„Nuotykis išvykoje“, Draugas, 2025 m. gegužė, p. 40–41.
Nuotykis išvykoje
„Pasprukime iš grupės“, – pasiūlė Ralfas.
Tikra istorija iš Ganos.
Njamedas nubėgo į autobusą su mažuoju broliuku Kvame. Jie užlipo laiptais ir atsisėdo prie lango. Njamedas pažvelgė į lauką ir pamatė saulę, šviečiančią virš žalių medžių. Jų mokykla ruošėsi važiuoti į išvyką į gamtos rezervatą. Tai bent nuotykis bus šiandien!
„Ei, Njamedai!“
Njamedo draugai Ralfas ir Siera atsisėdo ant sėdynės priešais jį.
Ralfas timptelėjo Njamedo rankovę ir sušnabždėjo: „Kai atvažiuosime į parką, lekiam tyrinėti!“
„Taip! – pritarė Siera. – Galim patirti savų nuotykių.“
Ralfas džiugiai linktelėjo. „Galėtume pasprukti prieš pirmąją veiklą.“
Njamedas įsivaizdavo viską, ką jie gali pamatyti tyruose. Aukštų medžių, šaunių gyvūnų, o galbūt ir krioklių!
„Skamba smagiai! Taip ir padarom“, – šypsodamasis atsakė jis.
Kai autobusas atvažiavo į gamtos rezervatą, Njamedas ir Kvamė kartu išlipo iš autobuso. Jų mokytojos liepė visiems likti su grupe ir nenuklysti.
Ralfas priėjo prie Njamedo. „Prisimeni, ką sutarėm?“ – sušnabždėjo Ralfas.
Njamedas linktelėjo. Bet tada stabtelėjo pagalvoti. Nežinomų tyrų tyrinėjimas skambėjo įdomiai, tačiau Njamedas taip pat žinojo, kad tai gali būti pavojinga. O kas, jeigu jie pasimes ar susižeis?
Staiga jis pajuto jam kalbantį balsą. Lik su Kvame.
Balsas buvo tylus ir ramus. Njamedas žinojo, kad tai Šventoji Dvasia.
Jis sunerimo, kad draugai supyks ant jo dėl to, kad neis tyrinėti su jais. Bet galbūt Šventoji Dvasia bando jį apsaugoti.
Njamedas atsigręžė į Ralfą. „Atsiprašau, bet iš tikrųjų turiu likti su broliu, – pasakė jis. – Aš už jį atsakingas.“
Ralfas susiraukė.
„Bet tu sakei, kad eisi!“
„Mokytoja pasakė, kad turėtume pasilikti kartu“, – pasakė Njamedas. Ralfas atsiduso ir nuėjo.
Njamedas ir Kvamė nuėjo su kitais mokiniais ir nusekė paskui mokytojas. Pirmiausia jie nuėjo leistis lynu. Vėjas pūtė į akis jiems lekiant virš ryškiai žaliuojančių medžių. Tai buvo tarsi skrydis!
Vėliau rezervato gidai pasakojo jiems apie kai kuriuos ten gyvenančius gyvūnus. Njamedas ir Kvamė nekantravo juos pamatyti. Jie sužinojo apie zebrus, beždžiones, gyvates, antilopes ir daugybę paukščių! Pamatę visus tuos šaunius gyvūnus, jie kopė į uolas ir jodinėjo ant žirgų. Vėliau žaidė žaidimus.
Njamedas džiaugėsi, kad pasiliko su Kvame. Kitaip būtų praleidęs tiek daug linksmybių!
Kai atėjo laikas grįžti į autobusą, Njamedas pamatė Ralfą ir Sierą. Jie pribėgo prie jo.
„Mūsų vos nepagavo piktos beždžionės“, – sušnibždėjo Ralfas. Jis atrodė truputį išsigandęs. „Galėjome susižeisti.“
Siera linktelėjo. „Gerai, kad nėjai.“
„Oho, – tarė Njamedas. – Džiaugiuosi, kad jums viskas gerai!“
Šventoji Dvasia tikrai mane apsaugojo, – pagalvojo jis. Jis laikė Kvamės ranką, kai jiedu kartu lipo į autobusą.
Jis buvo dėkingas, kad Šventoji Dvasia juos apsaugojo ir padėjo patirti smagų nuotykį.
Kemo Kendalo iliustracijos