2020–2024
Bee Haz’áanii Bik’ijį’ Daniidlínígí Bee Atí’diilníłígíí Bik’dahwiidiigoł
Ghąąjį’ 2024 Ntsaago Áłah Aleeh


13:12

Bee Haz’áanii Bik’ijį’ Daniidlínígí Bee Atí’diilníłígíí Bik’dahwiidiigoł

T’áá ha’át’íísh shį́į́h ádaat’éí bee Diyin God bibee haz’áanii bik’ijį’ daniidlínę́ę ayóó’ánízádgóyáa—yéego, t’áá íyisí yéego anzáádgoyaa—bik’dahwiidiigoł áádóó bitsáhask’ehgóne’ nihijéí biyi’dóó dóó nihintsékees bee íiniidzingo Diyin God t’áá íyisí bik’eh honiil’į́į doo.

Naaltsoos Mormon Wolyéhígí biyi’ yisdzoh náhast’édiin ndoohah Jesus bi’didoochíił, King Mosiah biye’ké Lamanite dine’é Diyin yá ndeintingo dį́į́’ts’áadah ndooha. Lą’ídi ch’ééh ádáát’į́įgo lą’ídi háá’noot’ą́ Lamanite dine’é Christ bibee’í’oolįįłii yee ndeinitingo. K’adígí éí, áko, álílee bee Ii’sizį́ Diyinii ata’naagháago binahjį’, Lamanites dine’é mííl bííghago da’oosdląąd dóó Jesus Christ yikéé dahidiikai.

Deiyíníilta’go ání, “Áádoo Bóhólníihii t’áá aníí hiná, lą’ígo ákót’ao bił béédahoozin, doodai’ lą’í éí t’áá aníinii bił béédahoozin, Ammon dóó bik’isóó Diyin yá nda’nitingo, Diyin bits’ą́ą́doo hane’ígí bee dóó ádahodooniłígí bee, dóó Diyin God be’edziil álilee yee yá naalnishgo—aoo’, ánhidishní, Bóhólníihii t’áá aníí hinánígí binahjį’, Lamanite diné’é nabi’dintingo da’oosdląąd, dóó Bóhólníihii yikéé’ neheskai, t’áadoo nahjį’ yits’áhaaskai da.”

Díí dine’é t’áá aníigo niiníłką́ąjį’ da’oosdląądígí bee bééhózinígí éí saad dah náánáshjaa’ígí biyi’di bikáá’: “Bidine’é t’áá aaníinii bee yá’áhoot’éehii yiyi’jį’ ch’ékai; bee haz’áanii doo yik’ijį’ danlį́įda daaz’lį́į́’go bee ati’doolníiłii ni’ nideez’nil, Diyin God doo yił da’ahigáada daazlį́į́’, dóó diné t’áá ałtso yił kéédahat’inígíí t’áadoo yił nááda’ahoogháá’da.”

“Bee haz’áanii yik’ijį’ danlį́įgo bee ati’doolníiłii dahdayíjááh”díí saad t’áá aníí áhóót’įįd dóó binahjį’ hane’ dahólǫ́. Díí éí anaa’í bił ałk’ijiijahgo bibéésh deeníinii dóó bee ati’doolníłígí ááyiłní áádóó ałdo’ Diyin God doo yik’eh dahół’į́įda dóó Bibeehazáanii doo yik’eh dahółį́į́go ałdó’ ááhyiłní.

Lamanite dine’é binaat’áanii king nilį́įgo kót’ao haadzíí’: “Jó áádóó áko, shik’isóó, … t’áá ákot’éhígo ádeilyaa … nihi bąąhígí ádeidzaa yęę t’áá ałtso baa nda’iiniikąąhgo dóó lą’í nda’siiltseed yęę, dóó Diyin God nihijéí biyi’doo nahjį’ nihá kwiidoolííł, t’áá ákót’éhégo t’éiyá bídeíníígah Diyin God bich’į’ nda’iiniikąąhgo nihibąąhígí ádaat’éi nahjį’ nihá kwiidoolííł.”

