Los, Nrog Kuv Mus
Tsib Hlis Ntuj 18–24. “Ua Siab Loj Tsis Txhob Ntshai”: Yausuas 1–8; 23–24


“Tsib Hlis Ntuj 18–24. ‘Ua Siab Loj Tsis Txhob Ntshai: Yausuas 1–8; 23–24,” Los, Nrog Kuv Mus—Siv hauv Tsev thiab lub Koom Txoos: Phau Qub 2026 (2026)

“Tsib Hlis Ntuj 18–24. ‘Ua Siab Loj Tsis Txhob Ntshai,’” Los, Nrog Kuv Mus: Phau Qub 2026

Mauxes foom koob hmoov rau Yausuas

Mauxes Tsa Tes Rau Yausuas, los ntawm Darrell Thomas (ib feem)

Tsib Hlis Ntuj 18–24: “Ua Siab Loj Tsis Txhob Ntshai”

Yausuas 1–8; 23–24

Twb ua ob peb tiam neeg, tiam sis tab tom yuav ua raws li tus Tswv txoj lus cog tseg: haiv neeg Ixayees yuav txais thaj av uas tau cog lus tseg rau lawv. Tiam sis tus Dej Yauladees thaiv lawv kev, cov phab ntsa ib ncig lub nroog Yelikaus, thiab ib haiv neeg loj heev uas twb xyeej tus Tswv pov tseg lawm (saib 1 Nifais 17:35). Ces lawv yuav tau kov yeej txhua yam no tsis muaj lawv tus thawj coj zoo Mauxes. Tej zaum li no yuav ua rau ib txhia neeg Ixayees qaug zog thiab ntshai, tiam sis tus Tswv hais tias, “Ua siab loj tsis txhob ntshai.” Vim li cas lawv thiaj ua tau siab loj? Twb tsis yog vim hais tias lawv muaj zog—los yog vim Mauxes los yog Yausuas muaj zog—tiam sis vim yog “tus Tswv uas yog koj tus Vajtswv … yuav nrog nraim koj txhua qhov uas koj mus” (Yausuas 1:9). Thaum twg peb muaj peb ib co dej yuav tau hla thiab tej phab ntsa uas peb yuav tsum ua kom vau, peb muaj tau tej txuj ci tseem ceeb hauv peb lub neej vim hais tias “tus Tswv yuav ua ib yam txuj ci tseem ceeb rau [peb] pom” (Yausuas 3:5).

Yog xav nyeem ib zaj lus piav txog phau Yausuas, saib “Yausuas” nyob hauv Phau Qhia txog Vaj Lug Kub.

lub cim rau txoj kev kawm

Tej Tswv Yim Pab Qhia hauv Tsev thiab lub Koom Txoos

Yausuas 1:1–9

Vajtswv yuav nrog nraim kuv nyob thaum kuv siv zog rau siab ntseeg Nws.

Sim xav seb yuav zoo li cas thaum tus Tswv hu Yausuas pauv Mauxes chaw. Kawm seb tus Tswv hais li cas hauv Yausuas 1:1–9 los txhawb nqa nws. Sim xav txog koj tej teeb meem, tej nqe no ua li cas pab koj ua siab loj?

Lub npe Yausuas (Yehoshua los sis Yeshua hauv lus Henplais) txhais tau tias “Yehauvas cawm.” Thiab lub npe Yexus los ntawm lo lus Yeshua. Ces thaum koj nyeem ntawv txog Yausuas, sim xav txog nws txoj hauj lwm ua tus thawj coj rau haiv neeg Ixayees thaum lawv hla tus Dej Yauladees mus rau hauv thaj av uas cog lus tseg lawm. Nws txoj hauj lwm zoo li cas thaum muab piv rau Yexus txoj hauj lwm uas Nws ua rau peb?

Yausuas 1:8

lub cim txog seminary
Vajtswv txoj lus yuav pab kuv vam meej.

