Doctrine and Covenants 2025
Tej lub Suab ntawm Kev Muab txoj Moo Zoo Txum Tim Rov Qab Los: Cov Neeg uas Hloov Siab Los Ntseeg Yav Ntxov


“Tej lub Suab ntawm Kev Muab txoj Moo Zoo Txum Tim Rov Qab Los: Cov Neeg uas Hloov Siab Los Ntseeg Yav Ntxov,” Los, Nrog Kuv Mus—Siv hauv Tsev thiab lub Koom Txoos: Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 2025 (2025)

“Cov Neeg uas Hloov Siab Los Ntseeg Yav Ntxov,” Los, Nrog Kuv Mus—Siv hauv Tsev thiab lub Koom Txoos: 2025

lub cim rau tej lub suab ntawm kev muab txoj moo zoo txum tim rov qab los

Tej lub Suab ntawm Kev Muab txoj Moo Zoo Txum Tim Rov Qab Los

Cov Neeg Hloov Siab Los Ntseeg Yav Ntxov

Ua ntej tau muab lub Koom Txoos txhim tsa, tus Tswv tshaj tawm tias, “Thaj teb twb daj rhuv zoo sau qoob loo lawm” (Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 4:4). Ob peb hlis tom qab ntawd cov lus no muaj tseeb, vim Vajtswv tus Ntsuj Plig tau coj neeg coob uas nrhiav qhov tseeb kom nrhiav tau Yexus Khetos lub Koom Txoos uas tau muab txum tim rov qab los.

Cov neeg hloov siab los ntseeg hauv lub caij ntawd yeej yog neeg tseem ceeb uas ua ib lub hauv paus rau txoj Kev Muab txoj Moo Zoo Txum Tim Rov Qab Los, thiab lawv tej zaj dab neeg txog kev hloov siab los ntseeg muaj nqis rau peb niaj hnub nim no. Lawv txoj kev ntseeg yeej yog txoj kev ntseeg uas peb yuav tsum muaj kom hloov siab los ntseeg Yexus Khetos txoj moo zoo.

Abigail Calkins Leonard

Thaum Abigail Calkins Leonard muaj peb caug tawm xyoo, nws xav txais kev zam txim rau nws tej kev txhaum. Tej lub sij hawm nws tau nyeem phau Npaivnpaum, thiab cov neeg los ntawm tej lub koom txoos uas ntseeg Khetos tau tuaj xyuas nws lub tsev, tiam sis nws tsis paub tias ib lub koom txoos txawv ib lub li cas. Nws hais tias, “Muaj ib hnub thaum sawv ntxov, kuv nqa kuv phau Npaivnpaum thiab mus rau hauv hav zoov, es kuv txhos caug.” Nws tau thov tus Tswv kawg siab kawg ntsws. Nws hais tias, “Kuv txawm ua yog toog pom tej pawg ntseeg sib txawv ib pawg dhau ib pawg, thiab ib lub suab hais rau kuv, hais tias, ‘Tej no los xav tau nyiaj txiag xwb.’ Ces, nyob tid, kuv pom tau qhov kaj ci ntsa iab heev, thiab ib lub suab hu los saum ntuj los hais tias: ‘Kuv yuav tsa ib haiv neeg, es kuv yuav zoo siab foom koob hmoov rau lawv.’” Tsis ntev tom qab ntawd, Abigail hnov txog Phau Ntawv Maumoos. Txawm nws tseem tsis tau ib phau, nws xav “paub qhov tseeb ntawm phau no, los ntawm tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv lub txiaj ntsim thiab lub hwj chim,” thiab nws “paub kiag tus Ntsuj Plig lub hwj huam.” Thaum kawg thaum nws nyeem Phau Ntawv Maumoos, nws “npaj siab lawm txais tau.” Nws thiab nws tus txiv, Lyman, tau ua kev cai raus dej thaum xyoo 1831.

Thomas B. Marsh

Thaum Thomas B. Marsh yog ib tug tub hluas, nws tau kawm phau Npaivnpaum thiab koom ib lub koom txoos uas ntseeg Khetos. Tiam sis nws tsis txaus siab, es nws tso txhua lub koom txoos tseg. Nws hais tias, “Kuv txawj qhia tej uas yuav muaj los yav tom ntej me ntsis, thiab kuv qhia [ib tug thawj coj teev ntuj] hais tias ib lub koom txoos tshiab yuav los, es nyob haud yuav muaj qhov tseeb tiag tiag.” Tsis ntev tom qab no, Thomas txais kev tshoov siab ncaim nws lub tsev nyob hauv Boston, Massachusetts, thiab mus rau sab hnub poob. Tom qab nws nyob peb lub hlis nyob hauv New York sab hnub poob es nws nrhiav tsis tau qhov uas nws xav tau, nws tab tom rov qab mus tsev. Thaum nws mus, ib tug poj niam nug Thomas seb nws puas tau hnov txog “Phau Ntawv Kub uas ib tug tub hluas hu ua Joseph Smith nrhiav tau.” Thomas xav txog qhov no, es nws txawm mus kiag rau Palmyra thiab ntsib Martin Harris hauv lub tsev luam ntawv, thaum tib lub sij hawm uas tau muab thawj 16 phab ntawm Phau Ntawv Maumoos luam ntawv. Lawv pub Thomas nqa 16 phab no, thiab nws nqa mus tsev rau nws tus poj niam, Elizabeth. Nws hais tias, “[Kuv tus poj niam] zoo siab heev [txog phau ntawv,] vim nws ntseeg tias yog Vajtswv ua.” Tom qab ntawd Thomas thiab Elizabeth tau tsiv tsev mus rau New York nrog nkawd cov me nyuam thiab tau ua kev cai raus dej. (Yog xav paub ntxiv txog Thomas B. Marsh, saib Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 31.)