Naat’áanii king nilínígíí díí bizaad—t’áá aníí ádaanį́įgo ádaanda’ooskan bibąąhígí ádaat’éi baa ndahideest’ą́, áadóó bąąhígí ádaadzaa yęę Diyin God nahjį’ bákóyiilaa dóó bijéí biyi’di bąąhígí át’éi t’áá oolyéego doo deinízingo áyiilaa. Díí bihanjį’ éí, Diyin God háadi da doo yik’ijį’ náádadoodleełda, éí bąą bibéésh dadeeníinii bee ati’doolníłígí t’áá ałtso łehdeiznil. Áádoo bibéésh bee ati’doolníłii łeehdeiznilgo, bijéí łahgo ádaadzaa, áádoo ałdo’ bąąhígí ádaat’éi yaa naakai yę́ę ádąąh ndeineeskaadgo yik’idahoogeed.

Nihíshą’ ałdó’ hait’ao béé da’diilnííł, “bee haz’áanii bik’ijį’ [da]niidlinígí bee ati’doolníiłii ni’ nidadii’nił,” t’áá ha’át’ííshį́į́h bee ati’doolníiłiígí, dóó yéego “da’iiniidlą́ągo Bóhólníihii [bich’į’] t’áá aaníigo bikéí’ ndiikah” éí bee inhibąąhígi ádaat’éi nihijéí biyi’doo nahjį’ kódoolnííł dóó Bóhólníihii háadiida doo bits’á diikahda.

Bee haz’áanii yik’ijį’ donlíigo yee ndaalnish doodaii’ t’óó akéé’go naazį́. Lucifer ch’į́įdii bee iiníziinii éí t’áá íyisí bee haz’áanii yik’ijį’ nilį́, éí éíí, tahdoo nahasdzáán álnéhéedą́ą́’, NihiZhé’é Yá’ąąshdi Hólóonii binahat’a’ bee yistá iildéehii yits’ą́ą́jí silį́į́’ áádóó lą’í dahyidii’eezh yits’ą́ą́jí danlį́įgo áyiilaa,“áádóó, íídą́ą́’, lą́’í bikéé’ dahdiikai.” Díí jį́įdi t’áá báházinígo bee haz’áanii yik’ijį’ nilį́įgo yee na’ach’ąąhígí nihił béédahózin.

Naaltsoos Mormon Wolyéhígí biyi’di tált’éego Christ-yits’ą́ą́jí danlį́įgo baa hane’—Sherem, dóó Nehor, dóó Korihor—God bee haz’áanii yik’ijį’ danlíigo yee ndaalnish níigo baa hane’. Nehor dóó Korihor aláadi yee na’nitinígí éí bąąhágí át’éhígí ádin níigo; éí bąą, baa na’ookąąhígí ádin, áádóó éí Yisda’iiníiłii ádin ní. Kóníílá, “Diné t’ááła’í nidzinígo t’áá bí bił éédahózinígí yik’ehgo [nas]déikááh, dóó … t’áá bí ádabóodziilígí yinahjį’ ak’ehda[di]dlį́; ha’át’ííshį́į́ [yaanaagháhígí] dóó báhádzidígí bąąhígí át’éeda.” Christ-yits’ą́ą́jí danlíinii oodlání bee óhólníihii doo deinízingó deijoołá, bee í’oolįįł dóó bee ałha’diit’aah t’óó yee áda’dilį́ “ałk’idą́ą́ priest danlináá ádayiilaa, t’áá bí ádaadeidiyiit’aahgo yee dabidziil dóó yee bídahól’nííh.”

William W. Phelps

William W. Phelps díí-jį́įdi baa hane’ éí bee haz’áanii yik’ijį’ nilíínt’éé’ ákondi bá k’éé haz’dǫǫd. Áko éí Phelps oodláání silį́į́’go 1831yęędą́ą́’ díí Church yidiiyá áádóó Church bá naaktsoos bik’eda’ashchíigo hahindéhíjí ya’áhalyą́ądoogo bik’ihodiinii’. Ałk’idą́ą́’ Churchjí ak’eda’ashchį́įgo naaltsoos hahindéhígí t’aahdoo bi’ílnííhgo ya’áhál’yą́ągo ałch’eil’íínt’éé’, dóó na’azogo Diyin biyiin sin lą’í ádayiilaa, dóó Joseph Smith yá na’azoígí nilíínt’éé’. Doo yá’át’ééhgo, Church dóó Diyin Yáhalne’í yik’ijį’ silį́į́’, t’áá ádzaagóó Joseph Smith yaa hoolne’ Missouri aandahat’į́į́jí, éí łahdoo biniinaa Diyin Yáhalne’í áadi awaalyagóne’ abi’doolt’e’.

