Los, Nrog Kuv Mus
Tej Yam Ntxim Xav Txog: Cov Yaj Saub thiab Kev Qhia tej Yuav Muaj Los Yav Tom Ntej


“Tej Yam Ntxim Xav txog: Cov Yaj Saub thiab Kev Qhia tej Yuav Muaj Los Yav Tom Ntej,” Los, Nrog Kuv Mus—Siv hauv Tsev thiab lub Koom Txoos: Phau Qub 2026 (2026)

‘Cov Yaj Saub thiab Kev Qhia tej Yuav Muaj Los Yav Tom Ntej,’” Los, Nrog Kuv Mus: Phau Qub 2026

lub cim rau tej kev xav

Tej Yam Ntxim Xav Txog

Cov Yaj Saub thiab Kev Qhia tej Yuav Muaj Los Yav Tom Ntej

Nyob hauv Phau Qub uas yog cov Neeg Ntseeg Khetos thaum ub siv, feem kawg (Yaxayas mus rau Malakis) los lawv hu ua Cov Yaj Saub cov Ntawv. Feem no, uas yog ib feem plaub ntawm Phau Qub, muaj tej lus ntawm cov tub qhe uas Vajtswv tso cai rau, cov uas sib tham nrog tus Tswv ces sawv Nws cev hais lus, qhia Nws zaj lus nrog cov neeg txij xyoo 900 mus txog 500 ua ntej Yexus yug.

Cov Yaj Saub Qhia txog Vajtswv lub Siab Nyiam

Thoob plaws Phau Qub cov yaj saub thiab kev qhia tej yuav muaj los yav tom ntej tseem ceeb heev. Anplaham, Ixaj, thiab Yakhauj tau ua yog toog thiab sib tham nrog cov tub xa xov uas los saum ntuj los. Mauxes tau nrog Vajtswv sib tham tim ntsej tim muag thiab qhia Nws lub siab nyiam rau cov neeg Ixayees. Phau Vaj Ntxwv ib thiab ob qhia txog tej hauj lwm tseem ceeb thiab cov yaj saub Eliyas thiab Elisas tej zaj lus qhia. Phau Qub kuj qhia txog cov niam yaj saub xws li Milias thiab Denpaulas nrog rau lwm tus poj niam uas muaj koob hmoov muaj lub txiaj ntsim qhia tau tej yuav muaj los yav tom ntej, xws li Lenpekas thiab Hanas. Thiab txawm tias tsis muaj cov yaj saub uas sau Phau Ntawv Nkauj, tej phau ntawd yeej muaj lub txiaj ntsim qhia tau tej yuav muaj los yav tom ntej, qhov tseem ceeb tiag thaum tej ntawd hais txog tus Mexiyas txoj kev los.

Tag nrho tej no tsis yog ib qho uas xav tsis thoob rau cov mej zeej ntawm Yexus Khetos lub Koom Txoos ntawm Tsoom Haiv Neeg Ntseeg hauv Hnub Nyoog Kawg. Muaj tseeb tiag, Yexus Khetos txoj moo zoo qhia peb tias cov yaj saub tsis yog cov uas nyob hauv zaj keeb kwm xwb tiam sis yog cov uas tseem ceeb rau Vajtswv txoj hau kev. Txawm tias ib txhia neeg tsuas pom cov yaj saub tseem ceeb rau hauv Phau Qub lub caij nyoog xwb los, peb saib cov yaj saub niaj hnub no zoo sib xws li muaj hauv Phau Qub thiab.

Tiam sis tej zaum peb yuav xav tias kev nyeem ib tshooj los ntawm Yaxayas los sis Exekees txawv ntawm kev nyeem tus Thawj Tswj Hwm ntawm lub Koom Txoos zaj lus los ntawm lub tuam rooj sab laj. Tej lub sij hawm nyuaj rau peb pom tias cov yaj saub thaum ub muaj tej lus uas muaj nqis rau peb. Rau qhov lub ntiaj teb uas peb nyob hnub no txawv lub ntiaj teb uas lawv nyob thaum lawv tshaj tawm txoj moo zoo thiab qhia tej yuav muaj los yav tom ntej. Thiab nyaj qhov uas peb tau muaj ib tug yaj saub uas muaj txoj sia nyob ua rau peb yuav tsum nug hais tias: Vim li cas yuav tsim nyog siv zog ua—thiab yeej yuav tsum siv zog—nyeem cov yaj saub thaum ub tej lus?

ib tug yaj saub thaum ub sau ntawv

Lub Caij Nyoog uas Muaj Txhij Txhua, los ntawm Greg Olsen

Cov Yaj Saub Thaum Ub Muaj Dab Tsi Xav Hais rau Peb

Feem ntau, cov yaj saub hauv Phau Qub tsis tau hais rau peb cov neeg niaj hnub nim no. Cov yaj saub ntawd muaj tej kev txhawj xeeb tam sim ntawd uas lawv yuav tsum hais txog hauv lawv caij nyoog thiab qhov chaw—ib yam li peb cov yaj saub hais qhia tej kev txhawj xeeb hauv peb lub caij nyoog no.

