Stebuklas su sausainiu

Aplink vežimėlį švilpė ledinis vėjas ir siautė pūga. Džeinė ant pečių stipriau glaudė plonutę antklodę. Ji beveik nebejautė savo kojų, bet ėjo toliau. Jie keliavo į Solt Leik Sitį Jutoje.

Apie Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčią Džeinė su šeima sužinojo dar Anglijoje. Kai pranašas paragino Bažnyčios narius keliauti į Jutą, jos šeima iš paskutiniųjų taupė pinigus šiai kelionei. Jie perplaukė vandenyną. O dabar jie lygumomis keliavo su vežimėliais. Jų kelionė tęsėsi jau kelis mėnesius ir jiems buvo besibaigiantis maistas.

Džeinės skruostais riedėjo ašaros. „Aš tokia alkana, – tarė ji savo vyresniajam broliui Tomui. – Nebegaliu žengti nei žingsnelio toliau!“

Tomas atpjovė nuo vežimėlio rato palaidos išdirbtos odos gabalėlį. „Štai, kramtyk, – tarė jis. – Viskas bus gerai.“

„Ačiū“, – sušnibždėjo Džeinė, kramtydama kietą odos gabalėlį.

Greitai teks sustoti nakvynei. Kai kurie vyrai nuėjo medžioti buivolo. Džeinė vylėsi, kad sumedžios. Ji buvo labai alkana. Belaukdami, Džeinė ir jos šeima, pavargę, alkani ir sušalę, susispietė aplink nedidelį laužą.

„Pasimelskime“, – tarė Džeinė.

Šeima drauge suklaupė ir mama meldėsi. „Tėve Danguje, neturime jokio maisto vakarienei. Prašome, padėk mums.“

Džeinė ir jos broliai bei seserys sėdėjo tyliai. Tada mama atsitiesė.

„Kas yra?“ – paklausė Tomas.

„Tiesiog kai ką prisiminiau.“ Mama nuskubėjo prie vežimėlio ir atidarė šeimos skrynią. Tada ji ištraukė metalinę dėžutę ir ją atidarė. Viduje buvo du labai kieti sausainiai. Jie buvo likę iš kelionės per vandenyną prieš kelis mėnesius.

Džeinė pajuto joje sukunkuliavusį džiaugsmą. Jie tikrai rado maisto! „Sulaužykime juos į gabalėlius ir pasidalykime“, – pasiūlė ji.

Tačiau jiems pabandžius, sausainiai buvo per kieti ir niekaip nelūžo.

„Pabandykime taip“, – tarė mama. Sausainius ji sudėjo į troškintuvę ir juos apšlakstė vandeniu. Tada ji uždėjo dangtį ir sunkią troškintuvę padėjo ant žarijų.

Džeinė su šeima vėl meldėsi. Ji prisiminė Raštų pasakojimą apie Jėzų Kristų, kai Jis pamaitino penkis tūkstančius vos keliais kepalėliais duonos ir žuvimi. Ji žinojo, kad Dangiškasis Tėvas gali padėti ir jiems.

Po kurio laiko motina lėtai atidarė troškintuvę. Joje buvo pilna maisto! Jo buvo tiek daug, kad užteko pamaitinti visą šeimą.

Džeinė stipriai apkabino mamą. „Tikras stebuklas!“

Iliustravo Simini Bloker