Akéé’di, Phelps éí Joseph shaandiní’aah níigo náyookąąhgo náaltsoos yich’į’ áyiilaa . “Ánisht’éegi shił bééhózin, níh éí nił bééhízin, dóó Diyin God bił bééhózin, dóó yisdádiishááł nísin jó shik’is yee shiká adóojah.”

Diyin Yáhalne’í bich’į’ ána’iidlaago ání: “T’áá aaníí íindzaahígí biniinaa yéego ti’dahosii’nii’. … Ákondi, t’áá íídą́ą́’ ádahoot’įįd, NihiZhé’é Yá’ąąshdi Hólóonii íinízinígí behék’ehgóó áhóót’įįd, áadoo t’ahdii dahinii’ná. … Áko lą́ą, sheik’s ayóó’íínishníinii, k’ad éí ałk’idą́ą́’ da’ahijoogáá, ałk’is danlínaa k’ad ałk’is ndaasdlį́į́’.”

T’áá aaníí ádaana’ookąąhgo, William Phelps “bee haz’áanii yik’ijį’ nilíigo bee atí’doolnííł yę́ę” yik’hoogeed áádóó doo yits’á náádoo dááłgo, da’oodlání yitah nádzá.

Aláahgo báhádzid yooch’ííd bee Diyin God bits’ą́ą́jí jílį́įgo, áko éí, t’áadoo iits’a’í áájí bikéé’joogáałgo—Diyin God há íinízinígí doo binaana’ázhdílt’į́į́go. T’óó ahayói éí doo t’áá k’ad yee hadahaasdzíí’da Diyin God yits’ą́ą́jí danilínígí dóó doo yik’eh dahół’į́įda Diyin God t’áá gééd dahiná. Díí binahjį’ bénááshnii’ éí sin ííł’į́ Frank Sinatra ayóo béé ho’dólzin sin ła’ yee hataał kóníigo “T’áá shí ádíí k’ehégo yishááł.” T’áá aaníí iiná éí biyi’ t’áá hó hóhól’nííh łeh jinízinígí dóó bi kéé’ hizhdigháahígí, t’áá hazhó’ó binahjį’ yistázhdoogháłígí dóó hool’áágo iinánígí, éí biyiin kót’éedoo “Diyin God éí bik’ehgo i’iishłaa,” háálá doo éí łahgóó anááhóót’i’da.

Díí éí, kót’ao ááhyił’ní, Yisda’iiníiłii tó bee bi’doolzį́į́’ígi át’ao bik’ehgo i’diilnííł. Bí éí tó bee bi’dilzį́į́h yaa ádeet’ą́ Bizhé’é Diyin God bá íinízinígí yik’eh hółį́įgo dóó binahjį’ béé’iilį́įdoo binyé:

“Nihookáá’ dine’é yinááł i’iilaa, ats’íísk’ehjí BiTaa’ yidááhdóó hojooba’ígo ádílnééh, dóó BiTaa’ bibeehaz’áanii yik’eh hół’į́į doo biniiyé kót’áo yich’į’ ííshją́ą́ i’iilaa. …

“Dóó nihookáá’ dine’é kóyidííniid: Shikéé’ deínóhkááh. Ákohgo, shik’isóó ayóí ánihíínísh’níinii, Jesus bikéé’ yiikahgoísh nihiTaa’ bibee haz’áanii bik’eh dahoniil’į́įdo?”

“T’áá nihí íiniidzinígí” éí bąąh ádin Jesus Christ bikéé’ yiidááłgo. Yá’ąąshgodeh nááná łahgo attiinígí doo bik’ídíníitáał da éí Tower of Babel dayótł’ingo t’óó bił dahóółąąd yę́ęgi át’áo doo éí Jesus Christ dayoodlą́ą da dóó Bí bee yisdá’iildéhígí doo yada’ólíi da.

