“Plaub Hlis Ntuj 7–13: ‘Tsa Nej lub Suab … Tshaj Tawm Kuv txoj Moo Zoo’: Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 30–36,” Los, Nrog Kuv Mus—Siv hauv Tsev thiab lub Koom Txoos: Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 2025 (2025)
“Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 30–36,” Los, Nrog Kuv Mus—Siv hauv Tsev thiab lub Koom Txoos: 2025
Plaub Hlis Ntuj 7–13: “Tsa Nej lub Suab … Tshaj Tawm Kuv txoj Moo Zoo”
Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 30–36
Parley P. Pratt yog ib tug mej zeej ntawm lub Koom Txoos tau ib lub hlis thaum tus Tswv hu nws mus “hauv hav zoov” kom tshaj tawm txoj moo zoo (Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 32:2). Thomas B. Marsh yog ib tug mej zeej rau lub sij hawm tsawg dua thaum tus Tswv qhia nws tias, “Lub sij hawm rau koj ntiag tug hauj lwm twb los txog lawm” (Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 31:3). Ib yam li ntawd, Orson Pratt, Edward Partridge, thiab ntau tus ntxiv twb tsis tau ua kev cai raus dej ntev lawm thaum tus Tswv hu lawv mus ua tub txib. Tej zaum niaj hnub nim no muaj ib yam rau peb kawm los ntawm qhov lawv tau ua li ntawd: yog yus paub txaus kom lees yuav txoj moo zoo los ntawm kev cai raus dej, yus paub txaus qhia rau lwm tus. Peb yeej xav paub txog txoj moo zoo ntxiv, tiam sis Vajtswv yeej ib txwm hu “cov uas tsis txawj ntse” kom tshaj tawm Nws txoj moo zoo (Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 35:13). Muaj tseeb tiag, Nws caw peb txhua tus, “Qhib [nej] lub qhov ncauj tshaj tawm kuv txoj moo zoo” (Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 30:5). Thiab peb yuav ua zoo li ntawd tsis yog los ntawm peb lub tswv yim thiab tej xwm txheej dhau los tiam sis yog “los ntawm … tus Ntsuj Plig lub hwj chim” (Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 35:13).
Kuj saib “The Faith and Fall of Thomas Marsh,” “Ezra Thayer: From Skeptic to Believer,” “Orson Pratt’s Call to Serve,” nyob hauv Revelations in Context, 54–69.
Tej Tswv Yim Pab Qhia hauv Tsev thiab lub Koom Txoos
Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 30–36
Vajtswv hu kuv los ua tim khawv txog Yexus Khetos.
Txawm yog koj yog ib tug tub txib los tsis yog, koj los ua tau ib tug tim khawv txog Yexus Khetos “txhua lub sij hawm, … txog txhua yam, thiab ua tim khawv nyob hauv txhua qhov chaw” (Mauxiyas 18:9). Thaum koj kawm phau Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 30–36, sau ntawv txog tej yam uas koj kawm txog koj tej lub cib fim mus qhia txoj moo zoo. Tej zaum koj yuav xav sau ib daim ntawv txog tej yam uas tus Tswv hais kom koj ua thiab ib daim ntawv txog tej yam uas tus Tswv cog lus rau koj thaum koj qhia txoj moo zoo (piv txwv hais tias, saib Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 30:8; 31:3–5; 32:1, 5; 35:13–15, 24). Koj kuj nrhiav tej lub ntsiab cai uas pab tau koj qhia txog txoj moo zoo. Koj kawm dab tsi uas tshoov koj lub siab kom koj xav “tshaj tej moo zoo siab ntawm txoj kev xyiv fab heev”? (Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 31:3).
Elder Gary E. Stevenson tau qhia hais tias kev tshaj tawm txoj moo zoo “yog ib yam uas yooj yim ua thaum peb ua raws li tej ntsiab cai me me uas peb sawv daws tau kawm txij thaum peb ua me nyuam yaus los hais tias: hlub, muab faib, thiab caw” (“Hlub, Qhia, Caw,” Liyahaunas, Tsib Hlis Ntuj 2022, 85). Cia li kawm nws zaj lus thaum koj xav txog koj cov phooj ywg, tsev neeg, thiab cov neeg ua koj paub. Koj tawm tej lub tswv yim twg txog “tej yam uas [koj] nyiam txog Yexus Khetos txoj moo zoo” uas koj qhia tau rau lawv? Koj yuav ua li cas kom lawv “los saib,” “los pab,” thiab “los koom ua ke”? Thaum koj hu nkauj los sis mloog “Kuv Yuav Mloog Koj txoj Lus” (Cov Nkauj Qhuas Vajtswv, zaj 125) los sis lwm zaj nkauj qhuas Vajtswv, tej zaum koj yuav xav nug koj tus kheej tias, “Tus Tswv xav kom kuv hais thiab ua dab tsi kom qhia Nws txoj moo zoo?”
