Los, Nrog Kuv Mus
Rau Hli Ntuj 29–Xya Hli Ntuj 5. “Yog tias tus Tswv Yog Vajtswv Tiag, Cia li Pe Hawm Nws”: 1 Vaj Ntxwv 12–13; 17–22


“Rau Hli Ntuj 29–Xya Hli Ntuj 5. ‘Yog tias tus Tswv Yog Vajtswv Tiag, Cia li Pe Hawm Nws’: 1 Vaj Ntxwv 12–13; 17–22,” Los, Nrog Kuv Mus—Siv hauv Tsev thiab lub Koom Txoos: Phau Qub 2026 (2026)

“Rau Hli Ntuj 29–Xya Hli Ntuj 5. ‘Yog tias tus Tswv Yog Vajtswv Tiag, Cia li Pe Hawm Nws,’” Los, Nrog Kuv Mus: Phau Qub 2026

Eliyas nyob ntawm ib lub thaj uas kub hnyiab

Eliyas Twv Tawm Tsam cov Pov Thawj Npa-as, los ntawm Jerry Harston

Rau Hli Ntuj 29–Xya Hli Ntuj 5: “Yog tias tus Tswv Yog Vajtswv Tiag, Cia li Pe Hawm Nws”

1 Vaj Ntxwv 12–13; 17–22

Haiv neeg Ixayees tab tom muaj kev kub kev ntxhov. Lawv lub teb chaws twg raug muab faib ua ob qho chaw, es kaum xeem neeg yog Ixayees lub Nceeg Vaj Nyob Sab Qaum Teb thiab ob xeem neeg yog Yudas lub Nceeg Vaj Nyob Sab Qab Teb. Tiam sis ib qho uas phem tshaj qhov uas lawv raug muab faib ua ob lub teb chaws yog qhov uas ob haiv neeg tib si tau khiav ntawm lawv tej kev khi lus. Cov vaj ntxwv siab phem twb coj cov neeg sawv daws khiav ntawm tus Tswv, thiab lawv coob leej pib poob lawv txoj kev ntseeg.

Thaum muaj li no, tus Tswv thiaj hu Eliyas los ua tus yaj saub. Nws lub neej yeej qhia tias ib tug neeg muaj tau kev ntseeg loj heev rau tus Tswv tab txawm nws raug teeb meem ntau. Tej thaum tus Tswv ua tej txuj ci loj thaum ib tug neeg muaj kev ntseeg, zoo li xa hluav taws los saum ntuj los. Tiam sis Nws kuj ua ntsiag to, ua tej txuj ci me me, zoo li pub mov rau ib tug poj ntsuam thiab nws tus tub uas rau siab ntseeg. Thiab feem ntau mas tus Tswv ua tej txuj ci rau ib tug neeg pom xwb—piv xam hais tias, thaum tus Tswv qhia Nws tus kheej rau koj pom thaum Nws hais “lus ua ib lub suab yaus yaus xwb” (1 Vaj Ntxwv 19:12).

Yog xav paub ntxiv txog Eliyas, saib “Eliyas” nyob hauv Phau Qhia txog Vaj Lug Kub.

lub cim rau txoj kev kawm

Tej Tswv Yim Pab Qhia hauv Tsev thiab lub Koom Txoos

1 Vaj Ntxwv 12:1–20

Cov thawj coj uas ua zoo li Yexus yuav hlub cov neeg uas lawv coj.

Koj yuav piav hais tias Vaj Ntxwv Lehaunpau-as, uas yog Xalumoos tus tub, ua yuam kev li cas, nyob hauv 1 Vaj Ntxwv 12:1–14? Yexus tej cwj pwm twg yuav pab tau Lehaunpau-as cawm tau nws lub teb chaws? (saib nqe 7; Mathais 20:25–28; Mauxiyas 2:10–21). Koj yuav ua li cas thiaj coj tau tej cwj pwm no thaum koj ua ib tug thawj coj—txawm yog ua ib txoj hauj lwm hauv lub Koom Txoos los sis ua ib tug thawj coj hauv lwm yam hauv koj lub neej?