Tiam sis cov yaj saub kuj pom tshaj tej teeb meem tam sim ntawd. Lawv qhia tej lus tseeb uas kav mus ib txhis, uas muaj nqis txhua lub sij hawm thiab nyob hauv txhua qhov chaw. Vim tus Tswv foom koob hmoov rau lawv kom txais tau kev tshwm sim, lawv txawj pom tus Tswv txoj hauj lwm ntau dua ntxiv. Piv txwv hais tias, Yaxayas ceeb toom cov neeg hauv nws lub caij nyoog txog lawv tej kev txhaum. Nws kuj sau txog cov neeg Ixayees txoj kev khiav dim 200 xyoo tom ntej. Tib lub sij hawm ntawd, nws qhia txog txoj kev dim txim uas tag nrho Vajtswv cov neeg xav tau. Thiab nws sau txog tej uas yuav muaj los yav tom ntej, uas hnub no, peb tseem tos kom tshwm sim—xws li kev cog lus txog “ib lub ntiaj teb tshiab” (Yaxayas 65:17) uas “neeg thoob ntiaj teb yuav paub tus Tswv” (Yaxayas 11:9), thiab tej xeem neeg Ixayees uas tau ploj lawm yuav rov qab sib sau ua ke thiab tej “haiv neeg” yuav “tsis ua tsov ua rog” ntxiv li lawm (Yaxayas 2:4). Ib feem kev zoo siab thiab kev tshoov siab uas los thaum peb nyeem cov yaj saub hauv Phau Qub tej lus xws li Yaxayas yog kev to taub tias peb kuj yog ib qhov tseem ceeb ntawm hnub zoo kawg ntawd uas lawv tau pom.

Yog li ntawd thaum koj nyeem txog tej kev qhia txog tej uas yuav muaj los yav tom ntej, yuav pab koj yog koj kawm txog lub caij nyoog uas lawv sau tej lus ntawd—tiam sis koj yuav tsum xav tias tej lus ntawd hais txog koj thiab, los sis “muab lawv coj los piv rau [koj tus kheej]” (1 Nifais 19:24; kuj saib nqe 23). Qhov no yog hais tias tej lub sij hawm yuav tsum to taub tias Npanpiloos yog ib lub cim rau kev ua txhaum thiab kev muab hlob, tsis yog ib lub nroog puag thaum ub xwb. Tej zaum yus yuav tsum to taub tias Ixayees yog Vajtswv cov neeg nyob hauv txhua lub caij nyoog thiab txhua qhov chaw. Los sis tej zaum yog hais tias Xi-oos yog ib lub hom phiaj hauv hnub nyoog kawg no uas Vajtswv cov neeg siv zog ua, tsis yog xav tias tsuas yog ib lo lus rau Yeluxalees xwb.

Tsim nyog uas peb muab vaj lug kub piv rau peb lub neej vim peb to taub tias muaj ntau txoj kev uas Vajtswv siv kom muaj raws li tej lus qhia txog tej uas yuav muaj los yav tom ntej. Ib qhov piv txwv zoo yog kev qhia txog tej uas yuav muaj los yav tom ntej nyob hauv Yaxayas 40:3: “Muaj ib lub suab qw hais tias, Kho kev tom roob moj sab qhua tos tus Tswv.” Rau cov neeg Yudais uas raug ua qhev hauv Npanpiloos, cov lus no tej zaum hais txog tus Tswv npaj ib txoj kev rau lawv dim kev ua qhev thiab rov qab mus rau Yeluxalees. Rau Mathais, Malakaus, thiab Lukas, kev qhia txog tej yam no hais txog Yauhas tus uas Muab Neeg Ua Kev Cai Raus Dej, tus uas yuav npaj txoj kev rau tus Cawm Seej txoj kev qhuab qhia tib neeg hauv ntiaj teb no. Thiab Joseph Smith tau txais kev tshwm sim tias tseem muaj raws li tej lus qhia txog tej uas yuav muaj los yav tom ntej no thaum tib neeg npaj rau Khetos txoj kev qhuab qhia nyob hauv lub caij milenias. Peb tseem tab tom los to taub hais tias, cov yaj saub thaum ub twb hais lus rau peb. Thiab lawv qhia tej lus tseeb uas kav mus ib txhis ntau heev uas muaj nqis rau peb ib yam li rau cov neeg Ixayees puag thaum ub.