Thaum nws txhawb nqa Yausuas, tus Tswv ntuas hauv Yausuas 1:8 txog cov vaj lug kub, los yog hais tias “kuv phau kev cai.” Thaum xav txog Yausuas txoj kev lav ris no, vim li cas cov lus ntuas no thiaj pab tau nws?

Thaum tus Tswv caw peb los nyeem cov vaj lug kub, feem ntau Nws siv tej lus uas ntau tshaj txoj kev nyeem ntawv xwb. Nws kuj cog lus tias yuav txais tej koob hmoov zoo. Daim phiaj ntawv nram qab no yuav pab koj nrhiav tau tej lus caw no thiab tej koob hmoov uas Nws cog lus tseg:

Kev caw

Tej koob hmoov uas cog lus tseg

Yausuas 1:8

Kev caw

Thov thaum nruab hnub thiab hmo ntuj

Tej koob hmoov uas cog lus tseg

1 Nifais 15:23–24

Kev caw

Tej koob hmoov uas cog lus tseg

2 Nifais 32:3

Kev caw

Tej koob hmoov uas cog lus tseg

Mauxiyas 1:7

Kev caw

Tej koob hmoov uas cog lus tseg

Vam meej hauv thaj av

Hilamas 3:29–30

Kev caw

Tej koob hmoov uas cog lus tseg

Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 84:85

Kev caw

Tej koob hmoov uas cog lus tseg

Russell M. Nelson, “Mloog Nws Hais,” Liyahaunas, Tsib Hlis Ntuj 2020, nqe lus kawg hauv phab ntawv 89

Kev caw

Tej koob hmoov uas cog lus tseg

Tus Tswv ua li cas thiaj muab tej koob hmoov no rau koj lub neej? Tej zaum tam sim no tsim nyog koj xyuas seb koj kawm vaj lug kub zoo npaum li cas. Tab tom ua zoo npaum li cas? Koj tau tej kev tshoov siab li cas seb koj yuav ua li cas thiaj kawm tau Vajtswv txoj lus zoo dua?

Kuj saib “Thaum Kuv Nyeem Vaj Lug Kub Dawb Huv,” Cov Nkauj Qhuas Vajtswv, zaj 130.

Yausuas 2

Yus xav tau kev ntseeg thiab kev ua hauj lwm thiaj tau txoj kev cawm dim.

Cov neeg Ntseeg Yexus hauv Phau Tshiab xav tias Lahaj yog ib tug yam ntxwv txog lub hwj chim ntawm txoj kev ntseeg thiab kev ua hauj lwm tib si (saib Henplais 11:31; Yakaunpaus 2:25). Thaum koj nyeem Yausuas 2, sim xav seb Lahaj txoj kev ntseeg thiab tej hauj lwm pab nws cawm nws tus kheej, nws tsev neeg, thiab haiv neeg Ixayees cov neeg soj xyuas li cas. Qhov no qhia dab tsi rau koj hais txog koj txoj kev ntseeg Yexus thiab koj tej hauj lwm yuav ua li cas pab tau koj tus kheej thiab lwm tus neeg?

Lahaj ntsia ntawm qhov rais mus

Lahaj nyob ntawm nws lub qhov rais. Tos txoj Kev Cog Lus Tseg, los ntawm Elspeth Young (ib feem)

Yausuas 3–4

Thaum ntseeg Yexus Khetos, kuv thiaj txais tau Vajtswv tej “txuj ci tseem ceeb.”

Tus Tswv ua ntau qhov txuj ci tseem ceeb rau Nws cov neeg thaum Nws coj lawv mus rau thaj av uas cog lus tseg, thiab Nws ua tau ib yam li ntawd rau koj. Nov yog ob peb lo lus nug rau koj tau xav txog thaum koj kawm Yausuas 3–4:

  • Koj xav tias yog vim li cas haiv neeg Ixayees tau ua rau lawv tus kheej ua neeg dawb huv ua ntej lawv tau hla tus Dej Yauladees? (saib Yausuas 3:5).

  • Nco qab ntsoov tias tus dej tsuas tu nrho ua ob ya tom qab “cov pov thawj ko taw … tsuj kiag dej” (Yausuas 3:13, 15). Ua cas qhov no tseem ceeb?