1 Vaj Ntxwv 17:8–16; 19:19–21

lub cim txog seminary
Kev caw ua kev txi yog ib lub cib fim muab siab rau ntseeg Yexus Khetos.

Tus yaj saub Eliyas thov ib tug poj ntsuam muab mov rau nws noj thiab dej haus ua ntej pub rau nws tus kheej thiab nws tus tub uas tshaib plab heev. Vim li cas nws ua li ntawd? Tej zaum tsev neeg no yuav xav tias Eliyas txoj kev thov no yog ib qho koob hmoov. Lawv xav tau tus Tswv tej koob hmoov, thiab kev txi yeej coj koob hmoov los—kuj yuav txais txoj koob hmoov uas ntxiv zog rau yus txoj kev ntseeg.

Thaum koj nyeem 1 Vaj Ntxwv 17:8–16, sim xav seb yuav ua li cas yog tias koj yog tus poj ntsuam no. Koj nyiam tej yam dab tsi txog nws? Koj kuj sau tau ib daim ntawv txog tej kev txiav txim uas yus yuav tsum ntseeg Yexus Khetos yus thiaj ua tau (kom saib tau ib co piv txwv, saib hauv Ntxiv Dag Zog rau cov Tub Hluas Ntxhais Hluas: Phau Ntawv Coj Kev Pab Neeg Xaiv [2022]). Koj kawm tau dab tsi los ntawm tus poj ntsuam no hais txog koj txoj kev ntseeg?

Elisas ua li cas hauv 1 Vaj Ntxwv 19:19–21 uas zoo li tus poj ntsuam no?

Sim xav txog tej kev txi uas koj tau ua kom thiaj coj raws li tus Cawm Seej. 1 Vaj Ntxwv 17:8–16; 19:19–21 qhia koj dab tsi hais txog tej kev txi no? Qhov uas koj paub txog tus Cawm Seej pab koj li cas thaum Nws thov kom koj ua ib qho kev txi? Nws tau foom koob hmoov rau koj li cas lawm?

Kuj saib Mathais 4:18–22; 6:25–33; Lukas 4:24–26; “Elijah and the Widow of Zarephath” (vidi-aus), Txoj Moo Zoo cov Ntawv; “Thaum Ntseeg Tiag,” Cov Nkauj Qhuas Vajtswv, zaj 45.

10:13

Elijah and the Widow of Zarephath

1 Vaj Ntxwv 18

“Yog hais tias tus Tswv yog Vajtswv tiag, sawv daws cia li pe hawm nws.”

Tej zaum cov neeg Ixayees xav tias tsim nyog lawv yuav pe hawm Npa-as, tus uas yog tus vaj tswv rau cua daj cua dub thiab nag xob nag quaj. Twb muaj peb xyoos uas tsis tshuav los nag, thiab lawv xav xav tau dej nag. Thiab tib neeg sawv daws yeej pe hawm Npa-as thiab vaj ntxwv thiab niam vaj ntxwv yaum kom sawv daws yuav pe hawm nws. Thaum koj nyeem 1 Vaj Ntxwv 18, sim xav seb yog vim li cas ib txhia neeg hauv peb lub caij nyoog yuav tsis tshua xav coj raws li tus Tswv. Nyob hauv tshooj no, tus Tswv tab tom sim qhia dab tsi txog Nws tus kheej? Koj tau ua tej yam dab tsi uas ua rau koj mob siab coj raws li tus Cawm Seej?

Kuj saib D. Todd Christofferson, “Choice and Commitment” (kev hawm Vajtswv uas tshaj tawm rau neeg hluas thoob ntiaj teb, Ib Hlis Ntuj hnub tim 12, 2020), Txoj Moo Zoo cov Ntawv.

