Padėti mamai!“ Jis nusijuokė. „Myliu tave, mama!“

Uran Duo iliustracijos