Los, Nrog Kuv Mus
Peb Hlis Ntuj 2–8. “Cia Vajtswv Yeej”: Chiv Keeb 24–33


“Peb Hlis Ntuj 2–8. ‘Cia Vajtswv Yeej’,” Los, Nrog Kuv Mus—Siv hauv Tsev thiab lub Koom Txoos: Phau Qub 2026 (2026)

“Peb Hlis Ntuj 2–8. ‘Cia Vajtswv Yeej’,” Los, Nrog Kuv Mus: 2026

Exos muab nws txoj cai rau Yakhauj kom tau ib tais mov noj

Exaus Muag Nws Txoj Cai Ua Tub Hlos, los ntawm Glen S. Hopkinson (ib feem)

Peb Hlis Ntuj 2–8: “Cia Vajtswv Yeej”

Chiv Keeb 24–33

Koj ua li cas thiaj tau Vajtswv ib txoj koob hmoov? Tej zaum koj yuav hais tias zaj dab neeg txog Yakhauj, uas yog Anplaham thiab Xaliyas tus tub xeeb ntxwv, yog ib zaj dab neeg txog ib tug txiv neej uas kawm tau lo lus teb rau lo lus nug ntawd. Nyob hauv lawv txoj kab lig kev cai ces tus tub hlob txais txoj koob hmoov kom tau txoj cai, Yakhauj yog tus tub thib ob, nws tuav nkaus nws tus ntxaib, Exaus lub luj taw thaum nws yug los. Lub npe “Yakhauj” txhais tau tias “tus uas hloov qhov chaw”—ib tug neeg uas pauv lwm tus chaw. Yakhauj yeej ua raws li lub npe ntawd, thaum nws sim ob peb zaug, los pauv Exaus chaw ua tus uas tau txoj cai vim hais tias Exaus tsis tsim nyog tau txoj koob hmoov ntawd (saib Chiv Keeb 25:30–34; 26:34–35; 27:36). Vim muaj li ntawd lawv tsev neeg txawm muaj kev tsis sib haum, ces Yakhauj tau khiav mus nyob roob moj sab qhua tsam lawv muab nws tua pov tseg.

Ntau xyoo tom qab ntawd, Vajtswv txib kom Yakhauj yuav rov los tsev. Thaum tab tom taug kev los, Yakhauj, txo hwj chim, thiab rov qab sim txais Vajtswv ib txoj koob hmoov. Cov vaj lug kub hais tias yog ib qho “sib qhau” rau Yakhauj, thiab nws hais tias nws yuav tsis tso tseg tsuas yog hais tias nws “foom koob hmoov rau kuv tso” (Chiv Keeb 32:26). Ces thiaj tau kawm ib zaj lus—thiab ib txoj koob hmoov. Vajtswv tau tis npe tshiab rau Yakhauj es hu nws ua Ixayees—uas txhais tau hais tias, “cia Vajtswv yeej.” Ixayees kawm tau tias yog yus xav tau Vajtswv tej koob hmoov zoo tshaj, Nws tej koob hmoov ntawm txoj kev sib khi lus, yus tsis tas yuav los pauv lwm tus neeg chaw. Nws tej koob hmoov tsis yog tej yam yus muas los sis txeeb los sis yeej tau. Nws yeej siab zoo pub rau txhua tus neeg uas ua neej nyob kom tsim nyog txais lub npe Ixayees—cov neeg uas cia Vajtswv yeej hauv lawv lub neej.

lub cim rau txoj kev kawm

Tej Tswv Yim Pab Qhia hauv Tsev thiab lub Koom Txoos

Chiv Keeb 24

Kev khi lus thaum sib yuav yog ib yam tseem ceeb hauv Vajtswv txoj hau kev uas kav mus ib txhis.

Thaum koj nyeem Chiv Keeb 24, nug koj tus kheej seb yog vim li cas Anplaham thiaj xav tias nws tus tub Ixaj txoj kev sib yuav tseem ceeb li ntawd. Vim li cas txoj kev sib yuav thiaj tseem ceeb rau Vajtswv?

