2026 m. jaunimo tema
„Vaikščiok su manimi“ – ką tai reiškia
Šių metų tema susideda tik iš trijų žodžių, tačiau kiekvienas iš jų gali mus daug ko išmokyti.
Kaip ir praėjusių metų jaunimo tema „Žvelk į Kristų“, šių metų tema „Vaikščiok su manimi“ yra metafora. Šiame gyvenime dauguma iš mūsų neturės galimybės pamatyti Gelbėtojo ar vaikščioti su Juo tiesiogine prasme. Taigi, ką reiškia „vaikščioti“ su žmogumi, kurio fiziškai nėra? Išsiaiškinkime tai.
Vaikščiok
Kai Viešpats pašaukė Henochą būti pranašu, Jis davė jam pažadą: „Aš išteisinsiu visus tavo žodžius; ir kalnai bėgs nuo tavęs, ir upės pasuks iš savo vagų; ir tu būsi manyje, ir aš – tavyje; taigi vaikščiok su manimi“ (Mozės 6:34).
Jei jums būtų pažadėta, kad ėjimas su Dievu reiškia, jog Jis palaikys jūsų žodžius, pašalins kliūtis iš kelio ir visada bus su jumis – tai kodėl gi jums nevaikščioti su Juo?
Gera žinia: jums tai buvo pažadėta, ir visai neseniai, praėjusį sekmadienį. Priimdami sakramentą pasižadate „visuomet Jį atminti ir laikytis Jo įsakymų“, kitaip tariant, vaikščioti su Juo. Kodėl tai darote? „Kad jo Dvasia visuomet būtų su [jumis]“ (Doktrinos ir Sandorų 20:77; kursyvas pridėtas).
Supraskite, kad Viešpats nesakė Henochui: „Stovėk čia ir dairykis kartu su manimi.“ Jis nesakė: „Pasėdėk ir pailsėk su manimi.“ Jis sakė: „Vaikščiok su manimi.“ Turime veikti atsižvelgdami į gaunamus dvasinius raginimus. Turime daryti ir sakyti tai, ką mes tikime esant teisinga.
Kaip pasakė prezidentas Merionas Dž. Romnis (1897–1988), patarėjas Pirmojoje Prezidentūroje: „Jis gali nukreipti mūsų žingsnius tik tada, kai patys judiname savo kojas.“
Tačiau atkreipkite dėmesį į tai, ko Viešpats nesakė. Jis nesakė: „Bėk su manimi.“ Jis nesakė: „Be jokių pastangų peršokite visas kliūtis kartu su manimi.“ Jis neprašo, kad „bėgt[ume] greičiau, nei leidžia jėgos“ (Mozijo 4:27). Jis nesitiki, kad nuolat judėsime didžiausiu greičiu. Jis nesitiki, kad neklysime ir nenusivilsime. Jis tiesiog nori, kad mes nesustotume.
Su
Vaikščiojame su Gelbėtoju. Ne priešais Jį. Tikrai ne toli nuo Jo!
Kai vaikščioji drauge su kuo nors, eini šalia jo. Tačiau šioje metaforoje mes esame truputį už Gelbėtojo. Jis vadovauja, o mes atidžiai sekame.
Kai esate teisingame kelyje, kelias „neveda“ pas Jėzų – Jis taip pat yra jame! Prisiminkite sakramentą! Viešpats per savo Dvasią visada bus su jumis, jei tik Jį kviesite.
Dangiškajam Tėvui ir Jėzui Kristui labiau rūpi ne tai, kurioje kelio dalyje esate, o kuria kryptimi einate. Jie susitiks su jumis, kad ir kur būtumėte. Visai nesvarbu, kaip lėtai einate.
Manimi
Turime imtis veiksmo (VAIKŠČIOK). Turime tai daryti sulig Dievo įsakymais ir Dvasios raginimais (SU). Ir visa tai turime daryti tik su Jėzumi Kristumi (MANIMI).
(Kadangi Jėzus Kristus, Jo Dangiškasis Tėvas ir Šventoji Dvasia yra viena tikslo prasme – žr. Jono 10:30; 17:21; Doktrinos ir Sandorų 35:2 – teisinga sakyti, kad „einate su Dievu“, „vaikščiojate su Gelbėtoju“, „vaikščiojate su Dvasia“ ar panašiai.)
Šiame pasaulyje yra daugybė balsų, kuriais galima sekti. Netrūksta nuomonės formuotojų, įžymybių ir politikų, kurie norėtų, kad jūs su jais „vaikščiotumėte“ (ar bent jau duotumėte jiems savo pinigų). Tai, ką sako kiti, gali būti naudinga, tačiau tik tuo atveju, jei tai atitinka Gelbėtojo mokymus.
Vaikščiokite su Juo.