Eliyas nyob saum lub Roob Xinais

Daim duab txog Eliyas, los ntawm Wilson Ong

1 Vaj Ntxwv 19:1–18

Feem ntau tus Tswv hais lus ua ib lub suab yaus yaus, hais tej yam me me.

Tu siab kawg, qhov txuj ci saum lub Roob Kalemees tsis ua rau Eliyas txoj hauj lwm yooj yim ua. Tiag tiag mas, lawv xav muab nws tua pov tseg, nws thiaj khiav nkaum mus hauv ib lub qhov tsuas tom roob moj sab qhua. Nyob ntawd, thaum muaj kev kho siab thiab kev poob siab, nws nrog tus Tswv sib txuas lus uas yeej txawv qhov uas nws raug saum lub Roob Kalemees. Tej yam uas Eliyas raug hauv 1 Vaj Ntxwv 19:1–18 qhia koj li cas seb tus Tswv hais lus li cas rau koj thaum twg koj xav tau kev pab?

Xav txog tej lub sij hawm uas koj tau hnov tus Tswv hais lus rau koj. Koj yuav piav tias Nws nrog koj sib txuas lus li cas? Vim li cas ob lo lus “yaus” thiab “me” ua zoo piav txog tus Ntsuj Plig lub suab? Koj nrhiav tau lwm lo lus twg hauv Hilamas 5:30; Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 6:22–23; 11:12–14? Koj yuav tsum ua dab tsi koj thiaj txais tus Tswv txoj kev cob qhia ntau me ntsis?

Kuj saib Phau Ntawv Nkauj 46:10.

Siv ob peb txoj kev hnov kom kawm tau zoo dua. Peb kawm txog lub ntiaj teb thaum siv tsib yam. Tsib yam ntawd kuj pab tau peb txoj kev kawm txog txoj moo zoo. Piv xam hais tias, xav txog cov duab los sis cov suab uas koj siv tau thaum piav txog ob lo lus “yaus” thiab “me” thaum koj kawm los sis qhia txog tus Tswv lub suab nyob rau hauv 1 Vaj Ntxwv 19.

Yog xav paub ntxiv, saib tej phau xov xwm Liyahaunas thiab Ntxiv Dag Zog rau cov Tub Hluas Ntxhais Hluas rau lub hli no.

lub cim rau cov me nyuam tshooj

Tej Tswv Yim Pab Qhia cov Me Nyuam

1 Vaj Ntxwv 17

Tus Tswv foom koob hmoov rau kuv thaum kuv ntseeg Nws.

  • Kom pab tau koj cov me nyuam kawm tej zaj dab neeg txog kev ntseeg hauv 1 Vaj Ntxwv 17, koj mam li cev tej daim duab los sis tej khoom rau lawv saib uas piav txog tej dab neeg no, zoo li cov noog, daim khob cij, los sis ib tug tub hluas. Thaum koj qhia koj cov me nyuam txog tej dab neeg no, caw lawv los nrhiav daim duab los sis yam khoom uas ua piv txwv txog zaj dab neeg ntawd. “Eliyas tus Yaj Saub” (hauv Cov Dab Neeg hauv Phau Qub, 121–24) yuav pab koj qhia tej zaj dab neeg no. Txhua zaj dab neeg qhia peb dab tsi txog txoj kev ntseeg Yexus Khetos?

    1:58

    Elijah the Prophet

  • Pab koj cov me nyuam xav seb lawv yuav ua li cas thiaj qhia lawv txoj kev ntseeg Yexus Khetos. Nrog lawv hu ib zaj nkauj txog kev ntseeg, zoo li “Kuv Ntseeg tus Tswv, Yexus Khetos” (Txoj Moo Zoo cov Ntawv), thiab qhia lwm tus seb koj kawm tau dab tsi txog kev ntseeg hauv zaj nkauj ntawd.