Koj nrhiav pom hais tias Lenpekas coj cwj pwm li cas kom nws thiaj ua txij nkawm zoo thiab txawj coj nws tsev neeg? (tsim nyog saib nqe 15–28, 57–61).

Kuj saib Tej Ntsiab Lus thiab tej Lus Nug, “Kev Sib Yuav,” Txoj Moo Zoo cov Ntawv.

Chiv Keeb 25:29–34

Kuv saib tej yam uas kav mus ib txhis rau nqi dua tej yam khoom ntiaj teb.

Hauv Ixaj thiab Lenpekas kab lig kev cai, tus tub hlob txais txoj cai, uas txhais tau tias nws txais qub txeeg qub teg ntau me ntsis, thiab muaj kev lav ris yuav tsum saib xyuas lawv tsev neeg. Thaum koj nyeem Chiv Keeb 25:29–34, xav seb yog vim li cas Exaus thiaj kam txo nws txoj cai kom nws tau ib pluag mov noj xwb. Thaum nyeem zaj dab neeg no koj kawm tau tej yam dab tsi? Tej zaum yuav pab yog koj sau ob daim ntawv: (1) tej koob hmoov uas kav mus ib txhis uas Vajtswv xav muab rau koj thiab (2) tej khoom ntiaj teb uas tej zaum yuav ua rau koj tsis nco qab xav txog tej no. Ces koj mam li nyeem nqe lus no, es muab lo lus “txoj cai” pauv ib yam ntawm thawj daim ntawv thiab muab “tais mov” pauv ib yam dab tsi ntawm daim ntawv thib ob. Koj yuav ua li cas thiaj tsom ntsoov rau tsu Cawm Seej thiab tej koob hmoov uas kav mus ib txhis hauv Nws txoj moo zoo?

Kuj saib Mathais 6:19–33; M. Russell Ballard, “Nco Qab txog tej Yam Muaj Nqi Tshaj Plaws,” Liyahaunas, Tsib Hlis Ntuj 2023, 105–7.

Yakhauj nyob tom Npethees

Yakhauj Nyob Tom Npethees, los ntawm James Smetham

Chiv Keeb 28

lub cim txog seminary
Tej kev khi lus hauv tus Tswv lub tsev coj Vajtswv lub hwj chim los rau hauv kuv lub neej.

Thaum pw tsaug zog siv pob zeb ua lub tog hauv ncoo, Yakhauj ua npau suav uas tau hloov nws lub neej. Nws yog ib yam dawb ceev heev Yakhauj thiaj tis npe rau qhov chaw ntawd hu ua Npethees, los yog hais tias “Vajtswv lub tsev,” es tshaj tawm tias, “Tus Tswv yeej nyob ntawm no tiag lauj” (Chiv Keeb 28:16).

Thaum koj nyeem Chiv Keeb 28, tej zaum koj yuav xav nug koj tus kheej seb vim li cas qhov no yog ib yam dawb ceev rau Yakhauj. Lub sij hawm ntawd nws tab tom raug xwm dab tsi? Tej zaum nws muaj tej kev xav zoo li cas? Koj kuj saib tau tej lus thiab tej kab lus hauv tej nqe 10–22 uas ua rau koj nco txog tus Tswv lub tsev. Koj tau tej kev tshoov siab li cas hais txog Vajtswv, Nws lub tsev, thiab Nws tej kev khi lus?

Thaum kawg ntawm tus txheej txheem qhia no muaj ib daim duab txog Yakhauj zaj npau suav; tej zaum koj yuav xav saib daim duab no thaum koj nyeem cov lus no. Yog koj yuav kos koj ib daim duab txog nws zaj npau suav, koj yuav kos duab li cas? Koj yuav sim kos duab txog tej kev tseeb twg hauv zaj dab neeg no?

