„Nesek paskui šunį!“ Draugas, 2025 m. gegužė, p. 8–9.
Nesek paskui šunį!
Ar tas jausmas iš Šventosios Dvasios?
Tikra istorija iš JAV.
„Važiuojam!“ – sušuko Laurenė, pravažiuodama kelią.
Marsė užsidėjo šalmą. „Važiuoju!“
Marsė mynė dviračio pedalus važiuodama šaligatviu link draugių. Ji mėgo žaisti visokiausius žaidimus su Laurene ir Kaside. Bet labiausiai jai patiko su jomis važinėti dviračiais.
Mergaitėms riedant šaligatviu, jas pradėjo sekti kaimynų šuo Reksas.
„Oi ne, – pasakė Kasidė. – Mums reikia jį parvesti namo!“
Tačiau šuo nenorėjo eiti namo. Jos ragino jį sustoti, bet Reksas bėgo toliau. Kad ir ką jos darė, jis bėgiojo aplink ir vizgino uodegą. Jam tai patiko!
Mergaitėms sekant paskui Reksą, Marsė pastebėjo, kad namai atrodo vis mažiau pažįstami. Ji važiavo vis toliau ir toliau nuo savo gatvės. Marsė nepažinojo nė vieno žmogaus, gyvenančio šiuose namuose!
„Kur važiuojame? – pagalvojo Marsė. – Ar rasiu kelią atgal?“
Marsė stengėsi nesijaudinti ir toliau mynė pedalus. Bet tas jausmas vėl apėmė. Kažkas jai sakė grįžti namo.
Marsė sustabdė dviratį ant šaligatvio. Ji garsiai pasakė: „Galbūt jau turėtume grįžti!“
„Mums reikia parvesti Reksą namo!“ – šūktelėjo Kasidė. Ji su Laurene toliau važiavo paskui šunį.
Marsė vis dar jautėsi keistai. Kodėl ji taip jaudinasi? Ar tai jaučia ir jos draugės?
Galbūt šis jausmas skirtas tik man, pagalvojo Marsė. Ar šis jausmas iš Šventosios Dvasios? Prieš kelis mėnesius ji buvo pakrikštyta ir patvirtinta, o mama ir tėtis ją mokė, kad reikia klausytis Šventosios Dvasios. Jie sakė, kad Ji kalbės jai per jausmus širdyje arba mintis galvoje. Ji žinojo, kad, jeigu ji klausys, Dvasia nukreips ją.
Ji vėl pajuto tą jausmą. Šį kartą jis buvo stipresnis. „Nesek paskui šunį!“
„Aš grįžtu“, – draugėms sušuko Marsė.
„Gerai!“ – tarė Laurenė.
Marsė apsisuko ir nuvažiavo atgal tuo pačiu keliu. Grįžusi namo, ji paliko dviratį ant pievelės ir nuėjo vidun. Mama buvo užsiėmusi virtuvėje.
„Labas, mama! – pasakė Marsė. – Grįžau namo. Širdyje jaučiau nerimą.“
Mama stabtelėjo. „Kas nutiko?“
„Važiuodama dviračiu su draugėmis pajutau įspėjantį jausmą. Taigi grįžau namo, – pasakojo Marsė. – Manau, tai buvo Šventoji Dvasia.“
Mama ją apkabino. „Džiaugiuosi, kad įsiklausei į tą jausmą.“
Marsė pasijuto gerai. „Aš irgi.“
Iliustravo Siminė Bloker