Parley thiab Thankful Pratt

Ib yam li Thomas Marsh, Parley thiab Thankful Pratt twb ua raws li tej kev tshoov siab uas nkawd txais kom ncaim nkawd thaj teb nyob hauv lub xeev Ohio vim nkawd xav qhia txoj moo zoo raws li nkawd to taub los ntawm phau Npaivnpaum. Ib yam li Parley qhia nws tus kwv, “Tus ntsuj plig tau tshoov kuv lub siab heev kuv thiaj li sov tsis taus hlo li.” Thaum nkawd tuaj txog New York sab hnub tuaj, Parley txais kev tshoov siab nyob hauv cheeb tsam ntawd ntev me ntsis. Nkawd txiav txim siab tias Thankful yuav mus tom ntej tseg Parley nyob. Parley qhia nws tias, “Kuv muaj hauj lwm ua hauv lub teb chaws thaj tsam no, thiab txoj hauj lwm ntawd yog dab tsi, thiab yuav siv sij hawm ntev li cas kom ua tau, los kuv tsis paub; tiam sis kuv yuav tuaj thaum kuv ua tag lawm.” Nyob ntawd yog thawj zaug uas Parley hnov txog Phau Ntawv Maumoos. Nws hais tias, “Ua rau kuv xav paub txog phau ntawv no heev.” Nws thov kom tau ib phau thiab tau nyeem tas ib hmo. Thaum sawv ntxov, nws paub tias phau ntawv no muaj tseeb, es nws hais tias phau ntawv no “muaj nqis tshaj tag nrho cov nyiaj txiag nyob thoob plaws lub ntiaj teb.” Ob peb hnub tom qab ntawd Parley tau ua kev cai raus dej. Ces nws rov qab mus rau Thankful, uas kuj ua kev cai raus dej. (Yog xav paub ntxiv txog Parley P. Pratt, saib Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 32.)

Parley Pratt nyeem ntawv

Parley P. Pratt Nyeem Phau Ntawv Maumoos, los ntawm Jeffrey Hein

Sidney thiab Phebe Rigdon

Thaum nws tab tom tuaj ntawm New York mus rau Missouri tshaj tawm txoj moo zoo, Parley Pratt thiab nws cov kwv luag nres hauv lub zos Mentor, Ohio, nyob hauv Sidney thiab Phebe Rigdon lub tsev—nkawd yog phooj ywg uas Parley paub thaum nws nyob hauv Ohio. Sidney yog ib tug xib hwb uas ntseeg Khetos, es thaum yav tas los Parley yog ib tug mej zeej ntawm nws pawg ntseeg thiab xav tias nws yog ib tug thawj coj zoo. Parley rau siab qhia nws cov phooj ywg txog Phau Ntawv Maumoos thiab txoj Kev Muab Yexus Khetos txoj Moo Zoo Txum Tim Rov Qab Los. Sidney twb nrhiav ib txoj kev muab lub Koom Txoos tseeb txum tim rov qab los uas piav txog nyob hauv Phau Tshiab, txawm nws tsis ntseeg Phau Ntawv Maumoos thaum xub thawj. Nws qhia nws tus phooj ywg Parley hais tias, “Tiam sis kuv yuav nyeem koj phau ntawv thiab yuav rau siab sim seb puas yog kev tshwm sim los ntawm Vajtswv los sis tsis yog.” Tom qab nws tau kawm vaj lug kub thiab thov Vajtswv tau ob lub lim tiam, nws thiab Phebe nkawd ob leeg paub tias phau ntawv ntawd muaj tseeb. Tiam sis Sidney paub tias qhov uas nws koom lub Koom Txoos yuav ua rau nws tsev neeg yuav tsum tso ntau yam tseg. Nws yuav tsis ua ib tug xib hwb lawm, thiab yuav tsis muaj koob muaj npe hauv nws lub zej zog ntxiv lawm. Thaum nws thiab Phebe sib tham txog qhov no, Phebe tshaj tias, “Kuv twb suav tus nqi, thiab … kuv xav ua raws li Vajtswv lub siab nyiam, txawm kuv ciaj los yog tuag los yog.”

Lus Cim

  1. Saib Edward W. Tullidge, The Women of Mormondom (1877), 160–63.

  2. “History of Thos. Baldwin Marsh,” Deseret News, Peb Hlis Ntuj 24, 1858, 18.

  3. Autobiography of Parley P. Pratt (1938), 34.

  4. Autobiography of Parley P. Pratt, 36.

  5. Autobiography of Parley P. Pratt, 37.

  6. Autobiography of Parley P. Pratt, 39; kuj saib Saints, 1:92–94.

  7. History, 1838–56 (Manuscript History of the Church), phau A-1, 73, josephsmithpapers.org.

  8. Nyob hauv History, 1838–56 (Manuscript History of the Church), phau A-1, 75, josephsmithpapers.org