  • Muaj ntau yam tseem ceeb uas tshwm los hauv tus Dej Yauladees—saib 2 Vaj Ntxwv 2:6–15; 5:1–14; thiab Malakaus 1:9–11. Koj xav tias tej yam no zoo sib xws li cas?

  • Tus Tswv tau ua tej “txuj ci tseem ceeb” dab tsi hauv koj lub neej? (Yausuas 3:5). Koj yuav ua li cas thiaj txais tau—los sis pom tau—tej txuj ci tseem ceeb kom ntau me ntsis? (kom tau ib qho piv txwv, saib Yausuas 3:17).

Yausuas 6–8

Kev mloog lus yeej coj Vajtswv lub hwj chim los rau hauv kuv lub neej.

Yausuas 6–8 Tej kev ua tsov rog rau teb chaws Yelikaus thiab A-is. Thaum koj nyeem tej tshooj no, sim xav seb koj ua li cas thiaj tawm tsam tau kev haub ntxias (piv xam hais tias, saib Yausuas 7:10–13). Koj kawm tau dab tsi seb Vajtswv pab tau koj li cas thiab koj yuav tsum ua li cas thiaj txais tau Nws lub hwj chim? Piv xam hais tias, koj nyiam dab tsi los ntawm tus Tswv cov lus qhia seb yuav ua li cas thiaj txeeb tau lub moos Yelikaus? (saib Yausuas 6:1–5). Tej zaum zaj dab neeg hauv Yausuas 7 yuav pab koj txiav txim seb yog tias muaj “ib yam dab tsi phem” hauv koj lub neej uas koj yuav tsum tshem tawm (Yausuas 7:13).

Yausuas 23–24

“Txiav txim siab saib nej yuav pe hawm tus twg.”

Yausuas tej lus qhia kawg rau haiv neeg Ixakhas hauv Yausuas 23–24 muaj tej lus ceeb toom tseem ceeb, tej lus ntuas, thiab cog lus tseg txog tej koob hmoov. Tej zaum koj yuav xav sau ib daim ntawv txog tej yam uas koj nrhiav tau. Sim xav txog txhua yam haiv neeg Ixayees twb raug los lawm, koj xav tias vim li cas Yausuas yuav qhia lawv txog tej no thaum nws tab tom xaus nws lub neej? Muaj dab tsi uas ua rau koj “muab siab npuab tus Tswv”? (Yausuas 23:8).

Kuj saib Dale G. Renlund, “Nej Cia Li Xaiv Hnub No,” Liyahaunas, Kaum Ib Hlis Ntuj 2018, 104–6.

lub cim rau cov me nyuam tshooj

Tej Tswv Yim Pab Qhia cov Me Nyuam

Yausuas 1–46

“Ua siab loj tsis txhob ntshai.”

  • Nov yog ib yam uas pab tau koj cov me nyuam “ua siab loj tsis txhob ntshai” (Yausuas 1:6) dhau los ntawm Yexus Khetos. Caw lawv los nrhiav ib kab lus uas nyob rau hauv Yausuas 1:6, 9, thiab 18, thiab muab sau cia thiab cim ntsoov hauv lawv lub paj hlwb. Pab koj cov me nyuam xav txog tej yam uas tej zaum lawv yuav xav tau zaj xov no, ib yam li Yausuas xav tau. Nej kuj saib tau tej dab neeg nyob hauv Yausuas 1–46 (kuj saib “Yausuas tus Yaj Saub” thiab “Lahaj thiab cov Neeg Soj Xyuas” hauv Cov Dab Neeg hauv Phau Qub, 85–91). Cov neeg hauv tej dab neeg no ua li cas thiaj ua siab loj thiab muaj zog dhau ntawm tus Tswv?

    2:59

    Joshua the Prophet

    1:39

    Rahab and the Spies

Yausuas 1:8

Txoj kev kawm cov vaj lug kub coj koob hmoov los rau kuv.

