Kodėl Raštuose kalbama apie žemės sukūrimą?

Raštuose kalbama apie sukūrimą, norint mus pamokyti apie jo tikslą, o ne apie procesus, susijusius su juo.

Kai Mozė paprašė Viešpaties „papasako[ti] [jam] apie šią žemę ir […] taip pat apie dangus“, Viešpats atsakė: „Tai yra mano darbas ir mano šlovė – įgyvendinti žmogaus nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą“ (Mozės 1:36, 39).

Mokydamas Abraomą apie sukūrimą, Viešpats parodė jam dangaus tarybą, kur buvo susirinkę dvasiniai Dievo vaikai. Abraomas regėjo ikimirtingąjį Jėzų Kristų, aiškinantį:

„Mes nusileisime žemyn, nes ten yra erdvė, ir paimsime tų dalelių, ir padarysime žemę, ant kurios šie gyvens;

ir tuo išmėginsime juos, kad pamatytume, ar jie darys viską, ką Viešpats, jų Dievas, jiems įsakys.

[…] Ir tiems, kurie išlaikys savo antrąją būseną, bus pridėta šlovė ant jų galvų per amžių amžius“ (Abraomo 3:24–26).

Neapmatomi ir šlovingi Dievo kūriniai, įskaitant šią žemę, – tai dalis Jo plano, skirto padėti mums, Jo vaikams, gauti išgelbėjimą ir išaukštinimą.