„Atsakymas į didįjį klausimą „Ką jūs manote apie Kristų?“ Liahona, 2025 m. liepa.

Ateik ir sek paskui mane

Atsakymas į didįjį klausimą „Ką jūs manote apie Kristų?“

Aut. Neitanas H. Viljamsas

Aidaho Brigamo Jango universiteto religinio švietimo profesorius

Kas kitame gyvenime pasikeis nuo to, kaip atsakome į šį klausimą?

Doktrinos ir Sandorų 76 skyriuje aprašomas į Kristų sutelktas regėjimas ir visi Dievo vaikai kviečiami apmąstyti šį sudėtingą klausimą: „Ką jūs manote apie Kristų?“ (Mato 22:42). Vyresnysis Nylas A. Maksvelas (1926–2004) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pabrėžė mūsų atsakymo svarbą, sakydamas: „Ar galime savo gyvenimu ir liežuviu atsakyti: „Tu esi Kristus, gyvojo Dievo Sūnus?“ (Mato 16:16.) Kol negalime, kad ir ką sakome ir darome, tai galų gale mažai ką keičia.“

Apmąstydami Jono 5:29 prasmę, Džozefas Smitas ir Sidnis Rigdonas patyrė dangišką regėjimą apie Dievo vaikų prikėlimą ir šlovės karalystes, kurias jie gaus pagal savo atsaką Jėzui Kristui ir pagal savo atsaką į Jo nesibaigiančią evangeliją.

Kas yra Jėzus Kristus?

Doktrinos ir Sandorų 76 skyriuje aprašytas regėjimas pabrėžia svarbiausias tiesas apie Jėzų Kristų:

„Viešpats yra Dievas ir be jo nėra kito Gelbėtojo“ (1 eilutė).
Jis „gailestingas ir maloningas tiems, kurie [jo] bijo, ir [jam] malonu pagerbti tuos, kurie [jam] tarnauja teisume“ (5 eilutė).
„Jis atėjo į pasaulį, […] kad neštų pasaulio nuodėmes, ir kad pašventintų pasaulį, ir kad jį išvalytų nuo viso neteisumo; kad per jį galėtų būti išgelbėti visi, kuriuos Tėvas pavedė jo galiai ir juo sutvėrė“ (41–42 eilutės).
Ir Jėzus Kristus galiausiai „atliko šį tobulą apmokėjimą praliedamas savo paties kraują“ (69 eilutė).

Ypatingas liudytojas

Džozefas ir Sidnis drąsiai liudijo apie Jėzaus Kristaus tikrumą ir svarbą:

„Jis [gyvas]!

Nes mes jį matėme, būtent Dievo dešinėje; ir mes girdėjome balsą, liudijantį, kad jis – Tėvo Viengimis,

kad juo, per jį ir iš jo sukuriami ir buvo sukurti pasauliai, ir jų gyventojai – Dievui užgimę sūnūs ir dukros“ (22–24 eilutės).

Pražūties sūnūs

Jėzus Kristus išgelbės „visus, išskyrus [pražūties sūnus]“ (Doktrinos ir Sandorų 76:44). Jie visiškai atsakė į klausimą „Ką jūs manote apie Kristų?“ atmesdami Šventąją Dvasią ir neigdami bei niekindami Jėzų Kristų ir Jo galią po to, kai Jis buvo jiems apreikštas (žr. 43 eilutę). Taip darydami jie „sau jį nukryžiav[o] ir išstat[ė] viešai paniekai“ (35 eilutė).

Telestialinė šlovė

Kaip esantieji telestialinėje karalystėje atsako į klausimą „Ką jūs manote apie Kristų?“ Jie pasirenka atmesti evangeliją ir „Jėzaus liudijimą“ (Doktrinos ir Sandorų 76:82, 101), atmesti Jo įsakymus būdami „melagiai ir burtininkai, ir svetimautojai, ir paleistuviai“ (103 eilutė).

Tačiau jie gauna prikėlimą ir šlovės laipsnį, „pranokstan[tį] visokį supratimą“ (89 eilutė). Jie laikosi bent vieno telestialinės karalystės įstatymo (žr. Doktrinos ir Sandorų 88:36), kuris reikalauja, kad visi „priklaup[tų], ir kiekvienas liežuvis išpažin[tų] tam, kuris sėdi soste per amžių amžius“ (Doktrinos ir Sandorų 76:110).

