Sekite džiuginančiais žodžiais

„Ar galime eiti papiešti su kreidelėmis?“ – Kvinas paklausė mamos.

„Žinoma! – atsakė mama. – Eime!“

Kvinas su mažuoju broliuku ir seserimi išbėgo į lauką.

„Aš noriu mėlynos!“ – sušuko Kvinas.

Keidas ir Kloja taip pat griebė kreideles. Jie atsisėdo ir pradėjo piešti ant šaligatvio. Mama paėmė raudoną kreidą ir pradėjo rašyti.

„Ką darai?“ – paklausė Kvinas.

„Rašau džiuginančius žodžius moksleiviams, kurie šiandien pro čia eis namo“, – pasakė mama.

Kvinas galėjo matyti mokyklą pro pagrindinį namų langą. Jam patiko mojuoti praeinantiems vaikams.

„Ką galime parašyti, kad jie nusišypsotų?“ – paklausė mama.

Kvinas skaitė per mamos petį. „Tu esi…“

„Nuostabus!“ Mama baigė rašyti.

Kvinas nusišypsojo ir skaitė toliau. „Tu šaunus. Tu tai gali!“

Tada Kvinui kilo idėja. Jis pradėjo brėžti ilgą liniją prie vienos iš mamos žinučių. Nubrėžė liniją link kitos. Tada apibrėžė dar kitą žinutę.

„Ką darai?“ – paklausė mama.

„Aš brėžiu liniją, kuria vaikai galėtų eiti“, – atsakė Kvinas. Jis nubėgo išilgai linijos. „Matai? Rodau jiems, kur rasti visus džiuginančius žodžius.“

„Manau, tai puikus būdas visiems pagerinti nuotaiką“, – pasakė mama. Ir tai paskatino Kviną šypsotis dar plačiau.

PDF файлыг нээх

Eizijos Eizenštein iliustracijos