Eliyas, ib tug poj ntsuam, thiab nws tus tub

Tus kws kos duab txog Eliyas thiab kev kho tus poj ntsuam tus tub, los ntawm Charles Edmund Brock

1 Vaj Ntxwv 17:8–16

Thaum tus Tswv thov kom kuv ua ib qho kev txi, kuv mam li muaj kev ntseeg los mloog lus.

  • Tej zaum koj cov me nyuam kos tau ib daim duab txog yam uas tus Tswv thov tus poj ntsuam muab rau Eliyas (saib 1 Vaj Ntxwv 17:12–13) thiab txog yam uas tus poj ntsuam tau txais (saib 1 Vaj Ntxwv 17:15–16). (Saib phab ntawv ntxim ua rau lub lim tiam no.) Lawv kuj nrhiav tau cov duab txog lwm tus neeg uas tau txo ib yam dab tsi uas lawv xav tau muab pauv ib yam uas zoo dua. Thov koj cov me nyuam los nrhiav cov duab hauv Phau Muaj Duab txog Txoj Moo Zoo los sis Los, Nrog Kuv Mus. Tus Tswv thov kom peb ua tej kev txi zoo li cas? Nws ua li cas kom foom koob hmoov rau peb?

1 Vaj Ntxwv 18:17–39

Kuv xaiv tau tias kuv yuav coj raws li Yexus Khetos.

  • Thaum koj nyeem 1 Vaj Ntxwv 18:17–39 ua ke, koj cov me nyuam xaiv tau ib nqe thiab kos ib daim duab uas piav txog nqe ntawd. Lawv mam li tham piav qhia seb lawv daim duab qhia zaj dab neeg ntawd li cas. (Kuj saib “Eliyas thiab Npa-as cov Pov Thawj,” hauv Cov Dab Neeg hauv Phau Qub, 125–28.)

    2:17

    Elijah and the Priests of Baal

  • Pab koj cov me nyuam xav txog tej lub sij hawm uas lawv yuav tsum txiav txim seb lawv puas xav los sis tsis xav coj raws li Yexus Khetos. Tej zaum lawv kos tau ib daim duab txog rau thaum lawv xaiv qhov yog. Hais kom ib leeg qhia ib leeg yog vim li cas lawv thiaj xaiv los coj raws li Yexus.

1 Vaj Ntxwv 19:9–12

Tus Tswv hais lus siv ib lub suab yaus, thiab me hais lus rau kuv dhau ntawm tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv.

  • Thaum koj piav txog 1 Vaj Ntxwv 19:9–12, caw koj cov me nyuam los ua tej yam uas ua piv txwv txog huab cua, av qeeg, thiab qhov hluav taws. Ces thov kom lawv los zaum ntsiag to thaum nej sib koom ua ke hais ua ib suab yaus yaus tias, “tom qab qhov hluav taws txawm muaj ib lub suab yaus yaus” (nqe 12). (Kuj saib “Tus Tswv Hais Lus rau Eliyas,” hauv Cov Dab Neeg hauv Phau Qub, 129–31.) Qhia koj cov me nyuam txog tej lub sij hawm uas koj tau hnov tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv lub suab yaus thiab me.

    1:48

    The Lord Speaks to Elijah

  • Hu ib zaj nkauj txog tus Ntsuj Plig yaus yaus, zoo li “The Still Small Voice” (Children’s Songbook, 106–7). Dab tsi yuav ua rau peb tsis nco qab txog tus Ntsuj Plig? Dab tsi yuav pab peb ua tib zoo mloog Nws lus?

Yog xav tau ntxiv, saib phau xov xwm Phooj Ywg rau lub hli no.

tus poj ntsuam Xalefas thiab nws tus tub

Tus Poj Ntsuam Xalefas, los ntawm Rose Datoc Dall

Lub Koom Haum Me Nyuam Yaus phab ntawv ntxim ua: Thaum tus Tswv hais kom kuv txi ib yam dab tsi, kuv mam li muaj kev ntseeg los mloog lus