Muzikos garsų sėja

Deivido Malano / „Malan Creative“ iliustracija

Visada norėjau groti Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios Šventyklos aikštės orkestre. Groju klarnetu ir turiu muzikinį išsilavinimą, bet vargu ar kada nors turėsiu tokią galimybę.

Juk gyvenu Naujojoje Zelandijoje.

Tačiau Šventoji Dvasia man primena, kad galiu „būti patenkintas“ (Almos 29:3) būdamas muzikos pionieriumi Bažnyčioje Naujojoje Zelandijoje ir kitose vietovėse. Pirmas mano pašaukimas, kurį gavau būdamas 18 metų, buvo lopšelinukų muzikos vadovas. Nuo tada buvau palaimintas galimybe vadovauti kuolų bei apylinkių muzikiniams pasirodymams ir groti pianinu Pradinukų organizacijoje. Dalijausi muzika visoje Naujojoje Zelandijoje ir Filipinuose bei akompanavau fortepijonu muzikiniam atvirų durų vakarui Bažnyčios apygardoje Šanchajuje, Kinijoje. Esu dainavęs duete Provo misionierių ruošimo centre.

Muzika padėjo man išlikti Bažnyčioje, kai sunkiai kovojau su nerimu ir depresija. Kai pajutau, kad nieko daugiau negaliu padaryti, žinojau, jog muzika man padės. Muzika padeda man pamatyti pasaulį dvasinėmis akimis.

Muziką kuriu kartu su žmona ir trimis vaikais. Kartu koncertavome apylinkėje, sukūrėme muzikinį kūrinį misionieriškai transliacijai Oklando Naujosios Zelandijos misijoje ir giedojome internetu vykusioje kuolo konferencijoje. Žinau, kad Dievo žodis per Bažnyčios giesmes gali pakviesti Šventąją Dvasią ir paliesti mūsų širdis šeimose ir apylinkėse.

Aš ir toliau labai žaviuosi Šventyklos aikštės orkestru, bet žinau, jog esame laiminami, kai ieškome progų tarnauti ir šlovinti Viešpatį ten, kur esame, visais įmanomais būdais (žr. Psalmių 150:6). Esu dėkingas, kad galime liudyti per savo dovanas ir talentus, tarp jų ir muziką. Esame laiminami ir laiminame kitus, kai dalijamės tomis dovanomis ir talentais su Dievo vaikais ir „padedame ten, kur esame“.