Sugrąžinimo palaiminimai

Prieš daugelį metų jaučiausi panašiai kaip jaunasis Džozefas. Mane trikdė iš daugybės skirtingų Fidžio bažnyčių kylantis „žodžių karas ir nuomonių sąmyšis“ (žr. Džozefo Smito – Istorijos 1:10). Pirmą kartą sutikęs misionierius turėjau labai daug klausimų. Kai kas juokavo, kad aš lėtai mokausi, nes Bažnyčią tyrinėjau aštuonerius metus. Mano atsivertimas prasidėjo nuo Bažnyčios pavadinimo supratimo.

Savo žemiškosios tarnystės metu Jėzus Kristus įkūrė savo Bažnyčią. Laikui bėgant Jo Bažnyčios doktrina ir kunigystės įgaliojimas buvo prarasti. Dabartiniais laikais Jėzus Kristus per pranašą Džozefą Smitą atkūrė tą pačią Bažnyčią, kurią įkūrė gyvendamas žemėje (žr. Tikėjimo Teiginių 1:6). Per apreiškimą Jis taip pat įsakė: „Nes taip mano bažnyčia bus pavadinta paskutinėmis dienomis, būtent Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia“ (Doktrinos ir Sandorų 115:4).

Bažnyčia pavadinta Jėzaus Kristaus vardu, nes tai yra Jo Bažnyčia! Ši tiesa mano galvoje ir širdyje suskambėjo po aštuonerių metų. Pasikrikštijau būdamas 27-erių ir netrukus buvau pašauktas patarėju apylinkės Vaikinų organizacijos prezidentūroje bei ankstyvo ryto seminarijos mokytoju. Taip mano liudijimas toliau augo.

Mano gyvenimas pasikeitė man mokant seminarijoje, lankantis sakramento susirinkime ir klausantis visuotinės konferencijos. Skaitydamas Mormono Knygą taip pat jaučiau raminantį, guodžiantį ir įkvepiantį Dvasios poveikį – apčiuopiamą Sugrąžinimo ir pranašiško Džozefo Smito pašaukimo įrodymą.

Kai Viešpats pašaukė Džozefą „ir kalbėjo jam iš dangaus, ir davė jam įsakymus“ (žr. Doktrinos ir Sandorų 1:17), Jis parodė, kad Jis tikrai „įkvepia žmones ir juos pašaukia savo šventan darban šiame amžiuje ir kartoje taip pat, kaip ir senovės kartose“ ir kad „jis yra tas pat Dievas vakar, šiandien ir per amžius“ (Doktrinos ir Sandorų 20:11–12).

Sugrąžinimas, prasidėjęs nuo Džozefo, tęsiasi ir šiandien. Mes, kaip pastarųjų dienų šventieji, esame pašaukti kalbėti Gelbėtojo vardu, kad „tikėjimas augtų žemėje“, „kad būtų įtvirtinta Jo nesibaigianti sandora“ ir „kad Jo evangelijos pilnatvę silpnieji ir paprastieji galėtų skelbti pasaulio pakraščiams“ (žr. Doktrinos ir Sandorų 1:21–23). Esame palaiminti galėdami padėti statyti šią Bažnyčią ir ruošti pasaulį Jėzaus Kristaus sugrįžimo dienai.

Dėkingumas už pranašą Džozefą

Praėjus metams po mano krikšto, mudu su žmona Anita nukeliavome į Nukualofos šventyklą Tongoje, kad būtume užantspauduoti laikui ir visai amžinybei. Mano turimas liudijimas apie Sugrąžinimą apsilankymą šventykloje padarė dar prasmingesnį. Sugrąžintoji Jėzaus Kristaus evangelija man tikrai reiškia viską! Mano širdis yra kupina dėkingumo už palaiminimus, kuriuos ji suteikė man ir mano šeimai.