Lamanite dine’é Diyin yikéé dahdiikaigo Bibee haz’áanii yik’ijį’ danilíigo bibéésh hał dóó bee atí’doolníłígíí chodayoos’ííd yę́ę yik’idahoogeed. Ba’áłchíní biyáázh dóó biye’ké danlínígí béésh hał dahdayójááh yę́ę, éí bimá dóó bizhé’é bighan bił nahaz’ą́ą́ yik’inda’ałhał nt’éé’ dóó jíík’e dahinánígí bá, jó éí bi béésh hał doo bee Diyin God yits’ą́ą́jí danlį́į da nt’éé’. Nephite dine’é ałdo’ t’áá’aaníí ákót’ao béésh hał dahdayójááh nt’éé’: “Doo éí aláahdi naat’áanii ídlį́ dóó aláahdi bóhóníihii ídlį́ binyé da … bighan ndahaz’ą́ągi dóó iiná jíík’eh bee da’iinánígí, dóó be’asdzáá dóó ba’áłchíní, dóó t’áá ałtso bidadéét’i’ígí, aoo’, dóó bee hodílzingo i’ool’įįł baa dahaasyáhígí dóó bisodizin bá hooghan yá ádaat’į́.”

Nihí ałdó’ t’áá ákót’éigo nihił nahaz’ą́, t’áadoo lé’é baa át’e’ ádingo doodái’ yá’ádaat’éehii niheehólónígí doo ákót’éigóó bee í’iil’į́įgo “Diyin bibee haz’áanii bits’ą́ą́jí diidleełgo bee atí’diilnííłgo át’é.” Bee yeílti’ígíí, binahjį’ bee nihéého’dólzin, yá’át’éehgo nihizaadígíí doodai’ nihizaad bee ąąhnahiilghaałgo. James éí áníílá:

Nihi tsoo’ éí [baa ntsáhákeesgo] doo t’ááhaíida yiidooshǫǫł át’ée da; doo hasht’e dít’éégóó doo yá’áshóonii nilį́, da’agháanii bii’ hadeezbin doo.

“T’áá éí Diyin God baa dahwii’niih, nihiTaa’ nilíinii; dóó bee diné deíníidziih, jó éí Diyin God yeełt’éego ábi’diilyaa.

“Nihizéé’doo saad ak’ihojidlí bee yádeilti’ dóó nihizéé’doo bee da’ííníidziih. Shik’isóó, díí doo ákót’éida dooleeł nít’éé’.”

Akǫ́ǫ́ dííjį́ nihitahgó dóó nihił nahaz’ą́ągo dabidooya’ dóó doo dajooba’go yádaałti’. T’óó ahayóígó t’áá’íyisí nchxǫ́ǫ́’ígo t’óó baa’ihígí yee yádaałti’ dóó doo bił da’ílį́įgo yádaałti’, azhą́ nootséłí bitahgo ndi. Díígí át’ao yá’áti’ígí éí Diyin God bi bee haz’áanii “bik’ijį’ jílíiníigo bee atí’ji’doolíłígí” át’é, “t’áá íyisí agháanii bił hadeez’bin.”

Nááná łahgo ałdó’ yá’át’ééhgo bee iiná ndi łahda Diyin God bik’ehgo iiná yits’ą́ą́jí yileehígí éí—naanish bééhozdílzingo bee jiinánígí. Ła’ éí naanish yaa da’ííłta’ígí ayóo bił yá’ádaat’ééh, bee na’anishí yee ndaal’nishígí, doodái’ áká ana’áwo’íjí deil’nishígí, dóó áko éí t’áá’ ałtsoh diné yee yíka’andaajah t’óó ahayóigo yee ídahooł’ą́’ígí binahjį’ dóó t’áá áníiltso bee náásyiikah.