Terestrialinė šlovė

Kaip esantieji terestrialinėje karalystėje atsako į klausimą „Ką jūs manote apie Kristų?“ Nors jie turi Jėzaus liudijimą, tačiau nėra „šaunūs liudytojai“, „todėl jie negauna mūsų Dievo karalystės karūnos“ (79 eilutė). Jie palaiminti „gau[ti] Sūnaus akivaizdos, bet ne Tėvo pilnatvės“ (77 eilutė).

Jėzus Kristus ir Jo nesibaigianti evangelija kviečia mus ne tik žinoti, bet taip pat daryti ir tapti. Kad gautų Tėvo ir Sūnaus pilnatvę, žmogus turi priimti šventyklos apeigas ir būti ištikimas toms sandoroms. Pranašas Džozefas Smitas patikslina: „Jei žmogus gauna Dievo kunigystės pilnatvę, jis turi ją gauti taip, kaip ją gavo Jėzus Kristus, tai yra laikydamasis visų įsakymų ir paklusdamas visoms Viešpaties namų apeigoms.“ Terestrialinės esybės nenori gauti Tėvo pilnatvės.

Celestialinė šlovė

Kaip esantieji celestialinėje karalystėje atsiliepia į klausimą „Ką jūs manote apie Kristų?“ Jie priima „Jėzaus liudijimą“; tiki jo vardą, yra „pakrikštyti pagal jo palaidojimo būdą, būdami palaidoti vandenyje jo vardu“ (51 eilutė). Jie vykdo įsakymus, kad „būtų nuplaunami ir išvalomi nuo visų savo nuodėmių ir gautų Šventąją Dvasią per uždėjimą rankų to, kuris įšventintas ir užanspauduotas į šią galią“ (52 eilutė). Jie „nugali tikėjimu [į Viešpatį Jėzų Kristų] ir yra užantspauduojami pažado Šventąja Dvasia“ (53 eilutė). Jie padaromi „tobuli per naujosios sandoros tarpininką Jėzų, kuris atliko šį tobulą apmokėjimą praliedamas savo paties kraują“ (69 eilutė).

Jėzus Kristus supranta savo vaidmenį Dangiškojo Tėvo sukurtame laimės plane: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane“ (Jono 14:6). Niekas negauna celestialinės šlovės, arba Tėvo pilnatvės, nepriėmęs visko, ką Gelbėtojas siūlo per Apmokėjimą (žr. Doktrinos ir Sandorų 84:37–38): Jo meilės, galios, gailestingumo, gerumo, tarnų, teisingumo, įsakymų, apeigų ir sandorų.

Prezidentas Raselas M. Nelsonas pabrėžia Jėzaus Kristaus vaidmenį padedant Dievo vaikams gauti amžinąjį gyvenimą: „Ilgalaikis Bažnyčios tikslas padėti visiems nariams stiprinti savo tikėjimą mūsų Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir Jo Apmokėjimu, padėti jiems sudaryti sandoras su Dievu ir jų laikytis, stiprinti ir užantspauduoti savo šeimas.“

Prezidentas Nelsonas mus ragina celestialinę karalystę paversti savo amžinuoju tikslu ir „atidžiai apsvarstyti, kur kitame pasaulyje [mus] nuves kiekvienas čia, žemėje, priimtas [mūsų] sprendimas“. Atsiliepę į šį kvietimą, pasiruošime atsakyti į didįjį klausimą „Ką jūs manote apie Kristų?“

Regėjimas apie šlovės laipsnius mus užtikrina, ne tik kad valios laisvė reali, bet ir kad pasirinkimai iš tiesų turi didelę reikšmę. Tai taip pat primena mums, kad dėl Jėzaus Kristaus esame „išpirkti iš nuopuolio“ ir tapome „laisvi per amžius […] pasirinkti laisvę ir amžinąjį gyvenimą per didįjį visų žmonių Tarpininką arba pasirinkti nelaisvę ir mirtį“ (2 Nefio 2:26–27). Ką pasirinksime? Mūsų ateitis šiame gyvenime ir mūsų amžinasis likimas yra tokie pat šviesūs, kaip ir mūsų tikėjimas į Jėzų Kristų.