  • Txoj kev nyeem Yausuas 1:8 yuav pab koj cov me nyuam xav nyeem cov vaj lug kub lawv tus kheej. Pab lawv nrhiav tej lus hauv nqe no uas qhia lawv seb yuav ua li cas thiab vim li cas peb yuav tsum nyeem cov vaj lug kub. Lawv nrhiav tau tib yam no nyob rau hauv 1 Nifais 15:23–24; 2 Nifais 31:20; 32:3; Yakhauj 4:6; Hilamas 3:29–30. Koj kuj pab tau lawv ntaus tswv yim seb lawv yuav nyeem cov vaj lug kub li cas.

Yausuas 3–4

Kuv yuav tsum ua kev cai raus dej kuv thiaj nkag tau mus hauv lub nceeg vaj saum ntuj ceeb tsheej.

  • Tej zaum koj yuav qhia zaj dab neeg txog haiv neeg Ixayees uas hla tus Dej Yauladees ua ib qho piv txwv txog kev cai raus dej—qhov uas yus muab yus lub qub neej nyob hauv roob moj sab qhua pov tseg thiab pib ib lub tshiab thaum nrog Vajtswv sib cog lus tseg. Ces thaum nej nyeem hauv Yausuas 3–4 ua ke (los sis “Yausuas tus Yaj Saub” hauv Cov Dab Neeg hauv Phau Qub, 85–89), koj mam li nrhiav ib daim duab txog thaum Yexus ua kev cai raus dej thiab piav tias Yexus tau ua kev cai raus dej hauv tib tus dej uas haiv neeg Ixayees hla ntawd. Ces koj mam li hu ib zaj nkauj li “Baptism” (Children’s Songbook, 100–101). Qhia lawv tias kev cai raus dej yeej zoo li thaum yus pib ib lub neej tshiab hauv Yexus Khetos lub nceeg vaj.

    2:59

    Joshua the Prophet

ib daim duab txog Yexus thaum ua kev cai raus dej thiab ib tug tub hluas tab tom ua kev cai raus dej

Yausuas 24:15

Kuv xaiv tau seb kuv puas yuav pab Yexus Khetos.

  • Koj yuav ua li cas thiaj pab tau koj cov me nyuam xav los coj raws li Yexus Khetos, ib yam li Yausuas caw haiv neeg Ixayees los ua? Tej zaum koj yuav xav caw lawv los:

    • Cim ntsoov ib kab lus me me los ntawm Yausuas 24:15. Sim ua rau cov me nyuam muaj kev lom zem. Tej zaum nyias cim tau nyias ib co lus nyob ntawm seb lawv muaj hnub nyoog li cas.

    • Nrhiav kom tau tej dab neeg txog cov neeg uas xaiv los ua hauj lwm pab Yexus Khetos. Lawv nrhiav tau hauv phau Phooj Ywg, hauv Phau Muaj Duab txog Txoj Moo Zoo, los sis Cov Dab Neeg hauv Phau Qub thiab lwm cov ntawv uas qhia tej dab neeg txog cov vaj lug kub.

    • Ua yeeb yam txog tej yam lawv ua tau yog lawv xaiv los ua hauj lwm pab thiab coj raws li tus Cawm Seej.

Siv ob peb yam kev ua si. “Txhua tus me nyuam nyias txawv nyias, thiab thaum lawv loj hlob tuaj, tej yam lawv xav tau yuav hloov. Kev muab koj tus txheej txheem qhia hloov ntau zaus yuav pab koj qhia raws li lawv xav tau” (Kev Qhia Raws Li tus Cawm Seej txoj Kev31).

Yog xav tau ntxiv, saib phau xov xwm Phooj Ywg rau lub hli no.

placeholder

Thawj Ruam Taw ntawm Kev Ntseeg hauv tus Dej Yauladees, los ntawm Trent Gudmundsen

Lub Koom Haum Me Nyuam Yaus phab ntawv ntxim ua: Kuv yuav tsum ua kev cai raus dej kuv thiaj nkag tau mus hauv lub nceeg vaj saum ntuj ceeb tsheej