Éí ałdó’, łáda naanish bá íhojiił’ą́’ígí t’áá éí t’éíyá aláahgo baa ntsíjíkesgo bikéé’ joogááł jileeh. Áko hanaagó áhoot’éhígí doo baa ákoznízinda jileeh, Yisda’iiníiłii haidiní’ą́ągo binahjį’ íhojiił’ą́’ígí doo bee jílniihda jileeh. Hastoi danołinígí, dóó ła’ sánii danołinígí, baa yádeilti’ígí ajiyéehgo bee yá’át’éehgo ahíjískéhígí, doo hach’ooní hołnilį́įgo dóó doo bíká anjílwo’go, dóó doo ha’áłchíní ba’áhojilyą́ą́go, doodai’ áłchíní-nilzéhígíí bits’ąą njigáago t’óó naanish t’éiyá naas ho’doolt’eełígí baa hojineehgo biniinaa Diyin bibee haz’áanii bik’ijį’ jílí jilleeh.

Náánáła’ binahjį’ naaháne’ígí éí hats’íís bee hazhdít’éhígí. Paul éí ánhiłní Diyin God baa dahwii’niih doo nihits’íís dóó nihiyi’sizíinii bee áádóó nihits’íís éí Diyin Bighan ntsaahígí Holy Ghost bighan át’é, “éí Diyin God nihaidiní’ą́, áko éí doo áánihída.” Ákondi éí, t’áá nihí áda’ahwiniizingo nihits’íís yéego ba’ahwiil’yą́ądoo. T’áá díkwiniil’t’éhígo éí Olympic dóó Paralympic atah ałhaadahonilnéego daníil’į́į́’ yę́ę nahalingo danhidziil, dóó nááná ła’ éí są́ baahisiikai, éí doodái’ President M. Russell Ballard áníílá “bee bił ada’asgizí bee nihił ada’asgiz nahalingo bee niildzil yę́ę dadíníitłóó’.”

Ákót’éendi, NihiTaa’ ánhiilaahígí éí nihá yaa bił hózhǫ́ nihits’íís hazhó’ó ba’áhwiilyą́ągo jó Bí éí nihaazólíigo nihits’íís nihainílá. Diyin bee haz’áanii bik’ijį’ jílíigo t’eiyá hats’íís biníká dahasdzą́ągo azhdoolííł éí doodái’ bik’ina’asdzohgo azhdoolííł, éí doodái atí’ázhdíl’į́įdo, doodái doo áda’áhojil’yą́ą́da doo. Éíí t’áá bił yit’ih ałdó’, t’áá hót’éiyá ádizhní’į́įgo dóó t’áá hó hats’íís bee ádaahoji’niihgo, azhnóolninígí, éí doodái’ éé’jiztinígí bee Diyin bee haz’áanii bik’ijį’ jílíido, dîigi át’ao éí Diyin God hainíláhágí baa hojiniihdoo Diyin God nilinígí baa hojiniihdoo yę́ę éí doo baa hojiniihda doo.

Bee nihodoolzhishígí, éí Diyin God Bibee haz’áanii bik’ijį’ daniidlínígí bee atí’diilníłígíí bik’idahwiigédígí ááhyiłnínígí éí Ii’sizį́ Diyinii deiíníilts’ą́ą́’go bik’eh whiil’įį́go, ániit’éhígí nahjį’ kwííníilzingo, áádóó “Christ Bóhólníihii nilinígí nihá ti’hooz’nii’ígó nihá nina’ídláhígí binahjį’ bikéé’ yiidááłdoo.” Áhyił ninígí éí Diyin God bibeehaz’áanii áłahjį’ ts’ídá áłtsé bik’eh honiil’į́įgo bee hinii’náadoo. Jó áko éí Diyin God ts’idá aláahdi bóhól’níihgo ííníilzingo ba’ííníidlíidoo. Diyin God ayóó’iiníi’níigo dóó t’áá aaníigo t’áá siidzíint’éé’ ániit’éhígí bee, dóó nihintsékees bee, dóó nihidziil bee t’áá íyisí bikéé’ bee yiidáałgo bee nahwiit’áadoo dóó binahjį’ i’iil’inígí, bik’ehgo i’diilnííł éí bee Diyin bik’ijį’ niidlináa t’áá íyisí áts’ą́ąjį’ kwódiilnííłgo bik’ihwiidiigoł. Christ jooba’ígí bee, Diyin God nihibąąhági’ ádaat’éí nihaa ninéididoo’ááł dóó bits’ą́ą́jí siidlį́į́’ nt’éé’ yę́ę dóó t’áá ałtso bits’ą́ą́doo nihąąh chxin silį́į́’ yę́ę nahjį’ nihá kwíidoolííł dóó bik’ijį’ daniidlináá nihijéí biyi’dóó haidoolééł. Bik’íhodoolzhish, Diyin God doo yá’ádaashóoniihígí doo ánáádiilníiłgo ánhidoolííł, ałk’idą́ą́’ Lamanite dine’é da’oosdląądgo áyiilaa yę́ę nahalingo. Bikéé’dóó éí, nihí ałdo’ “doo bits’ą́ąjį’ [kódii’níił]da.”