Zaj nkauj qhuas Vajtswv “Nyob Ze Nrog Koj, Vajtswv” (Cov Nkauj Qhuas Vajtswv, zaj 37) yeej piav txog Yakhauj zaj no. Koj nrhiav pom hais tias zaj nkauj no thiab Chiv Keeb 28:10–22 zoo sib xws li cas? Lub tuam tsev ua li cas rau koj xav tias koj nyob ze Vajtswv? Xyuas seb puas tsim nyog nrhiav lus teb rau lo lus nug no nyob rau hauv Thawj Tswj Hwm Russell M. Nelson zaj lus qhia “Lub Tuam Tsev thiab lub Hauv Paus rau Nej Sab Ntsuj Plig” (Liyahaunas, Kaum Ib Hlis Ntuj 2021, 93–96). Tej zaum koj yuav xav rov qab nyeem tej kev khi lus thiab tej koob hmoov hauv tus Tswv lub tsev uas nyob hauv Phau Qhia Kev Coj lub Koom Txoos, 27.2 (Txoj Moo Zoo cov Ntawv). Txoj kev ua raws li tej kev khi lus no ua li cas thiaj coj Vajtswv lub hwj chim los rau hauv koj lub neej?

Tawm tswv yim tshiab. Muaj ntau txoj kev kawm los ntawm cov vaj lug kub uas tsis yog lam nyeem cov lus ntawd xwb. Ib txhia tib neeg nrhiav pom tias lawv haj yam to taub cov vaj lug kub yog tias lawv kos duab txog tej zaj uas nyob haud. Lwm tus kawm tau tej yam thaum lawv mloog tej nkauj uas piav txog cov vaj lug kub. Tsis txhob siv ib txoj kev kawm xwb; sim seb puas tsim nyog sim ob peb yam.

Chiv Keeb 29:31–35; 30:1–24

Tus Tswv nco qab txog kuv thaum kuv muaj teeb meem.

Thaum koj nyeem Chiv Keeb 29:31–35 thiab 30:1–24, nrhiav tej lus uas piav txog Vajtswv txoj kev hlub tshua rau Lenpekas thiab Le-as. Xav seb Vajtswv ua li cas thiaj “pom [koj] tej kev lwj siab” thiab “nco ntsoov” koj (Chiv Keeb 29:32; 30:22).

Chiv Keeb 32–33

Tus Cawm Seej kho tau kuv tsev neeg.

Thaum Yakhauj rov mus rau Kana-as teb chaws, nws yeej “ntshai heev thiab nyuaj siab kawg li” seb nws tus tij laug, Exaus, yuav tos txais nws li cas (Chiv Keeb 32:7). Thaum koj nyeem Chiv Keeb 32–33, cia li xav txog koj tsev neeg tej kev sib raug zoo—xav txog tej tus uas koj ua tsis sib haum lawm. Tej zaum zaj no yuav pab koj xav nrog ib tug neeg tham. Tej lus nug zoo thaum koj tab tom nyeem:

  • Yakhauj ua li cas thiaj npaj siab mus ntsib Exaus?

  • Koj nyiam dab tsi los ntawm Yakhauj zaj lus thov Vajtswv nyob hauv Chiv Keeb 32:9–12?

  • Koj kawm tau dab tsi los ntawm Exaus tus yam ntxwv txog kev zam txim?

  • Tus Cawm Seej pab tau peb li cas kho tau peb tsev neeg txoj kev sib raug zoo?

Yog xav tau ntxiv, saib tej phau xov xwm Liyahaunas thiab Ntxiv Dag Zog rau cov Tub Hluas Ntxhais Hluas rau lub hli no.

lub cim rau cov me nyuam tshooj 01

Tej Tswv Yim Pab Qhia cov Me Nyuam

Chiv Keeb 24:10–21

Kuv ua tau siab zoo rau lwm tus neeg.

  • Kom qhia tau txog Lenpekas tus yam ntxwv txog txoj kev ua siab zoo, koj mam li cev daim duab nram qab no rau koj cov me nyuam saib los sis phab ntawv txog yam ntxim ua thaum koj tab tom qhia zaj dab neeg hauv Chiv Keeb 24:10–21. Tej zaum koj cov me nyuam yuav nyiam ua yeeb yam txog zaj dab neeg no. Ua li no tej zaum koj thiab koj cov me nyuam mam li pib sib tham txog tej yam siab zoo nej tau pom.