Šie brangūs palaiminimai į pasaulį atėjo per Džozefą Smitą, Viešpaties pranašą ir regėtoją, dėl šio pasaulio žmonių išgelbėjimo padariusį „daugiau, nei bet kuris kitas bet kada jame gyvenęs žmogus, išskyrus tik Jėzų“ (žr. Doktrinos ir Sandorų 135:3). Turime būti visada dėkingi už tai, kas mums buvo duota per šio paskutinio evangelijos laikotarpio pranašą, ir niekada to nepamiršti.

Per Džozefą suprantame savo sandorinį ryšį su Dangiškuoju Tėvu ir Jėzumi Kristumi. Turime sugrąžintą kunigystę, apeigas ir sandoras. Iš Džozefo potyrio Šventojoje giraitėje sužinome, kad dar prieš Tėvui pristatant Savo Sūnų Jėzų Kristų, Jis kreipėsi į Džozefą vardu (žr. Džozefo Smito – Istorijos 1:17). Jis taip pat žino mus vardais. Kaip Jis atvėrė dangus ir atsakė į paprastą ir nuoširdžią keturiolikmečio berniuko maldą, taip Jis atsakys ir į mūsų maldas pagal savo valią, savo būdu ir laiku, nepriklausomai nuo mūsų amžiaus. Šios tiesos skamba mano sielos gelmėse. Liudiju, kad jos yra tikros.

Tikiuosi, kad esu tas, kuris daro gera pasaulyje. Jei taip yra, tai Džozefas Smitas daug nuveikė, kad prie to prisidėtų. Mano gyvenimas nebūtų toks, koks yra šiandien, nebūčiau toks vyras ir tėvas, koks esu, ir nebūčiau toks laimingas, koks esu, jei ne sugrąžintoji evangelija, kurią atnešdamas į pasaulį pranašas Džozefas paaukojo savo gyvybę. Ši evangelija man teikia šviesos ir vilties. Už tai būsiu amžinai dėkingas pranašui Džozefui.

Visur nešiojuosi Mormono Knygą, vildamasis, kad galbūt kam nors ją padovanosiu ir supažindinsiu su sugrąžintąja Jėzaus Kristaus evangelija. Išdalinau šimtus egzempliorių visame pasaulyje. Man patinka dalytis Sugrąžinimo žinia – bet kada ir bet kur.

Kartu su Anita tai darėme namuose, kai mokėme savo vaikus ir liudijome jiems. Šiuo metu mūsų dukra tarnauja misijoje Niujorko mieste, JAV. Mes jai pasakėme: „Važiuok ir liudyk apie Gelbėtoją savo pasaulio pusėje. Tavo mama ir tėtis tą patį darys savo pasaulio dalyje.“ Mums patinka kalbėtis apie tai, kaip sekasi ši tarnystė. O dabar turime ketverių metų anūkę. Mano širdis viliasi ir trokšta, kad ji dažnai girdėtų ir nuolat prisimintų savo senelį liudijant apie Gelbėtoją ir Jo evangeliją.

Visi galime liudyti apie sugrąžintosios evangelijos palaiminimus – bet kada ir bet kur – gyvendami pavyzdingą Jėzaus Kristaus mokinio gyvenimą. Galime dalytis Mormono Knyga – dar vienu Jėzaus Kristaus Testamentu. Taip pat galime liudyti, kad Jėzus Kristus sugrąžino savo evangelijos pilnatvę ir vadovauja Bažnyčiai mūsų laikais. Prezidentas Raselas M. Nelsonas mokė, kad „per šį tebevykstantį sugrąžinimo procesą apreiškimas tebeteka iš Viešpaties“. Liudiju, kad tai tęsiasi per nenutrūkstamą liniją kunigystės raktų, kuriuos turi pranašai, regėtojai ir apreiškėjai, įkvepiantys, vedantys ir padedantys mums susisaistyti su Gelbėtoju Jėzumi Kristumi.

Toks yra mano liudijimas. Visada mielai juo dalysiuosi ir niekada neabejosiu.