Diyin bibee haz’áanii bik’ijį’ daniidlínę́ę bee atí’iilyaayę́ę bik’dahwiigeedgo éí t’áádoo benáłt’éhígo iłhózhóonii bee bich’į’ ahóót’i’. Táá ałtso haishį́į́h Bóhólníihii daisiidląądígí, nanhi’diisht’eezh “[sin bee] ayóó’o’ni’ bee yisda’iil’dééhígí bee dahwiitaał doo.” NihiTaa’ Yá’ąąshdi Hólóonii dóó BiYe’ Jesus Christ, dóó Diyin Nihá Nina’ídláhígí, iłhózhóonii doo ninít’í’ígí nihaadoolyéełgo ádaa Deideest’ą́ bee ayóó’ó’ní t’áá íyisí bidziilígí bee dóó nina’ádadeest’ánígí t’áá aaníinii át’é. T’áá ákwííjį́ Bee ayóó’ó’ní yee ayóó’ádanyó’ní. Nihído’ t’áá aaníigo nát’ą́ą́’ nihxee ayóó’ó’ní bee ayóó’ádéíníí’níi’do dóó bik’eh dahwiniil’į́įdo. T’áá ha’át’íísh shį́į́h ádaat’éí bee Diyin God bibee haz’áanii bik’ijį’ daniidlínę́ę ayóó’ánízádgóyáa—yéego, t’áá íyisí yéego anzáádgoyaa—bik’dahwiidiigoł áádóó bitsáhask’ehgóne’ nihijéí biyi’dó dóó nihintsékees bee íiniidzingo Diyin God t’áá íyisí bik’eh honiil’į́į doo. Jesus Christ bízhi’ binahjį’, amen.

Nda’asdzoh

  1. See, for example, Jacob 7:24; Enos 1:14, 20.

  2. Alma 23:6.

  3. Alma 23:7.

  4. Alma 24:11; emphasis added.

  5. Abraham 3:28; see also Revelation 12:7–9.

  6. Alma 30:17.

  7. Alma 30:23; see also verses 27–28.

  8. Saints: The Story of the Church of Jesus Christ in the Latter Days, vol. 1, The Standard of Truth, 1815–1846 (2018), 418; see also “Letter from William W. Phelps, with Appended Letter from Orson Hyde and John E. Page, 29 June 1840” and Joseph Smith, “Letter to William W. Phelps, 22 July 1840,” josephsmithpapers.org.

  9. 2 Nephi 31:7, 10.

  10. See Alma 53:17–18.

  11. Alma 43:45; see also verse 47; Alma 48:14–16.

  12. James 3:8–10.

  13. James 3:8. “Diyin God dóó t’áá ałtso ayóó’ííní’níigo bá yániłti’—bidááhdóó sinzį́įgo da doodai’ doo yit’į́įda ndi. Saad baa hózhóonii bee yáníłti’—saad bee diné ałts’á’nííł éí dooda, ak’ijį’ yát’ éí dooda, doo éíí nahojiłt’i’ da. Nizaad bidziilgo na’iiłnáago át’é. Let them be powerful for good” (For the Strength of Youth: A Guide for Making Choices [2022], 12).

  14. See 1 Corinthians 6:20.

  15. 1 Corinthians 6:19.

  16. Mosiah 3:19

  17. Alma 23:6.

  18. Alma 26:13

  19. See Doctrine and Covenants 64:34.