Kuj saib Marcos A. Aidukaitis, “Txhawb Nej lub Siab thiab Muaj Kev Zoo Siab,” Liyahaunas, Tsib Hlis Ntuj 2022, 40–43; Tej lub Ntsiab thiab tej Lus Nug, “Inviting All to Receive the Gospel of Jesus Christ,” “Ministering as the Savior Does,” Txoj Moo Zoo cov Ntawv; “Inviting All to Come unto Christ: Sharing the Gospel” (vidi-aus), Txoj Moo Zoo cov Ntawv.
Inviting All to Come unto Christ: Sharing the Gospel
Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 31:1–2, 5–6, 9, 13
Tus Tswv pab tau kuv sib raug zoo nrog kuv tsev neeg.
Tej tsev neeg nyob hauv tej xyoo 1830 twb muaj tej teeb meem uas tej tsev neeg niaj hnub no muaj ib yam thiab. Tus Tswv tau muab tej lus qhia thiab tej lus cog tseg twg rau Thomas B. Marsh txog nws tsev neeg nyob hauv Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 31? (qhov tseem ceeb saib nqe 1–2, 5–6, 9, 13). Nws tej lus yuav pab koj li cas kom sib raug zoo nrog koj tsev neeg?
Yog xav paub ntxiv txog Thomas B. Marsh, saib Saints, 1:79–80, 119–20.
Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 32–33; 35
Tus Tswv npaj kuv lub siab kom ua taus txoj hauj lwm uas Nws xav kom kuv ua.
Qhov uas koj kawm txog tib neeg lub neej uas nyob hauv Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 32–33; 35 yuav pab koj to taub tias tus Tswv ua li cas kom npaj koj ua taus Nws txoj hauj lwm. Piv txwv hais tias, koj nyeem tau txog Parley P. Pratt thiab Sidney Rigdon txoj kev sib raug zoo nyob hauv “Tej lub Suab ntawm Kev Muab txoj Moo Zoo Txum Tim Rov Qab Los: Cov Neeg uas Hloov Siab Los Ntseeg Yav Ntxov.” Kev sib raug zoo no twb ua li cas kom foom koob hmoov rau Vajtswv cov me nyuam? (saib Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 35).
Nov yog ib zaj lus piv txwv ntxiv thiab: Ezra Thayer sau ntawv hais tias ua ntej nws tau ua kev cai raus dej, nws ua yog toog pom “ib tug txiv neej uas los muab ib co ntawv nthuav tawm rau kuv saib, thiab nqa ib lub raj thiab hais kom kuv tshuab. Kuv qhia nws tias kuv yeej ib txwm tsis tau muab tshuab. Nws hais tias koj ua tau, sim seb. … Twb yog lub suab zoo nkauj tshaj uas kuv hnov” (“Revelation, October 1830–B, Revelation Book 1,” zaj lus piav txog keeb kwm, josephsmithpapers.org). Thaum Joseph Smith tau txais kev tshwm sim txog Ezra Thayer thiab Northrop Sweet, uas tam sim no nyob hauv Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 33, Ezra xav tias kev tshwm sim yog cov ntawv uas nyob hauv nws txoj kev ua yog toog. Tus Tswv tau ua li cas kom npaj Ezra rau nws ntiag tug hauj lwm uas tus Tswv muab rau nws nyob hauv Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 33:1–13?
Koj pom dab tsi uas qhia tias tus Tswv txhais tes tau pab coj cov mej zeej ntawm lub Koom Txoos lub neej? Tus Tswv tau muab leej twg rau koj nyob hauv koj lub neej kom pab koj los cuag Khetos? Nws npaj koj li cas kom foom koob hmoov rau lwm tus dhau los ntawm koj txoj kev rau siab ntseeg, koj txoj kev hlub, los sis tej lus caw?
Kuj saib “A Mission to the Lamanites,” Revelations in Context, 45–49.
Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 33:12–18
Yog kuv ua kuv lub neej raws li tus Cawm Seej txoj moo zoo, kuv yeej yuav tsis poob.
Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 33 yog hais rau Northrop Sweet thiab Ezra Thayer, ob tug mej zeej tshiab hauv lu b Koom Txoos. Northrop tau ncaim lub Koom Txoos tom qab tau txais kev tshwm sim no. Ezra twb rau siab ntseeg ua hauj lwm tau ib ntus, tiam sis thaum kawg nws poob thiab. Tej zaum nov yog ib lub cib fim zoo xyuas seb koj nyob “rau saum lub pob zeb” (nqe 13) ntawm txoj moo zoo khov kho npaum li cas. Tej yam tseeb twg hauv tej nqe no yuav pab koj rau siab ntseeg tus Cawm Seej tas mus li?
Kuj saib Hilamas 5:12.
Yog xav tau tswv yim ntxiv, saib tej phau xov xwm Liyahaunas thiab Ntxiv Dag Zog rau cov Tub Hluas Ntxhais Hluas rau lub hlis no.
Tej Tswv Yim Pab Qhia cov Me Nyuam
Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 30:1–2
Kuv yuav tsum tsom ntsoov rau tej yam los ntawm Vajtswv ntau tshaj kuv tsom ntsoov rau tej yam ntawm lub ntiaj teb.
-
Tej zaum yuav lom zem rau koj cov me nyuam sim ua ob yam thaum tib lub sij hawm, xws li ke hais lus ntawm ib zaj nkauj uas lawv nyiam ke sau ntawv tag nrho lawv tsev neeg lub npe. Vim li cas nyuaj rau peb ua ob yam thaum tib lub sij hawm? Ces koj nyeem tau Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 30:1–2 ua ke. Muaj “tej yam [twg] los ntawm lub ntiaj teb” uas ua rau peb tsis nco qab txog Yexus Khetos thiab Nws txoj moo zoo? Peb yuav ua li cas kom tsom ntsoov rau Nws xwb?
Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 33:2–3, 6–10
Kuv qhia tau Yexus Khetos txoj moo zoo rau lwm tus.
-
Kom pab koj cov me nyuam to taub Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 33:8–10, tej zaum koj yuav xav caw lawv sim hais lus thaum lawv tsis rua qhov ncauj es cia koj los sis lwm tus me nyuam twv seb lawv hais dab tsi. Cia li nyeem nqe 8–10 thiab hais kom lawv rua qhov ncauj txhua lub sij hawm hais lo lus “qhib nej lub qhov ncauj.” Vim li cas Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej xav kom peb qhib peb lub qhov ncauj thiab qhia txoj moo zoo rau lwm tus? Peb yuav qhia dab tsi rau peb tsev neeg thiab cov phooj ywg txog tus Cawm Seej thiab Nws txoj moo zoo? Tej zaum koj yuav xav hu ib zaj nkauj txog kev qhia txoj moo zoo, xws li “We’ll Bring the World His Truth” (Children’s Songbook, 172–73).
-
Xav seb puas qhia tej yam hauv koj lub neej uas muaj feem nrog tej lub ntsiab cai los sis tej lus cog tseg nyob hauv Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 30–34. Koj tau kawm los sis xav dab tsi txog koj tus Cawm Seej thiab Nws txoj hauj lwm thaum koj ua hauj lwm rau Nws?
Muaj ntau txoj kev rau peb qhia txog txoj moo zoo.
Cia li ua tim khawv txog tej koob hmoov uas tus Tswv cog lus tias peb yuav txais. Thaum koj caw cov me nyuam ua raws li ib lub ntsiab cai ntawm txoj moo zoo, koj kuj qhia tau lawv txog tej yam uas Vajtswv cog lus rau cov neeg uas ua raws li lub ntsiab cai ntawd. Piv txwv hais tias, koj ua tau tim khawv txog cov koob hmoov uas Nws foom pub rau peb thaum peb qhib peb lub qhov ncauj thiab qhia txog txoj moo zoo.
Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 33:12–13
Kuv ua tau kuv lub neej raws li Yexus Khetos txoj moo zoo.
-
Koj coj tau koj cov me nyuam mus nraum zoov saib lub hauv paus ntawm lawv lub tsev los sis lub tsev Koom Txoos thiab hais kom lawv piav txog. Vim li cas ib lub tsev yuav tsum muaj ib lub hauv paus ruaj khov? Nrog lawv nyeem Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 33:12–13, thiab ib leeg qhia ib leeg txog koj tej kev xav vim li cas tus Tswv xav kom peb ua neej raws li Nws txoj moo zoo. Vim li cas “lub pob zeb” yog ib lo lus zoo piav txog txoj moo zoo? Peb yuav ua li cas kom tsim peb lub neej rau saum lub pob zeb ntawm txoj moo zoo? (kuj saib Mathais 7:24–29).
Yog xav tau tswv yim ntxiv, saib phau xov xwm Phooj Ywg rau lub hlis no.