Cov Yaj Saub Puag Thaum Ub Ua Tim Khawv txog Yexus Khetos

Tej zaum ib qhov uas tseem ceeb dua qhov uas koj pom tau koj tus kheej nyob hauv Phau Qub tej lus qhia txog tej uas yuav muaj los ya tom ntej yog qhov uas koj pom Yexus Khetos nyob haud. Yog koj nrhiav Nws, koj yuav nrhiav tau Nws, txawm tias tej lus ntawd tsis hais Nws lub npe los. Tej zaum yuav pab yog koj nco ntsoov tias tus Vajtswv hauv Phau Qub, tus Tswv Yehau-vas, yog Yexus Khetos. Txhua zaus cov yaj saub qhia tias tus Tswv ua dab tsi los sis piav tias Nws yuav ua li cas, lawv hais txog tus Cawm Seej.

Yexus uas tau sawv rov los ncav tes rau ib tus txiv neej

Tus Tswv Tshwm Sim rau Anplaham, los ntawm Keith Larson

Koj yuav nrhiav tej nqe rau ib tug uas Tau Pleev Roj Rau, ib tug Txhiv Dim, thiab ib tug Vaj Ntxwv uas los ntawm Daviv caj ceg. Tag nrho tej no yog tej lus qhia txog Yexus Khetos uas yuav los thaum yav tom ntej. Feem ntau, koj yuav nyeem txog kev khiav dim, kev zam txim, kev txhiv dim, thiab kev txum tim rov qab los. Yog muaj tus Cawm Seej nyob hauv koj lub siab lub ntsws, tej lus qhia txog tej uas yuav muaj los yav tom ntej no yuav pab koj mus cuag Vajtswv tus Tub. Thaum kawg, txoj kev zoo tshaj plaws kom to taub tej lus qhia txog tej uas yuav muaj los yav tom ntej yog kom muaj lub txiaj ntsim qhia tau tej yuav muaj los yav tom ntej, uas Yauhas qhia peb tias yog tej lus tim khawv txog Yexus (saib Kev Tshwm Sim 19:10).

Lus Cim

  1. Ntau zaus tau muab Yaxayas, Yelemis, Exekhees, thiab Daniyees hu ua cov Yaj Saub Loj vim hais tias lawv phau ntawv ntev. Lwm tus yaj saub (Hauxeyas, Yau-ees, Amaus, Aunpadiyas, Yaunas, Mikhas, Nahus, Hanpakus, Xefaniyas, Hakais, Xakhaliyas, thiab Malakis) los neeg hu ua cov Yaj Saub Me vim tias lawv phau ntawv tsis tshua ntev. Phau ntawv Nkauj Quaj Ntsuag los tib neeg xav tias yog nyob hauv cov Ntawv, tsis yog cov Yaj Saub.

  2. Peb tsis paub tias tau ua li cas kom muab cov yaj saub cov ntawv sau los ua ke. Tej zaum ib tug yaj saub tau saib xyuas txoj kev muab nws cov ntawv thiab tej lus qhia txog tej yuav muaj los yav tom ntej sau los ua ke. Lwm lub sij hawm, tej zaum twb tau muab nws cov lus sau tom qab nws tuag lawm.

  3. Saib Khiav Dim 15:20; Cov Thawj Tswj 4.

  4. Saib Chiv Keeb 25:21–23; 1 Xamuyees 1:20–28; 2:1–10.

  5. “Cia li xav txog txoj kev zoo siab thiab qhov uas tej no tseem ceeb npaum li cas: txhua tus yaj saub txij thaum Adas los tau pom peb lub caij nyoog. Thiab txhua tus yaj saub tau hais txog peb lub caij nyoog, thaum uas yuav muab Ixayees sau los ua ke thiab lub ntiaj teb yuav npaj rau tus Cawm Seej txoj Kev Los Zaum Ob. Cia li xav txog qhov no! Ntawm tag nrho cov neeg uas tau nyob hauv lub ntiaj teb no, peb yog cov uas yuav koom tes pab muab neeg sau los ua ke zaum kawg. Xav seb yuav muaj kev zoo siab npaum li cas!” Russell M. Nelson, “Cia Siab Xi-oos” (kev tshaj tawm rau cov neeg hluas thoob ntiaj teb, Rau Hli Ntuj 3, 2018), Txoj Moo Zoo cov Ntawv. Kuj saib Ronald A. Rasband, “Muaj Raws Li Tau Qhia txog tej uas Yuav Muaj Los Yav Tom Ntej,” Liyahaunas, Tsib Hlis Ntuj 2020, 75–78.

  6. Tus Cawm Seej, uas hais txog Yaxayas, hais tias, “Txhua yam uas nws tau hais twb muaj lawm thiab tseem yuav muaj los, twb yog raws li tej lus uas nws tau hais” (3 Nifais 23:3; ntxiv qhov uas ntawv qaij).

  7. Saib Mathais 3:1–3; Malakaus 1:2–4; Lukas 3:2–6.

  8. Saib Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 33:10; 65:3; 88:66.

  9. Saib Yaxayas 9:6–7; 61:1; Hauxeyas 13:14; Xakhaliyas 9:9.