  • Xav seb nej puas xav hu ib zaj nkauj txog kev ua siab zoo, xws li “Kindness Begins with Me” (Children’s Songbook, 145). Koj cov me nyuam mam li mloog seb lawv puas hnov lo lus “ua siab zoo” (los sis lwm lo lus zoo li ntawd) es thaum lawv hnov lawm lawv yuav tsum sawv ntsug. Peb yuav ua li cas thiaj ua siab zoo ib yam li Lenpekas?

daim duab txog Lenpekas

Old Testament Heroes, los ntawm Dilleen Marsh (detail)

Chiv Keeb 25:21–34

Tej yam uas kav mus ib txhis yeej tseem ceeb dua tej yam khoom ntiaj teb.

  • Xav seb puas siv “Yakhauj thiab Exaus” (hauv Cov Dab Neeg hauv Phau Qub, 38–41) kom pab koj cov me nyuam to taub zaj dab neeg hauv Chiv Keeb 25:21–34. Tej zaum koj cov me nyuam yuav xav seb yuav zoo li cas yog hais tias Exaus los nug lawv seb puas tsim nyog nws muab nws txoj cai pauv los ua ib tais mov noj. Lawv yuav hais li cas rau nws?

    2:5

    Jacob and Esau

  • Koj thiab koj cov me nyuam xav tias tej yam twg thiaj kav mus ib txhis? Tej zaum koj cov me nyuam yuav nrhiav tau tej daim duab los sis tej yam khoom uas ua piv txwv txog tej no. Peb yuav ua li cas thiaj qhia tus Tswv tias tej yam no yog tej yam tseem ceeb rau peb?

Chiv Keeb 28:10–22

Tej kev khi lus pab kuv rov qab mus cuag tau Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej.

  • Thaum koj nyeem Chiv Keeb 28:10–22 ua ke, koj siv tau ib tug ntaiv los sis ib theem ntaiv (los yog ib daim duab zoo li daim uas nyob tom kawg tus txheej txheem qhia no) pab koj piav seb peb tej kev sib khi lus ua piv txwv li cas txog ib tug ntaiv. Tej zaum koj cov me nyuam yuav xav ua yeeb yam hais tias lawv tab tom nce ib tug ntaiv, es txhua ruam taw, nej mam li tham txog tej lub sij hawm uas peb cog lus tias peb yuav mloog Vajtswv lus, zoo li thaum peb ua kev cai raus dej, noj lub cim nco txog, los sis mus hauv lub tuam tsev. Peb tej kev sib khi lus ua li cas thiaj pab peb txav mus nyob ze Vajtswv?

Chiv Keeb 32:6–11; 33:1–4

Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej thiab Yexus Khetos yuav pab kuv hlub kuv tsev neeg.

  • Thaum xav pib qhia txog tej nqe no, koj mam li piav tias tom qab muaj kev tsis sib haum tau ntau xyoo lawm, Yakhauj tab tom yuav mus ntsib Exaus dua. Nyeem hauv Chiv Keeb 32:6–11 ua ke. Yakhauj xav li cas? Nws ua dab tsi kom tau kev pab? Cia li nyeem Chiv Keeb 33:1–4 ua ke kom kawm seb tus Tswv teb Yakhauj zaj lus thov li cas. Yog tias Yakhauj thiab Exaus yuav nrog peb tham niaj hnub nim no, tej zaum nkawd yuav hais li cas kom pab peb paub tias peb yuav tsum ua dab tsi thaum peb tsev neeg ua tsis sib haum?

Yog xav tau ntxiv, saib phau xov xwm Phooj Ywg rau lub hli no.

Yakhauj ua npau suav txog ib tug ntaiv thiab cov tim tswv nqi los saum ntuj ceeb tsheej los

Yakhauj Zaj Npau Suav, los ntawm Ken Spencer

Lub Koom Haum Me Nyuam Yaus phab ntawv ntxim ua: Kuv txawj ua siab zoo rau lwm tus neeg